TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Gyvenimas skubina strategijos pataisas

2015 10 27 6:00
Artūras Paulauskas. Alinos Ožič nuotrauka

Pakitusi geopolitinė padėtis skatina politikus atnaujinti Nacionalinio saugumo strategiją. Prieš 13 metų priimtas dokumentas iš esmės bus koreguojamas trečią kartą.

Vyriausybės sprendimu iš valstybės institucijų, atsakingų už nacionalinės saugumo politikos formavimą ir įgyvendinimą, atstovų suburta darbo grupė iki ateinančių metų balandžio turės pateikti atnaujintą Nacionalinės saugumo strategijos koncepciją. Keisti prieš trejus metus taisytą dokumentą verčia pasikeitusi valstybės saugumo aplinka. Darbo grupės, kuriai turėtų vadovauti krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, nariams teks peržiūrėti strategijos nuostatas, apibrėžiančias saugios valstybės raidą, nustatančias gyvybinius ir svarbiausius nacionalinio saugumo interesus, pagrindinius rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes šiems interesams, saugumo sistemos plėtros, užsienio, gynybos ir vidaus politikos prioritetus, ilgalaikius ir vidutinio laikotarpio nacionalinio saugumo uždavinius.

Būtinas naujas požiūris

Imtis atnaujinti strategiją Vyriausybę paragino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteas (NSGK). Pasak NSGK pirmininko „darbiečio“ Artūro Paulausko, imtis korekcijų verčia pats gyvenimas. „Pagrindinis dalykas, kurį reikia peržiūrėti, yra mūsų santykiai su Rusija. Turime labai aiškiai apsibrėžti, kaip įsivaizduojame tolesnį mūsų gyvenimą kaimynystėje su šia valstybe“, – LŽ sakė parlamentaras.

Seimo NSGK pirmininkas priminė, kad pastarąjį kartą – 2012-aisiais – koreguojant strategiją dar nebuvo Ukrainos revoliucijos, Krymo įvykių, pakeitusių pasaulio požiūrį į Rusiją. Todėl vienoje iš strategijos nuostatų teigiama, kad Lietuva su Rusija sieks „stiprinti tarpusavio pasitikėjimą saugumo srityje ir skatins bendradarbiavimą ekonomikos, transporto, branduolinės energetikos saugos ir kitose srityse“. Taip pat vis dar numatyta, kad Lietuva „rems NATO bendradarbiavimą su Rusija abipusiškumo, pasitikėjimo ir įsipareigojimų įgyvendinimo principų pagrindu, skatins didesnį ES dalyvavimą sprendžiant Lietuvai svarbius santykių su Rusija klausimus“. „Tuo metu tarp mūsų šalių dar būta pasitikėjimo, vyko bendradarbiavimas“, – teigė A.Paulauskas.

Seimo nario nuomone, reikėtų peržiūrėti ir kai kurių strategijoje įvardytų grėsmių eiliškumą. „Sakykime, energetinė nepriklausomybė iš esmės pasiekta, o strategijoje jai skirta labai aukšta vieta. Galbūt aktualesnė dabar tampa informacinė, kibernetinė, socialinė grėsmė“, – priminė A. Paulauskas. Parlamentaro nuomone, strategijai patobulinti skirti penki mėnesiai – nėra per ilgas laiko tarpas. „Tai fundamentalus kūrinys, kurį skaitys ir mūsų užsienio partneriai, ir nedraugai, todėl norėtųsi, kad jis būtų solidus ir argumentuotas“, – pabrėžė NSGK vadovas. Jis tikisi, kad patvirtinti atnaujintą dokumentą gali spėti dar šios kadencijos Seimas.

Koją kiša rinkimai

Vienas iš šiuo metu galiojančios strategijos autorių NSGK narys konservatorius Arvydas Anušauskas neslėpė abejonių, ar šis parlamentas įveiks dar tik planuojamas rengti pataisas. „Gali pradėti svarstyti, bet nežinau, ar priims. Aktyvi politinė kampanija prasideda likus pusmečiui iki rinkimų, tad abejoju“, – LŽ sakė A. Anušauskas. Jis prisiminė, kaip sunkiai sekėsi rengti ir tvirtinti dabartinę strategiją, ypač strigo tarpinstitucinių siūlymų derinimas. „Tai – didžiulis dokumentas. Prieš daugiau nei trejetą metų strategija buvo perrašyta beveik iš esmės. Tad dabar pakaktų korekcijų“, – sakė NSGK atstovas.

Pasak A. Anušausko, pastarųjų metų geopolitiniai įvykiai iš tiesų vienas grėsmes suaktualino, o kitos prarado aktualumą. „Kai kuriuos punktus galima patikslinti, naujai paaiškinti. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus akcentavome emigracijos Lietuvai keliamas problemas, o dabar iškilo imigracijos klausimai“, – teigė Seimo narys. Politikas mano, kad penki mėnesiai – „normalus terminas“ reikalingoms pataisoms parengti.

Sudėtingas dokumentas

Nacionalinio saugumo strategija – nuostatų, apibrėžiančių saugios valstybės raidą, visuma. Lietuvos nacionalinis saugumas yra sudedamoji NATO ir Europos Sąjungos nedalomo saugumo politikos dalis, remiasi šių organizacijų sutartyse išdėstytomis saugumo garantijomis. Pirmąją Nacionalinio saugumo strategiją Seimas patvirtino 2002 metais, antrąją – 2005-aisiais. Nuo 2012-ųjų liepos įsigaliojusioje strategijoje kaip grėsmės Lietuvai įvardytos ekonominė ir energetinė priklausomybė, terorizmas, korupcija, klimato kaita, emigracija, galimas euroatlantinės bendrijos silpnėjimas, nestabilumas regione ir pasaulyje, žmogaus teisių ir fundamentalių laisvių pažeidimai, pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės, tarptautinis organizuotas nusikalstamumas ir kiti tarpvalstybinio pobūdžio nusikaltimai. „Tiesioginės karinės konfrontacijos tikimybė regione yra maža, tačiau didėjanti kai kurių regiono valstybių karinė galia, jos demonstravimo, grasinimo ją naudoti tendencijos ar panaudojimo atvejai neleidžia atmesti galimybės, kad ateityje gali kilti karinė grėsmė Lietuvai“, – rašoma strategijoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"