TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Gyvenęs be pykčio

2016 09 21 9:57
Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Žinia apie filosofo Leonido Donskio mirtį plačiai kometuojama socialiniame tinkle Facebook. Draugai, bičiuliai, kolegos, kiti pažinojusieji reiškia užuojautą, dalijasi prisiminimais.

Garsus vaikų psichiatras Dainius Pūras rašo:

„Lietuva, o ir ne tik Lietuva, neteko Leonido Donskio. Užuojauta artimiesiems. Lietuvai šis praradimas be galo skaudus. Leonidas meistriškai blaivino ir protino egocentriško provincialumo įkaite tapusią Lietuvą, aistringai skleisdamas tautiečiams, Europai ir pasauliui gydomąją tolerancijos, žmogaus teisių ir laisvių esmę ir prasmę. Ilsėkis ramybėje, Leonidai“.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius: „Tu buvai atviras, išmintingas, geras ir už principus kovojantis žmogus. Toks, kuris įkvepia ir kitus. Tavo gyvenimas buvo dovana aplinkiniams. Mums Tavęs trūks. Ilsėkis ramybėje“.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Gabrielius Landsbergis:

Kai dirbau Belgijoje, organizavau paskaitą-koncertą su Petru Geniušu ir Leonidu Donskiu. Paskaita vyko tamsioje viduramžių bažnyčioje, ant sienų kabėjo flamandų tapytojų paveikslai. Profesoriaus paskaita apie amžinus išeivius dar iki šiandien skamba galvoje. Apie žmones, kurie pasmerkti amžinai ieškoti tėvynės, nes gimtosios atsisakę, o naujosiose nepritapę. Atrasti ar grįžti į tikrąją, dvasinę tėvynę – amžinojo išeivio tikslas. Matyt, visi besiklausę profesoriaus paskaitos, girdėjome skirtingai. Man tuomet atrodė, kad Leonidas kalba apie save. Noriu tikėti, kad nei klausytojų, nei diskusijų netruks ir ten, kur profesorius ir toliau dėstys apie amžinąsias paieškas“.

Artimas L. Donskio bičiulis Sergejus Kanovičius: „Dieve mano, Leonidai, mielas, mylimas Leo. Ilsėkis ramybėje. Kaip viskas trapu. Kaip nyku bus be Tavo balso, be Tavo sąžinės, nekompromisinės nuomonės. Susitraukė tas „linksmasis LT pasaulėlis“, nuskurdo. Tavęs visada trūko. Dabar tai bus kasdienis jausmas. Ilsėkis, bičiuli... O prieš savaitę dar spėjome prisipažinti meilėje. Bent tiek“.

Finansų analitikas ekonomistas Gitanas Nausėda: „Visiškai išmušanti pagrindą iš po kojų žinia – mirė filosofas Leonidas Donskis. Esu įsitikinęs, kad šalia žmogaus pavardės vertėtų nurodyti tik profesiją. Nereikia jokių medalių, visuomeninių pareigų, nereikia net akademinių laipsnių. Kiekvienas iš mūsų savo profesiją užpildome turiniu. Leonidas pripildė jo sklidiną taurę ir net daugiau...

Atsimenu, beveik prieš trisdešimt metų vaikščiojome į tą pačią senąją Vilniaus universiteto biblioteką ir rašėme savo disertacijas. Tada nebuvome pažįstami, tačiau aš jį visgi įsidėmėjau. Dar pagalvojau: „O, tas žmogus turi panašią į mano ševeliūrą!“. Tąkart dar nežinojau, kad jis, kaip ir aš, yra klaipėdietis. Susipažinome gerokai vėliau – kuomet susibūrėme apie prezidentą Valdą Adamkų. Leonidas buvo tiesiog vaikščiojantis IQ – jam prabilus visi nuščiūdavome, mat bijodavome ką nors svarbaus praleisti.

Šiandien galiu su liūdna šypsena prisiminti savo apsilankymus Leonido laidoje „Be pykčio“. Prieš laidą tiesiog užkeikdavau save: „Gitanai, tik nenusišnekėk, tik nesapaliok banalybių, nes atrodysi taip apgailėtinai Leonido akivaizdoje!“. Atrodo, kad tai padėdavo, nes Leonidas pakviesdavo dar kartą... Atvirai pasakysiu – per visą savo gyvenimą aš nemačiau tokios fenomenalios atminties žmogaus kaip Leonidas Donskis. Kuomet komentuodamas Olandijos futbolo rinktinės varžybas per televiziją, jis iš atminties berdavo šios šalies 1971–1974 m. pirmenybių „aktualijas“, aš vis pagalvodavau: kas negerai šitam vyrukui, kažkas jo galvoje įtaisė vargonus! Galbūt, filosofui atmintis nėra kritiškai svarbi savybė, tačiau gamta ir čia jį dosniai apdovanojo.

Taip, Leonidas buvo liberalas par excellence, nors bodėjosi partinių priklausomybių ir tik vieną kartą laikinai (ir, ko gero, atsitiktinai) įlipo į tą galerą. Pagal jį buvo galima nustatyti savo ideologinį laikrodį. Pagal jį ir aš susivokiau, kad visgi nesu liberalas... Pastaraisiais metais nesutikdavau su jo pozicija gana dažnai, tačiau viską atpirkdavo jo mąstymo kultūra, jos plotis ir gylis. Intelekto jėga leido jam ne tik laidas vesti, bet ir gyventi be pykčio. Tiesiog gyventi išmintimi... Todėl tariu liūdnai, bet be kartėlio – geriausia, kas galėjo atsitikti pastarųjų dešimtmečių Lietuvos intelektiniame gyvenime, jau atsitiko ir tai yra Leonidas Donskis“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"