TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Gyventojai pagrįstai jaučiasi nesaugūs

2007 05 16 0:00
Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas Kęstutis Čilinskas pabrėžė, kad Lietuva nerodo jokio noro tapti žmogaus teises gerbiančia valstybe.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Lietuvoje nemažai žmonių jaučiasi nesaugūs, baiminasi laisvai reikšti mintis, nepasitiki valstybės institucijomis, jaučia teisingumo stoką. Šio nepasitikėjimo bei būgštavimų pagrįstumą patvirtino nevyriausybinio Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) atlikta Lietuvos situacijos analizė.

Tyrime teigiama, kad Lietuvoje negerbiamas žmonių privatumas, nutekinama svarbi operatyvinė informacija. Minimas atvejis, kai Valstybės saugumo departamento įslaptinta informacija neaiškiomis aplinkybėmis pateko į žurnalisto rankas, o išaiškėjus nutekinimo faktui - nukentėjo tik žurnalistas.

Žmogaus teisų stebėtojų vertinimu, asmens privatumas pažeidžiamas ir be svarbios priežasties reikalaujant asmens kodo, diegiant vaizdo stebėjimo sistemas gatvėse bei elektronines darbo vietos kontrolės programas biuruose. Įmonių vadovai įgyja vis daugiau galimybių kontroliuoti darbuotojų telefoninius pokalbius, naršymą internete ir cenzūruoti elektroninius laiškus.

Stebėjimo duomenys atskleidžia, kad Lietuvoje neužtikrinama teisė į teisingą teismą, todėl net du trečdaliai gyventojų nepasitiki teismais ir į juos nesikreipia. Ikiteisminio tyrimo institucijos dirba nekokybiškai, bylų nagrinėjimas trunka nepagrįstai ilgai, teismuose nesilaikoma asmens nekaltumo prezumpcijos principo. ŽTSI duomenimis, Lietuvos visuomenėje klesti nepakantumas ir diskriminacija. Pažeidžiamiausiomis grupėmis žmogaus teisių tyrėjai įvardija romų etninę mažumą, homoseksualios orientacijos asmenis, žmones, turinčius fizinę negalią ar psichikos sutrikimų bei vaikus. Net 75 proc. Lietuvos visuomenės nesutiktų gyventi romų kaimynystėje, ši etninė grupė dažnai kriminalizuojama. 42 proc. apklaustų žmonių tvirtina, jog diskriminacija dėl seksualinės orientacijos Lietuvoje labai paplitusi. Net 56 proc. gyventojų mano, kad psichikos sutrikimų turintys asmenys negalėtų dirbti apmokamo darbo.

Lietuva pernai sulaukė neigiamo dviejų tarptautinių organizacijų - Europos Komisijos komiteto kovai su rasizmu ir netolerancija bei Jungtinių Tautų Rasinės diskriminacijos panaikinimo komiteto įvertinimo. "Lietuva nerodo jokio noro tapti žmogaus teises gerbiančia valstybe, jokio noro pereiti į kitą lygą. Susiklostė tokia situacija, kai arba įsitrauki į žaidimą, arba neištveri ir emigruoji", - vakar sakė ŽTSI valdybos pirmininkas Kęstutis Čilinskas.

ŽTSI yra nevyriausybinė organizacija, stebinti žmogaus teisių padėtį Lietuvoje. Institutas kasmet skelbia veiklos ataskaitą, kurioje įvertina žmogaus teisių įgyvendinimą, identifikuoja pagrindines problemas, siūlo jų sprendimo būdus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"