TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Gyvenimas šoko ritmu

2010 12 06 0:00
A.Kubilius teigimu, 2011-ųjų biudžetas bus taupus, bet drastiškų karpymų neturėtų būti.
Petro Malūko nuotrauka

XV Vyriausybei - dveji metai. Ministras pirmininkas Andrius Kubilius įsitikinęs, kad lietuviams būtina įveikti netikėjimo savo krašto sėkme barjerą.

Ketvirtadienį sukaks lygiai dveji metai, kai dirba Andriaus Kubiliaus vadovaujama XV Vyriausybė. Nepopuliari, nemylima ir kritikuojama net savų, susibūrusių į Permainų koaliciją. Per dvejus metus iš keturiolikos ministrų buvo pakeisti penki, trims teko patirti parlamentinės interpeliacijos vargus. Kalbama, kad kalėdinę dovanėlę - nepasitikėjimą visa Vyriausybe jau turi parengusi Seimo opozicija. O prieš akis dar dveji veiklos metai. Pesimistai lažinasi, kad ši Vyriausybė tiek neišsilaikys, optimistų nuomone, geresnio pakaitalo ieškoti neverta.

Ne vieną lakią frazę, kaip antai - "Krizės duobė jau tikrai už mūsų", "Apie šios Vyriausybės krizės įveikimo planus bus rašomi vadovėliai ir disertacijos", "Nėra pinigų dosnumui ir gerumui", "Kas į tą Mėnulį skris, jeigu nėra galimybių?" - į viešąją erdvę paleidęs premjeras vis dar išlieka optimistas. Šią savaitę Seime jo laukia naujas "išbandymas pinigais" - tiek dėl pensijų didinimo, tiek tvirtinant biudžetą.

Apie nuveiktus, nepadarytus ir būsimus darbus Andrius KUBILIUS sutiko papasakoti "Lietuvos žinioms".

Visada ieško sutarimo

- Premjere, iš Tamstos šukuosenos - nei plinkate, nei žylate - sunku spręsti, kokie Jums asmeniškai buvo tie dveji metai?

- Bijau, kad dėl plaukų mažėjimo žilumo gali ir netekti pamatyti (juokiasi). O metai buvo įdomūs, atnešė nemažai iššūkių. Iš ankstesnės patirties įsivaizdavau, kas laukia. Labai sunkus buvo pirmasis darbo pusmetis, kai kas mėnesį atnaujinamos tarptautinės ar mūsų pačių ekonomikos prognozės niekaip negalėjo paaiškinti, kur yra tas kritimo dugnas. Pamenu, vos pradėjus dirbti Finansų ministerija pareiškė, kad bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas 2009-aisiais bus lygus nuliui. Tai šokiravo ir sukrėtė, nes dar 2008 metų viduryje augimas atrodė sieks 7 ar 8 procentus. Tačiau 2009-ųjų viduryje buvo pranešta, kad kritimas bus apie 15 procentų. Taigi pusę metų dirbome lydimi nuolatinio šoko. Kita vertus, per tuos dvejus metus kai kuriose srityse bendromis pastangomis pamėginome pasiekti sisteminių permainų. Vyksta ryškios energetikos, aukštojo mokslo, valstybės valdymo permainos, skaidrėja verslo sąlygos, aktyviau kovojama su korupcija.

- Jei tikėsime viešosios nuomonės tyrimais, visuomenė, vertindama pastarųjų metų Vyriausybės veiklą, palankiausiai atsiliepia apie užsienio politikos bei kultūros sritis, prasčiausią pažymį rašo socialinei apsaugai, ypač pensijų reformai. Ar iš tiesų ši grandis silpniausia visoje grandinėje?

- Socialinėje, žmonių gerovės, asmeninių finansų ir apskritai - finansų srityse dėl globalios krizės iššūkiai ir yra didžiausi. Kai nedarbas siekia 15-16 proc., o asmeninės piniginės turinys kol kas nedžiugina, natūralu, kad teigiamai vertinti šios srities žmonės negali. Visose ministerijose yra ir geresnių, ir blogesnių, taisytinų dalykų, bet pagal apklausų atsakymus vertinti kiekvienos jų darbo tikrai nesiimčiau.

- Koks premjeras esate - diktatorius ar demokratas? Ar esate kada nors smarkiai išbaręs nors vieną ministrą?

- Mano aplinkos žmonės kartais aplinkiniams mėgina "išversti" mano kalbėjimą sakydami - "Čia premjeras barasi" (juokiasi). Visada stengiuosi ieškoti sutarimo, sutelkti, ieškoti bendrų sprendimų. Pačios aplinkybės verčia taip elgtis - esame ne vienos partijos, o koalicinė Vyriausybė.

- Išvardykite bent kelis ateinančių metų Vyriausybės veiklos prioritetus.

- Pirmiausia teks pasistengti grįžti prie gyvenimo subalansuoto biudžeto sąlygomis. Visokeriopas dėmesys bus skiriamas ekonomikos atsigavimui skatinti - ir per verslo sąlygų gerinimą, Europos Sąjungos pinigų panaudojimą, per pastangas kurti modernios ekonomikos pamatus pritraukiant investicijų. Kitas svarbus blokas - energetika. Manau, ši sritis bus viso dešimtmečio Lietuvos vyriausybių veiklos prioritetas. (Pokalbis vyko KEPCO dar nepaskelbus apie pasitraukimą).

Paskutinis dalykas, kurį išskirčiau nekalbėdamas apie atskiras sritis, - pradėti kurti pamatus moderniai globalios konkurencijos nebijančiai Lietuvai. Ir tai jau ilgesnio laikotarpio - dešimtmečio ar dvidešimtmečio - trajektorija. Labai svarbu padėti žmonėms įveikti vieną sunkesnių - netikėjimo savo krašto sėkme barjerų. Turime tokią psichologinę bėdą, nes manome, kad sėkmė lydi visus kitus, tik ne mus, esančius nelaimės zonoje.

Gyvensime taupiai

- Ketvirtadienį Seimas greičiausiai patvirtins 2011-ųjų valstybės biudžetą - trečiąjį per šios Vyriausybės kadenciją. Kaip gyvensime ateinančiais metais, gal kartais prieš kitas Kalėdas premijų sulauks ir biudžetininkai?

- Visi trys biudžetų projektai gimė skirtingomis aplinkybėmis. Paskutinysis dėliotas gal kiek ramesnėmis, bet tikrai ne pačiomis geriausiomis sąlygomis. Pozityvių požymių tikrai yra, bet nereikia klaidingai suprasti, kad jau galima atleisti diržus. Siekdami išsaugoti finansų sistemos stabilumą, kiek galima mažesnį deficitą, formuodami šį biudžetą jau galėjome nesiimti tokių skausmingų veiksmų, kaip pernai ir užpernai. Žodžiu, 2011-ųjų biudžetas bus taupus, bet matant ekonomikos atsigavimą, nors ir lėtą, drastiškų karpymų neturėtų būti.

- O jei Seimas vis dėlto privers Vyriausybę "skristi į Mėnulį" - grąžinti buvusį pensijų dydį?

- Sprendimą galima priimti kokį nori - į Mėnulį vis tiek nenuskrisim. Vis dėlto tikiu, kad Seimas elgsis atsakingai, nebus sugriauta tai, ką per dvejus metus pavyko išspręsti. Tie patys socialdemokratai, kurie būdami valdžioje pensijas didino po 25-30 proc., ypač baigiantis kadencijai, turėtų suprasti, kur tai veda. Neatsakingas balsavimas sukeltų neigiamą visų tarptautinių rinkų reakciją, sugadintų reitingo agentūrų nuomonę. Net finansuodami tas išlaidas, kurias dabar esame numatę, skolintis turėtume kur kas brangiau. Viskas yra susiję. Pagaliau kiltų pavojus ir lito stabilumui.

Nuo teorijos prie darbų

- Ne kartą esate pabrėžęs, kad energetikos srityje per šiuos dvejus metus pasiekta daugiau nei per du nepriklausomybės dešimtmečius. Vis dėlto statistinis pilietis težino du dalykus: kad ši valdžia išardė LEO monstrą ir uždarė Ignalinos atominę elektrinę. Kuo dar galite pasigirti?

- Pirmiausia, sukurta elektros prekybos birža. Tai pirmas žingsnis Baltijos valstybių elektros biržos, veikiančios pagal skandinavišką modelį, link. Po ankstesnių Vyriausybių diskusijų pagaliau pradėti darbai tiesiant elektros jungtį į Skandinaviją, kitoje pusėje - Suomijos-Estijos jungtį. Taip bus sukurta bendra Šiaurės ir Baltijos regiono elektros rinka.

Antras dalykas, nuo teorijos perėjome prie realių darbų rengiantis naujos atominės elektrinės statybai. Vienas strateginio investuotojo atrankos laikotarpis jau baigėsi, matysime, kaip bus toliau. Dabar prasideda kitas etapas - tiesioginių derybų. Galiu dar kartą pakartoti, ką per pastarąsias dienas ne kartą sakiau: ypač svarbi yra Europos Komisijos parama, regioninių partnerių palaikymas, mūsų Vyriausybės stipri politinė valia toliau plėtoti šį projektą.

Dujų, kaip ir elektros srityje, esame pasirengę nuosekliai įgyvendinti europines direktyvas - atskirdami perdavimo tinklus nuo skirstomųjų ir gamybos. Tai rodo, kad ir vėl pagal europietišką sistemą pradedame gyventi skaidrioje sistemoje, skatinančioje normalią konkurenciją.

Dar vienas dalykas - atsinaujinanti energetika. Patvirtinta koncepcija, Seime parengtas įstatymas. Nors kyla įvairių diskusijų, manau, kad vis dėlto sėkmingai tai užbaigsime.

Paskutinis dalykas - energijos taupymas. Be abejo, daugiabučių renovacija - šioks toks skausmas. Nepavyko jos išjudinti taip, kaip norėjome. Reikia pripažinti, kad neįvertinome žmonių psichologijos. Krizė žmones išgąsdino, taigi jų reakcija - neleisti pinigų - buvo natūrali. Šioje srityje dar daug ką reikia nuveikti, ypač atliekant aiškinamąjį darbą. Kaip ir patiems sau atsakyti į klausimą, kodėl Estijoje analogiška daugiabučių renovavimo programa veikia gerai.

Gaila neperskaitytų knygų

- Ar Jūsų neslegia prasti Vyriausybės ir Jūsų paties reitingai? Gal bent pasidžiaugėte, kad kaimynėje Latvijoje jūsų veikla vertinama kur kas geriau nei namie?

- Viskas, kas žmogiška, man nesvetima. Antrą kartą sėsdamas į tokią kėdę jau įsivaizdavau, kas laukia. Bet neskubėkime, palaukime, ką pasakys rinkėjai.

- Ko gailitės per šiuos metus nespėjęs padaryti - ne tik valstybės labui, bet ir asmeniniame gyvenime?

- Gal ir nėra tokių dalykų, dėl kurių skausmingai krimsčiausi. Žvilgtelėjęs atgal visada graužiesi, kad galėjai nuveikti daugiau, pamatai, kiek laiko praleista nerezultatyviai diskutuojant ar nesugebėta priimti paprasčiausio sprendimo. Taigi per šį laikotarpį galėjome padaryti daugiau, kita vertus, padaryta nemažai net itin nelengvomis aplinkybėmis.

Asmeniškai man labai gaila neperskaitytų knygų. Tačiau didžiausią praradimą jaučiu, kad kasdienybės ir intensyvios darbotvarkės esu nustumtas nuo savo internetinio dienoraščio, nes nuo jaunystės laikų asmeninis rašto darbas suteikdavo vidinę satisfakciją.

- Ar pastebėjote, kaip užaugo anūkė? Jei neklystu, žiemos pabaigoje antrą kartą tapsite seneliu?

- Viską jūs žinote. Man visada smagu vakare grįžus namo pamatyti lakstančią anūkę Elzytę. Gerai, kad arti gyvena.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"