TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Gyvenimas nesustoja ir už grotų

2012 06 16 7:56

Daugelis mūsų nebuvome patekę už grotų ir tikimės, kad tai niekada nenutiks. Įsivaizduojame, jog gyvenimas netekus laisvės - nieko gera nežadanti nyki egzistencija. Tačiau Pravieniškių pataisos namuose įkalinti vyrai tikina čia tarsi atverčiantys naują savo būties lapą ir perkainojantys vertybes.

Kai viena kolegė išgirdo, kad man teks lankytis įkalinimo įstaigoje, pakraupo - juk ten kali baisūs žmonės. Neginčytina, kad nusikaltėliai nusipelno adekvačios bausmės. Tačiau šio reportažo tikslas tėra mėginimas pažvelgti į kalinių gyvenimą, kurį mato tik jie patys ir jų prižiūrėtojai. 

Pravieniškių pataisos namuose šiuo metu kali daugiau kaip 3 tūkst. nuteistųjų. Iš jų 21 - iki gyvos galvos. Darbą turinčių nuteistųjų - kiek daugiau kaip 400. Tie, kurie nori, čia tikrai suranda užsiėmimą. Kiti tiesiog piešia, drožinėja, dainuoja. Veiklos gausa šioje įkalinimo įstaigoje net nustebino. Viską organizuoja patys nuteistieji. Jie naują gyvenimo etapą pradeda uždaroje erdvėje.

"Nenoriu, kad mane lankytų"

Pravieniškių pataisos namų Antrojoje valdyboje, kurioje lankėsi LŽ žurnalistai, visi nuteistieji yra įkalinti už sunkius nusikaltimus, o tai reiškia, kad jų bausmės laikas - ilgas. 

Apie padarytus nusikaltimus kaliniai ne itin linkę atvirauti. 15 metų kalintis Vygantas Golubauskas teprasitarė, kad buvo nubaustas už ginkluotą plėšimą. "Dviese buvome ginkluoti, nušautas žmogus. Kam dabar apie tai kalbėti, nieko nepakeisi", - atsiduso jis.

V.Golubauskas pataisos namuose baigė kompiuterinio programavimo kursus, išmoko medžio apdirbimo, piešia, yra vienas iš klubo vedėjų.

Veiklus žmogus kokios nors artimesnės draugystės čia neužmezgė. "Jei kas nors paprašo padėti, visada padedu, jei tik galiu. Bet artimiau ne itin bendraujame", - pasakojo jis. V.Golubauskas nuteistas kalėti 19 metų. Laisvėje jis turėjo šeimą, turi du vaikus. Vyresniajam jau 23-eji, dukra kiek jaunesnė. Sūnus tėvą aplankė pernai. V.Golubauskas neslėpė nenorintis, kad artimieji jį lankytų. Ne todėl, kad jie nebūtų jam brangūs ir mylimi.

"Jūs nesuprasite, ką reiškia čia būti. Nesupras nė vienas, kuris to nepatyrė. Susitikti yra didžiulis džiaugsmas, bet jis būna tik tą pirmąją akimirką. Po to ateina skausmas", - kalbėjo V.Golubauskas. Pasimatymas trumpas - keturios valandos. Ir kiekvieną akimirką jis jaučia skausmą, kad teks išsiskirti. Skausmas kankina ne tik tas valandas - gerokai ilgiau. V.Golubausko manymu, jo brangiems žmonėms dar skaudžiau nei jam pačiam. "Todėl gal ir geriau, kai nėra tų pasimatymų", - tvirtino jis.

Nusirito iš karjeros aukštumų

Bibliotekoje dirbantis Vytas (vardas pakeistas - aut.) nelaisvėje jau nuo 2004-ųjų, nors būta nedidelės pertraukos tarp suėmimų. Šiam žmogui laisvėje jo padarytos karjeros buvo galima tik pavydėti. Dabar 41 metų sulaukęs Vytas jaunystėje įgijo "du aukštuosius": Vilniaus universitete jis mokėsi programavimo, tikimybių teorijos ir matematinės statistikos. Iš pradžių dirbo Lietuvoje, vėliau - viename Šveicarijos banke. Įkliuvo už narkotikus.

"Kai gyvenau Šveicarijoje, pastebėjau, kad ten į narkotikus lyg ir ne toks griežtas požiūris. Lietuvoje tai vertinama daug griežčiau. Savęs neteisinu - padariau klaidą. Bet per tuos metus supratau, kad galima ir kitaip gyventi", - tikino Vytas.

Jam stiprybės suteikia tai, kad yra žmogus, kuriuo jis tiki. Iki įkalinimo Vytas trejus metus gyveno su savo drauge. Juodu susituokė, kai Vytas jau buvo suimtas - Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Vėliau sutuoktiniai išsiskyrė, tačiau Vytas teigia, jog skyrybos įvyko dėl to, kad jis savo draugei nenorėjęs surišti rankų. "Gali būti, kad man išėjus į laisvę vėl būsime kartu", - sakė jis. Vartai į laisvę Vytui turėtų atsiverti po dvejų metų.

Jis neslėpė, kad prieš įkalinimą nuolat rūkė "žolę". Dabar jau daug metų nėra bandęs nei narkotinių medžiagų, nei alkoholio. Vytas atskleidė dar vieną dalyką, kuriam suvokti prireikė nelaisvės. Pasak jo, nelaisvėje žmonės atjaunėja. "Pagalvokite, juk mes gyvename tam tikru režimu. Visada vienu metu einame miegoti, vienu metu valgome, nevartojame nei narkotikų, nei alkoholio. Tai daro teigiamą įtaką", - sakė įkalintasis.

Puikus meistras, bet...

LŽ pasiteiravus apie minėtą teigiamą įtaką, Pravieniškių pataisos namų vadovas Virginijus Ceslevičius ir Antrosios valdybos viršininko pareigas laikinai einantis Darius Kubilius iškart pasiūlė pasikalbėti su vienu nuteistuoju. "Šis žmogus turi auksines rankas, drožinėja stebuklingai. Bet, kaip sakoma, yra auksinės rankos, o kaip priedas - auksinė gerklė", - juokėsi D.Kubilius. Pasak jo, juokais Saulių Vaitkų - tokia šio vyro pavardė - jie kartais vadina krokodilų meistru. Viena krokodilo skulptūra jau puošia valdybos teritoriją, kita - kaip tik dabar drožinėjama. 

S.Vaitkus pataisos namuose jau nebe pirmą kartą. Prieš kurį laiką jis buvo išleistas į laisvę anksčiau laiko, bet netrukus vėl grįžo. "Aš be tėvų augau, neturėjau nei darbo, nei kur prisiglausti. Nebuvo kitos išeities, kaip tik čia grįžti", - pasakojo jis LŽ. Tačiau D.Kubilius šypsodamasis nuteistąjį pataisė. "Ne išeities nebuvo, o išgerti gramai prisidėjo", - prispyrė jis savo "auklėtinį". Pasak D.Kubiliaus, grąžintą į pataisos namus meistrą buvo sunku atpažinti - vis ta degtinėlė. "O pažiūrėkite į jį dabar - jaunas, žvalus, puikiai dirba", - negailėjo pagyrų valdybos vadovas.

Pats S.Vaitkus nė kiek tam neprieštaravo ir pasakojo, kad netrukus, kai išeis į laisvę, vyks ieškoti brolio. Girdėjęs, kad šis kažkur Vokietijoje. "Turėsiu kur prisiglausti, o ir darbo atsiras", - sakė meistras.

   

 

Auksarankių netrūksta

Darbo problema pataisos namuose gana aštri. Kaip jau minėta, dirba vos 400 nuteistųjų. Vieni pluša pačioje kolonijoje, kiti - gamyboje. Pasak V.Ceslevičiaus, pastarieji uždirba įvairiai. Vieni gali uždirbti iki 100 litų, kiti beveik 1000 litų. Nuteistųjų darbas pigus, todėl privačių bendrovių, norinčių pataisos namų teritorijoje išsinuomoti patalpas ir samdyti žmones, toli ieškoti nereikia. Juolab kad daugelis nuteistųjų turi tikrai auksines rankas.

Medienos apdirbimo ceche vyrai gamina lenteles ir nedidelius namelius. Jų detalės supakuojamos, o pats pastatas sumontuojamas jau savininko nurodytoje vietoje. Visi gaminiai eksportuojami. Kaip paaiškėjo, tokie nedideli nameliai itin populiarūs Anglijoje. 

Į užsienį keliauja ir pataisos namuose gaminami inkilai. Jie daromi iš molio, maišyto su spygliuočių medžių pjuvenomis. Įvairiausių dydžių ir formų.

Auksarankiai paminėti ne be reikalo. Vaikščiodamas su žurnalistais po įkalinimo įstaigos teritoriją V.Ceslevičius pasakojo, kad visi remontai, skulptūros, floristiniai kūriniai, piešiniai - nuteistųjų rankų darbas. Neretas tik čia atsidūręs atranda, kad turi menininko gyslelę. Užėjus į, jei taip galima sakyti, ateljė, iš karto į akis krito baigti arba dar gaminami drožiniai, piešiniai.

"Niekada nebuvau bandęs kažką panašaus daryti, o čia išmokau", - pasakojo vienas drožėjas, rodydamas dar ne visiškai baigtą medžio plokštelę, kurioje bareljefu iškilusi vilko galva.

Dirbinių daug, tad pataisos namų direktorius puoselėja idėją, kad juos būtų įmanoma pardavinėti. Tačiau būtinas teisinis šios problemos sprendimas, nes patys nuteistieji prekiauti negali. Jei šią idėją pavyktų įgyvendinti, padaugėtų tų, kurie įstengtų realiai užsidirbti savo išlaikymui.

Ir dainos, ir šokiai

Sustojome prie lauke pastatytos skelbimų lentos. Į akis krito švenčių sąrašas. Vaikų gynimo diena, Šv.Antano diena, net Žvejų diena. Nusistebėjus, kad kone kasdien čia šventė, direktorius nusijuokęs paaiškino, jog tai nėra kokie nors masiniai pasilinksminimai. "Tiesiog bendrų pomėgių žmonės organizuoja vakarą, koncertą ar dar ką nors panašaus. Kartu taip formuojasi atskiri draugiški būreliai", - paaiškino jis. Tai tokioje izoliuotoje erdvėje itin svarbu, nes nuteistieji paprastai itin artimų draugysčių nelinkę užmegzti.

Vakarui surengti reikia dainuojančių, šokančių, vaidinančių nuteistųjų. LŽ vaidinančiųjų pamatyti neteko, bet dainuojančių ir šokančių kalinių buvo. Klube kaip tik repetavo du vaikinai. Jie mielai sutiko padainuoti. Pritardami akustinėmis gitaromis, iš tiesų sudainavo vieno jų - Roberto - sukurtą baladę. Teatleidžia man Robertas, kuris į laisvę išeis po treju metų, bet tą dainą pavadinčiau "Vaikystės ilgesiu".

Netrukus buvome "panardinti" į nuotaikingą repą. Iš kulisų netikėtai pasirodė trys juodaodžiai vaikinai. Vienas šypsodamasis pasakė: "Laba diena, aš dar labai mažai moku lietuviškai, bet pasisveikinti galiu." Turiu pasakyti, kad po jų dainos plojome tikrai iš širdies.

Kotletus vertina ir katinai

Kartą per savaitę nuteistieji turi teisę apsipirkti vietinėje parduotuvėlėje. Tiesa, dėl jos pastaruoju metu buvo iškilę problemų. Balandžio mėnesį, laimėjusi konkursą, čia ėmė prekiauti viena Kauno bendrovė. Tačiau jos pirmtakė tuo liko ne itin patenkinta. Nėra ko stebėtis - Pravieniškių pataisos namų parduotuvės apyvarta, pasak direktoriaus, siekia apie 6-7 mln. litų per metus. Trumpiau tariant, prekyba teismo nutartimi kol kas sustabdyta.

"Turėjome rasti išeitį. Privalau elgtis pagal įstatymus, o įstatymas numato teisę nuteistiesiems apsipirkti. Todėl sudaryta laikina sutartis su viena bendrove, kuri tiekia reikiamas prekes", - sakė V.Ceslevičius.

Jau minėtas Vytas LŽ tvirtino jokių papildomų produktų neperkantis. Jo teigimu, anksčiau tai daryti tekdavo. "Maistas buvo gaminamas iš labai prastų produktų. Vienas baisiausių patiekalų, pavyzdžiui, buvo žuvies kotletai. Jų net katinai neėsdavo", - tikino jis. Dabar ir tie kotletai, ir kitas maistas jau gerą pusmetį labai pagerėjęs. "Pietums šiandien buvo perlinių kruopų košė su dešra. Labai skani", - pasakojo Vytas.

Tas saldus žodis "laisvė"

Nors nuteistieji mokosi, dirba, randa širdžiai mielų užsiėmimų, visiems žodis "laisvė" yra svarbiausias. Tik jie nedažnai ir ne itin noriai apie tai kalba. Mokymo klasėje sėdintis Saulius kaip tik ruošėsi egzaminams. Jis baigia kompiuterinio programavimo kursus. "Man buvo skirta 20 metų. Jau beveik 17 metų atsėdėjau. Jau turiu įgijęs baldžiaus, staliaus, autokaro vairuotojo specialybes. Dabar mokausi programavimo. Išėjęs į laisvę tikiuosi nelikti be darbo", - LŽ sakė jaunystėje didžiulę klaidą padaręs vyras. 

Daugelis išėjusiųjų iš pataisos namų gali patekti į visiškai jiems nepažįstamą aplinką. Juk nelaisvės metai skaičiuojami dešimtimis. Tačiau visi pašnekovai tikisi, kad jiems pavyks įsitvirtinti gyvenime. "Nemanau, kad tas už vartų esantis pasaulis toks jau nepažįstamas. Juk ir būdami čia esame jo dalis", - teigė Vytas.

Apsilankymas pas nuteistuosius iki gyvos galvos, bent jau mano supratimu, turėjo būti slogus. Tačiau mus pasitikę vyrai neatrodė nukamuoti sunkių minčių. Nedrąsiai pasiteiravus, koks jausmas yra žinoti, kad niekada - greičiausiai niekada - šių vartų neperžengsi, jie tik nusijuokė.

"Gyvename ir tiek. Juk gyvena žmonės, pavyzdžiui, bendrabučiuose. Artimieji, žmonos lanko", - sakė vienas. Be to, dabar jau ir jie turi vilties kibirkštį. Prieš kurį laiką pirmą kartą per visus atkurtos nepriklausomybės metus suteiktus malonę į laisvę išėjo iki gyvos galvos nuteistas vyras.

"Nereikia manyti, kad tie, kurie čia sėdi, yra kažkokie pabaisos. Taip, esame padarę klaidų, net ir nepataisomų, bet turime ir savo džiaugsmų", - pasakė vienas tų... kurie iki gyvos...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"