TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Gyvenimo laikrodis tiksi ne visiems vienodai

2011 05 24 0:00
Kaip sensime ir kiek sirgsime, lemia ir mūsų gyvenimo būdas.
Corbis/Scanpix nuotrauka

Mėgstama sakyti: jis ar ji atrodo jaunesnis nei iš tiesų nugyventa metų. Ir priešingai. Biologiniam žmogaus amžiui nustatyti pasitelkiami įvairūs metodai, bet visuotinai priimtų vertinimo kriterijų nėra.

Prieš keletą metų, kai prezidento pareigas ėjo Valdas Adamkus, žiniasklaida mirgėjo pranešimų: "Medikai vieningi - prezidento sveikata puiki ir jo biologinis amžius neatitinka pase įrašytų metų." Tuomet gydytojai pabrėžė, kad V.Adamkaus biologinis amžius esąs 20 metų mažesnis, negu nurodyta jo asmens dokumentuose: taip teigta išsamiai ištyrus visas organizmo sistemas. Tačiau gausėja siūlymų biologinį amžių nusistatyti ir patiems, neprašant medikų pagalbos.

Senstame skirtingai

Pirmiausia - kas gi tas biologinis amžius? Anot psichoterapeuto, senėjimo medicinos žinovo, medicinos mokslŲ daktaro Juliaus Neverausko, ir patys matome, kad žmonės bręsta bei sensta nevienodai: vieni greičiau ir intensyviau, kiti lėčiau. Senėjimas dažnai irgi vyksta netolygiai, tarytum šuoliais. Tam tikrais laikotarpiais jis tarsi sustoja ir nėra pastebimas, o kai kada net per palyginti trumpą laiką išoriškai pasenstama greičiau. Todėl ir egzistuoja kalendorinio bei biologinio amžiaus sąvokos. Biologinis žmogaus amžius rodo mūsų kūno sudėtinių dalių, pavyzdžiui, vidaus organų ir odos, bei funkcijų - gebėjimo mąstyti, regos, klausos, lytinę ir kitokią brandą (jei žmogus vertinamas iki paauglystės) arba susidėvėjimą (jei vertinamas subrendęs asmuo).

"Apie žmogaus amžių dažniausiai instinktyviai sprendžiame iš veido odos, laikysenos ir dantų, tačiau tikrąjį biologinį amžių nusako viso organizmo būklė. Jį labai veikia tokie gyvenimo būdo veiksniai kaip darbas lauke, rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu ar higienos įpročiai", - komentavo J.Neverauskas.

Analizatoriaus išvados

Pažįstama moteris neseniai pasakojo savo biologinį amžių nusistačiusi japonišku aparatu, vadinamuoju kūno duomenų analizatoriumi. "Nurodžiau savo gimimo datą, ūgį ir svorį. Šiuos duomenis vyras įvedė į kompiuterį. Basa užlipau ant prietaiso, primenančio svarstykles. Reikėjo paimti tarsi tokį lyną - pasilenkus ir patraukus jį, prietaisas sucypsėjo kaip termometras. Aparatas parodė duomenis pagal šešias pozicijas. Vyras užrašė juos ir vėliau pakomentavo", - pasakojo kaunietė.

"Tyrimo atlikėjo teigimu, mano - 59 metų moters - riebalinis audinys turi sudaryti 23-34 proc. kūno masės. Analizatorius jo man nustatė daugiau nei reikia. Ir pati jaučiu, kad esu per stora. Duomenys apie riebalinį audinį dar buvo suskirstyti pagal kūno dalis - kairės ir dešinės rankos bei kairės ir dešinės kojos. Gauti procentai visur buvo per dideli, tik ant pilvo riebalų mažiausia. Man rekomendavo numesti kokius 2 kilogramus antsvorio. Balais nuo 1 iki 12 aparatas įvertino ir vidinius riebalus. Aš gavau 9 balus. Tyrimo atlikėjas tikino, kad nors ir neviršiju normos, geriau būtų sumažinti šį skaičių iki 2-3", - pasakojo pašnekovė.

Kūno duomenų analizatorius įvertino ir moters skysčių suvartojimą. "Paaiškėjo, kad skysčių turėčiau gerti dar daugiau. Tačiau mano kaulinio audinio tankis atitiko normą, - vadinasi, osteoporozė negresia. Be to, analizatorius nustatė, kiek būdamas ramybės būsenos organizmas sudegina kalorijų. Dabar žinau, kiek turiu valgyti, kad neviršyčiau nurodyto kiekio ir nestorėčiau. Įvertinęs visus duomenis, tyrimą atlikęs vyras paaiškino, kad mano vidaus organų amžius atitinka 60-metės moters", - patirtimi dalijosi 59 metų kaunietė.

Iš jos pasakojimo aiškėjo, kad minėtas žmogus prekiauja kiniškais žolių papildais. Todėl buvo smalsu, ar visiems išsityrusiems žmonėms aparatas nustatė prastus rodiklius ("Bloga sveikata? Pagerins papildai!"). Tačiau kalbintos moters teigimu, kartu tyręsi dar 5 asmenys išgirdo skirtingus atsakymus, tarp jų buvę ir optimistinių.

Vertino skeptiškai

Ar iš tiesų čia ką tik aprašytu metodu galima nustatyti biologinį amžių? J.Neverauskas jį vertino labai skeptiškai. "Biologinio amžiaus šitaip tikrai negalima nustatyti, nes tai nepavyksta net taikant labai sudėtingus radiologinius ar biocheminius tyrimus. Minėtas tyrimas (beje, irgi labai apytiksliai) gali parodyti tik riebalinio audinio procentą, o jis labai mažai apibūdina žmogaus amžių", - komentavo J.Neverauskas. Minėto tyrimo tikslumu abejojo ir geriatras, biomedicinos daktaras prof. Vidmantas Alekna, įžvelgęs akivaizdžių komercinių siekių.

Testas pagal telomerus

Biologiniam amžiui vertinti pasitelkiama ir įvairių testų. Prieš keletą savaičių pranešta, kad šių metų pabaigoje Didžiojoje Britanijoje bus pradėta prekiauti kraujo testais, kurie ištiria žmogaus senėjimo procesą ir net prognozuoja, kiek dar liko gyventi. Testą, kainuojantį 435 svarus (apie 1700 litų), sukūrę mokslininkai sako, kad pagal telomerų - chromosomų galuose esančių gyvybiškai svarbių struktūrų - ilgį bus galima nustatyti, ar žmogaus biologinis amžius didesnis, ar mažesnis už realųjį chronologinį. Vis dėlto kai kurie mokslininkai abejoja tokio testo verte ir siūlo jį naudoti tik taikant griežtesnę etinę kontrolę. Jiems neramu dėl žmonių reakcijos į nepalankią žinią apie jų biologinį amžių. Be to, telomerų testu gali pasinaudoti nesąžiningi prekeiviai, platinantys nepatikrintus preparatus nuo senėjimo ir kitus netikrus gyvybės eliksyrus. Taip pat draudimo kompanijos, kurių sąlygos priklauso nuo ligos ar priešlaikinės mirties rizikos.

Informaciją apie naująjį testą paskelbus lietuviškajame internete, pasipylė gausūs komentarai, esą tai tėra nauja farmacininkų pinigų kalykla. Dažnas internautas apskritai nemato nei prasmės, nei naudos žinoti, kiek dar liko gyventi.

Patikimų metodų nėra?

Pasak V.Aleknos, tokių ir panašių tyrimų rezultatai daugiau turi psichologinį poveikį. Bet ir tai - lazda dviem galais. Paaiškėjus, kad biologinis amžius mažesnis nei kalendorinis, žmogus galbūt jaučiasi žvaliau. Tačiau žinia apie tai, kad jis didesnis, gali sukelti nusiminimą. Nors galbūt žmogus ir pradės kažką keisti.

Šiandien pasaulyje yra įvairių bandymų vertinti biologinį amžių. Apie jį spreęd�iama ne tik pagal kraujo tyrimus, bet ir, pavyzdžiui, pagal kūno elektrinę varžą - jo savybę priešintis elektros srovei. Tačiau esamus biologinio amžiaus nustatymo būdus V.Alekna vertino atsargiai. Nors prikurta įvairių metodikų, vienodo standarto, kuriuo galėtume vadovautis nustatydami senėjimą, nėra.

J.Neverauskas antrino: tiksliai nusakyti biologinio amžiaus neįmanoma ir jokių patikimų metodų, kad jis yra toks ir toks, nėra. "Kaip nusakysite, koks veidas turi būti 42 metų vyro? Galime tik vertinti atskirų organų būklę ir biologinį amžių nusakyti apytiksliai. Bene geriausiai tai įvaldę teismo medikai, tačiau ir jie naudoja tik apytikrius skaičius", - teigė jis.

Jaunai atrodantis - nebūtinai jaunas

Beje, kūno duomenų analizatoriumi tyrusis pašnekovė - jaunatviška, aktyvi moteris, šokėja nuo 4 mokyklos klasės, daug metų lankiusi aerobiką, 12 metų praktikuojanti taiči mankštas, itin vertinanti judėjimą, ypač rūpinasi tuo, ką valgo, neturi žalingų įpročių. Regis, tokio žmogaus biologinis amžius tikrai turėtų būti mažesnis nei kalendorinis. Bet, jei tikėsime analizatoriumi, yra priešingai. Tad nuo ko labiau priklauso biologinis amžius: sveikos gyvensenos, genų, dar kitų veiksnių?

J.Neverausko teigimu, biologinis amžius iš tiesų labai priklauso nuo genų, lemiančių ribas, tarp kurių galime funkcionuoti. Tačiau kaip sensime ir kiek sirgsime, lemia mūsų gyvenimo būdas. "Rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu, sveikos mitybos nepaisymas ne tik atsiskleidžia išoriškai, bet ir lemia mūsų gyvenimo kokybę bei trukmę", - pridūrė pašnekovas.

Praneša tik apie galimybes

V.Aleknos duomenimis, maždaug ketvirtadalio žmonių biologinis amžius yra didesnis nei kalendorinis, maždaug trečdalio - mažesnis nei kalendorinis. Ir tai nebūtinai priklauso nuo sveikos gyvensenos. Tarkim, padėtį blogina patirti stresai. Beje, atlikus tyrimus su gyvūnais, buvo įrodyta, kad per dideliu kalorijų kiekiu nelepinamas organizmas ilgiau išlieka jaunas.

Jei biologinis amžius didesnis už realų, ar tai reiškia, kad tiek ilgiau ir gyvensime? "Taip, iš dalies jis turi įtakos, kiek žmogus gyvens. Bet tikrai ne visais atvejais. Šis rodiklis nusako tik senatvės ligų ar mirties nuo senatvės galimybę. Bet juk žinome, kad, pavyzdžiui, mirti nuo onkologinių ligų gali net maži vaikai, dar net nesubrendę", - komentavo J.Neverauskas.

 

Dar daugybė neatsakytų klausimų

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėja profesorė Janina Tutkuvienė:

"Ar yra patikimų būdų nustatyti biologinį amžių? Tarsi yra, bet bėda ta, kad labai įvairuoja biologinio amžiaus sąvoka: kas - norma, o kas - patologija. Paprasčiausias nuo amžių amžinųjų taikomas būdas - metai, duodami iš pažiūros. Bet kiek tai atitinka giluminius procesus, kitas klausimas.

***

Įgyvendindami bendrus projektus su vokiečiais ir italais neseniai atlikome tyrimą: skirtingo amžiaus individų nuotraukas vertino įvairaus amžiaus asmenys. Projekto tikslas - išmokyti kompiuterį atpažinti veidus, sukurti programą, pagal veidą nustatančią amžių. Mūsų gautus duomenis dar reikia apdoroti, bet preliminariai galiu pasakyti, kad vertinimai labai skyrėsi. Profesionalai, šio klausimo specialistai, apsigavo mažiausiai. Neprofesionalai klydo labiau. Buvo itin netikėta, kad kompiuterių programos vertinimai ypač nedaug skyrėsi nuo profesionalų. Tas faktas rodo, jog yra kai kurių dėmesio vertų dalykų, slypinčių veide, tik jie dar nelabai ištirti.

***

Tačiau veidas - tik vienas kriterijų, nusakančių žmogaus amžių. Kiekviena organizmo sistema turi savo senėjimo tempą, o žmogaus biologinis amžius vertinamas pagal visų jų suminį variantą. Norint tikslumo reikėtų ištirti širdies ir kraujagyslių, endokrininę, kaulų sistemas, odą, paodį. Tada, vertinant pagal tam tikras skales, būtų galima teigti, jog, pavyzdžiui, žmogaus "pasinis" amžius yra 40 metų, bet jo oda - kaip 30-mečio, inkstai - kaip sulaukusio 45-erių. Tačiau niekada nebus, kad visos sistemos žengs koja kojon, - taip būna tik vadovėliuose. Mes ne tik skiriamės vienas nuo kito, bet ir mūsų viduje kiekviena sistema sensta pagal savą laiką. Dar reikia tyrinėti, kokiu tempu tai vyksta, dėl ko ir kaip tai matyti išorėje. Kitąkart žmogus atrodo puikiausiai, nė raukšlės veide, o jo organai visiškai suirę. Aišku, tai pasitaiko rečiau. Ne veltui graži žmogaus išorė siejama su sveikata, tačiau visaip nutinka.

***

Ar sprendžiant apie biologinį amžių galima pasitikėti kraujo testu, vertinančiu telomerų ilgį? Na, tokį dalyką priskirčiau šou kategorijai. Čia panašiai kaip ir mityba pagal kraujo grupes. Nesąmonė skelbti tai, kas neaišku. Šiandien nėra būdo, kaip patikrinti žmogaus amžių pagal kraujo sudėtį. Tam esama labai mažai kriterijų - galbūt trigliceridų, cholesterolio kiekis ir kita. Bet jaunas, 20 metų, žmogus gali turėti tiek cholesterolio, kiek kitas 50-metis neturės. Tyrinėti ląstelės susidėvėjimą yra absurdas, nes kraujas nuolat atsinaujina, per keletą mėnesių pasikeičia visos jo ląstelės.

***

Kūno duomenų analizatoriaus pateikiamus biologinio amžiaus vertinimus irgi vadinčiau komerciniu triuku. Nėra taip, kad raumenų, riebalinio audinio ir kitų struktūrinių elementų biocheminė sudėtis keistųsi kas keletą metų. Tai gana stabilus dalykas. Daugių daugiausia galime išskirti jaunus individus, iki 20 metų, vidutinio amžiaus ir senus. Kokia prasmė tyrinėti biologinį amžių, jei paklaida sieks plius minus 10 metų. Ką duos toks žinojimas? Juk kitąkart mums svarbu atrodyti ir 5 metais jauniau. Tikėjimas tokiu biologinio amžiaus tyrimu man panašus į tikėjimą žiniuonėmis. Bet negali sakyti, kad jos niekuo nesidomi, - dar ir kaip prisiskaito, o paskui apsimeta viską išmanančiomis. Žinoma, šiek tiek tiesos tuos parametrus nustatanti aparatūra gal ir turi. Tačiau noriu pabrėžti: šiandien pasaulyje nėra kūniškų parametrų normatyvų, kokie jie turėtų būti kas keletą metų, pavyzdžiui, sulaukus 20-ies, 25-erių ir t. t. Neįmanoma sukonstruoti gudrios mašinos, kuri pateiktų tikslius duomenis, todėl atsakymas skaičiuojamas vidutiniškai, vidutiniškam pasaulio piliečiui, su 10 metų paklaida. Jei tai jus tenkina - tada gerai.

***

"Pasinis" asmens amžius yra kaip orientyras. Kuo žmogus vyresnis, tuo labiau gali skirtis jo "pasinis" ir biologinis amžius. Skirtumas gali siekti ir dvidešimt metų. Tačiau kada ir dėl ko žmogus mirs, vis tiek lieka nežinoma. Štai, tarkime, ištiriamos paciento, kuriam sukako 80 metų, organizmo sistemos. Paaiškėja, kad vienai jų - 50 metų, kitai - 60, trečiai - 70, ketvirtai - 80, o penktai - 100 metų. Ji ir "išsijungia" - žmogus miršta. Visai nesvarbu, kad tas asmuo turėjo 4 sistemas, jaunesnes galbūt net 20 metų. Kita vertus, juk niekada nežinai, kada tau einant puodas ant galvos nukris. Todėl nereikia nervintis dėl amžiaus. Mokėkime senti oriai. Kai kurioms tautoms būdinga didelė pagarba senatvei, o mūsų krašte - viskas priešingai. Matyt, esame tokie nebrandūs, kad vertiname tik jaunystę."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"