TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Gyvenimas ant prarajos nesibaigia

2006 05 13 0:00
Loreta Morkūnienė pro namo sienose atsiradusias skyles greitai galės prakišti ranką.
Autorės nuotrauka

Dėl atsivėrusių po pamatais smegduobių namus palikti turinčios trys Biržų rajono šeimoms net neįsivaizduoja, kaip kurti naują gyvenimą iš lėšų, kurios buvo skirtos iš Vyriausybės rezervo

Biržietė Loreta Morkūnienė, prie kurios namo Naujųjų metų išvakarėse atsivėrė kelių metrų gylio smegduobė, pro mūrinuko sienų plyšius netrukus galės laukan iškišti ne tik pirštus, bet ir visą plaštaką. Geologiniai tyrimai patvirtino, kad po Morkūnų šeimos namu yra net penkios tuštumos, grasinančios bet kada praryti pastatą. Morkūnienė teigė gavusi Biržų savivaldybės vadovų patvirtinimą, kad jos name gyventi pavojinga, net nebeįmanoma.

Moteris sako ir be rašto visa tai labai gerai suprantanti, tačiau pažymi neturinti pinigų išsikraustyti, jų duoti nežada ir savivaldybė.

Parama per menka

Virš prarajos gyvenanti biržietė neslėpė girdėjusi, kad jai ir dar dviem to paties likimo šeimoms apsigyventi saugesnėje vietoje iš Vyriausybės rezervo yra skirta 200 tūkst. litų. "Kaip už tokią nedidelę sumą reiks kurti tolesnį gyvenimą?" - nerimavo moteris.

Panevėžio apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Mindaugas Steponavičius, rengiantis pagalbos karstinių reiškinių zonoje gyvenantiems žmonėms programą, taip pat neslėpė, kad iš Vyriausybės rezervo skirta parama griūvančiuose namuose gyvenantiems žmonėms labai menka.

Pasak jo, bėdoje dėl žemės įgriuvų atsidūrusiems gyventojams kasmet skiriama maždaug panaši 200-350 tūkst. litų suma. Steponavičiaus teigimu, kad pinigų nereikėtų prašyti kaskart įgriuvus kuriam iš pastatų, Panevėžio apskrities administracija parengė specialią karstinių procesų šalinimo ir nuostolių kompensavimo programą. Paskaičiuota, kad įgriuvoms ištirti ir jų padarytai žalai kompensuoti kasmet reikėtų dešimteriopai didesnės sumos nei dabar skiriama - t.y. 2 mln. litų.

Deja, programa Vyriausybės kol kas nepasiekia, ją vis dar peržiūrinėja ministerijų valdininkai. Tuo tarpu žemė Biržų ir Pasvalio krašte smenga, namai griūva. Laimė, drauge su namu dar nė vienas žmogus neprasmego.

Žemė veriasi naktimis

Biržų regioninio parko vyresniosios geologės Dangutės Kučinskaitės teigimu, ilgametė įgriuvų tyrinėjimo patirtis rodo, kad jos veriasi naktį arba apie ketvirtą valandą popiet. Dažna įgriuva randasi šventinėmis dienomis. Apie tai byloja ir patys netikėtai atsiradusių duobių pavadinimai. Pavyzdžiui, Biržų krašto laukuose plyti karstinės kilmės Velykų duobė. Beje, biržietė Morkūnienė didžiulę duobę po namu atrado kaip tik po nakties, Naujųjų išvakarėse.

Provokuoja ežeras

Geologai daro prielaidą, kad karstinius reiškinius Biržų krašte galėjo išprovokuoti daugiau nei prieš 400 metų užtvenktas Širvėnos upelis ir dėl to atsiradęs pirmasis dirbtinis ežeras šalyje. Jo reikėję saugumo sumetimais, kad Biržai ir visa Lietuva būtų apsaugoti nuo svetimtaučių karinių antplūdžių. "Istorijos metraščiuose randama įrašų, kad praėjus 60 metų, kai buvo užtvenkta Širvėna, Biržuose įvyko žemės drebėjimas - skilinėjo ir griuvo pastatai. Neabejoju, kad jokie tyrinėjimai neįrodytų mūsų krašte buvus žemės drebėjimą. Todėl labiausiai įtikima, kad jau tada pradėjo vertis smegduobės. O atsirado jos tvenkinio vandeniui paplovus gruntą", - tikino Kučinskaitė.

Jos teigimu, iš visos Europos smegduobėmis šiuo metu garsėja tik Biržų, Pasvalio ir dalis Bauskės rajono. Turima duomenų, kad karstinių reiškinių būta kitoje Europos dalyje, tačiau dėl tenykščio šiltesnio klimato šis procesas liovėsi anksčiau.

Lietuvoje kasmet atsiveria maždaug po pusšimtį smegduobių. "Iki šių metų smegduobės verdavosi apie Biržus. Atrodė, kad mes, biržiečiai, galime gyventi ramiai. Deja, praėjusių metų pabaigoje po Morkūnų namu atsivėrusi smegduobė parodė, kad mūsų ramybė sąlyginė", - teigė Kučinskaitė.

Pavydi žemaičiams

Namai skilinėja ir prie pat Biržų prisišliejusios Širvėnos seniūnijos Biržų kaime. Vienas šio kaimo namų, priklausantis Andželai Cechanavičienei, pripažintas avariniu, žmonės įspėti, kad gyventi jame pavojinga. Moteriai numatyta sumokėti dalį pinigų iš minėtų 200 tūkst. litų.

Stanislovas Barauskas iš Biržų kaimo į savojo skilinėjančio namo sienas kaišiojo pirštus ir juokavo: "Kaip žemaičiai išgyvena kasmetinius potvynius, taip išgyvensime ir mes. Skirtumas toks, kad jiems išgyventi ir neprigerti padeda daugybė valdiškų tarnybų. Mumis kol kas niekas nesirūpina, tik kai jau bėda atsitinka - atvažiuoja, pasižiūri, patvirtina, kad bet kada galime prasmegti", - sakė Barauskas.

Netoli jo gyvenanti Stasė Jonėnienė teigia gerokai suskeldėjusią savo namų sieną pamačiusi visai neseniai, nors įtrūkimai - tikrai nenauji. "Kaimynas vieną dieną paklausė, ar mano namas dar negriūva, nes jo visos sienos suskilinėjo. Atsakiau, kad ne, nors dėl viso pikto apsižiūrėjau. Pasirodo, tikrai griūvame, bet gal dar neprasmegsime", - vylėsi moteris.

Padėjo įšalas

Vyresnioji Biržų regioninio parko geologė Kučinskaitė sakė galinti kiek apraminti žmones. Šiemet jų namai veikiausiai dar neprasmegs. Metai buvo šalti, įšalas siekė iki metro, pavasarinis lietus nutekėjo paviršiumi, neprasiskverbė iki žemės gelmių, todėl nepaplovė gipso sluoksnių.

Tačiau tyrinėjimų duomenys rodo, kad per pastaruosius 12-13 metų klimatas Lietuvoje šiltėja, todėl aktyvėja karstinis procesas. Tad budrumo prarasti biržiečiams tikrai nederėtų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"