TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Gyventojai raginami nusiteikti mobilizacijai

2014 04 25 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Pastarosiomis dienomis pajutusi išskirtinį žmonių susidomėjimą mobilizacija, Krašto apsaugos ministerija (KAM) ėmė platinti informaciją, kaip ji būtų vykdoma. Politikai neabejoja, kad rengtis mobilizacijai - pats metas. Tačiau kyla klausimų, ar pavyktų šį procesą sklandžiai įgyvendinti.

Lietuva pernelyg ilgai gyveno taikos sąlygomis, todėl žmonėms sunku suvokti, kokią grėsmę mūsų šalies saugumui kelia karinė Rusijos intervencija į Ukrainą. Tuo įsitikinęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas. Anot jo, KAM ne be reikalo pradėjo skelbti, kas yra mobilizacija ir kaip ji vykdoma. Tačiau NSGK narė, buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pabrėžė, kad pirmiausia grėsmę Lietuvai pajuto ir apie mobilizaciją prabilo patys piliečiai, jie savo iniciatyva ginti šalį aplenkė KAM klerkus.

Pasirengimas karui

Šalies savivaldybėms išplatintoje KAM medžiagoje aiškinama, kad mobilizacija - pasirengimas kolektyvinei valstybės gynybai, drauge ir pasiruošimas priimti sąjungininkų ginkluotųjų pajėgų pagalbą. Nurodoma, jog paskelbus visuotinę mobilizaciją visi

18-55 metų karo prievolininkai - vyrai ir moterys - privalo atvykti į teritorinį karo prievolės ir komplektavimo skyrių. Skelbiant dalinę mobilizaciją, prievolininkai šaukiami pagal specialų nurodymą.

Po sveikatos patikrinimo tinkami ginti tėvynę žmonės būtų siunčiami atnaujinti karinių įgūdžių. Jei ginti mūsų šalies atvyktų sąjungininkai, jų karinėms pajėgoms priimti turėtų būti parengti oro uostai, keliai, geležinkelio linijos. Tinkamai priimti sąjungininkų karinę pagalbą būtų įpareigoti visi mūsų šalies žmonės. Maždaug tokia yra KAM išsiuntinėtos informacijos santrauka.

LŽ kalbintas KAM Mobilizacijos departamento direktorius Marius Jatautas pabrėžė, kad šiuo metu apie mobilizaciją kalbama kaip apie pasirengimą karui. Jis atkreipė dėmesį, kad iki šiol visa su mobilizacija susijusi mūsų šalies teisinė bazė buvo sutvarkyta galvojant apie mobilizaciją ištikus stichinei nelaimei. „Karinių įvykių Ukrainoje grėsmė privertė keisti teisinę bazę ir ją sieti su kitu - karo - kontekstu“, - tvirtino M.Jatautas. Departamento direktorius tikino, kad paskelbus mobilizaciją civilinis gyvenimas anaiptol nesustotų, bet šalies gynybos klausimams būtų skiriama nepalyginti daugiau dėmesio.

Verslininkai sunerimę

Kad Lietuvos gyventojai tikrai domisi mobilizacija, vakar LŽ patikino Seimo NSGK pirmininkas A.Paulauskas. „Žmonės nori žinoti savo vietą ir paskirtį tuo atveju, jeigu vyktų mobilizacija ir reikėtų ginti tėvynę“, - kalbėjo parlamentaras. Jis pasakojo neseniai susitikęs su verslininkais, šie kėlė būtent šalies saugumo klausimų ir aptarinėjo su tuo susijusias aktualijas.

„Matydami, kaip Rusija elgiasi Ukrainos atžvilgiu, ir kartu nujausdami, kad panašios situacijos galima sulaukti Lietuvoje, verslininkai kalbėjo apie tai, kad, valstybei leidus, galėtų įsigyti kovinių ginklų, vykti į karinius mokymus ir taip rengtis ginti valstybę“, - tvirtino A.Paulauskas.

Jis priminė, kad savo saugumu susirūpinę estai galimos Rusijos karinės agresijos akivaizdoje jau buvo dėl karinių mokymų mobilizavę iki 6 tūkst. piliečių. Politiko manymu, pasinaudoti šia patirtimi vertėtų ir mūsų šaliai. Komiteto vadovas taip pat pažymėjo, kad gyventojų mobilizacijai reikalingos atitinkamos lėšos, o jų nacionaliniame ižde nenumatyta. „Svarstydami šiųmetį biudžetą manėme, kad gyvensime taikiai, tad vietoj privalomų 2 proc. BVP krašto apsaugai skyrėme viso labo 0,77 proc. BVP“, - konstatavo jis. Kartu A.Paulauskas išreiškė viltį, kad grėsmė nepriklausomybei galbūt privers kolegas parlamentarus persvarstyti biudžetą.

Susirūpinę net emigrantai

Seimo NSGK narė, buvusi krašto apsaugos ministrė R.Juknevičienė taip pat tikino gaunanti itin daug elektroninių laiškų ir žinučių, žmonės jos klausia, ar neturėtų mobilizuotis, ir apskritai - kaip galėtų padėti savo šaliai iškilus karinei grėsmei. Parlamentarė pabrėžė, kad nemažai tokių klausimų jai pateikia užsienio šalyse dirbantys lietuviai, nes ir jiems svarbu neprarasti gimtosios šalies nepriklausomybės, o drauge ir visos valstybės.

„Kadangi žmonių iniciatyvą mobilizuotis išgirdau anksčiau, nei apie mobilizaciją prabilo Krašto apsaugos ministerija, drįsčiau tvirtinti, kad jos veiksmai šiuo klausimu uždelsti“, - pareiškė ji. R.Juknevičienė teigė, kad KAM šiuo metu labai svarbu sutvarkyti teisinę bazę, kuri reikalinga mobilizacijos, t. y. pasirengimo karo veiksmams, metui.

Reaguoja skirtingai

LŽ domėjosi, kaip KAM išsiųsta informacija apie mobilizaciją buvo sutikta šalies savivaldybėse. Paaiškėjo, kad bendros strategijos šiuo klausimu nėra.

Panevėžio miesto merijos Civilinės saugos skyriaus vedėja Vilma Kartanaitė tikino kasmet gaunanti panašių pranešimų, kiekvienais metais rengiami ir gyventojų mobilizacijos planai, tad ir pastaroji informacija - darbo dalis ir esą nebyloja apie jokią galimą grėsmę.

Už mobilizaciją ir civilinę saugą atsakinga Kėdainių rajono merijos vyriausioji specialistė Janina Ladygienė teigė, kad savivaldybės mobilizacijos reikalų nebeadministruoja, o gautą informaciją apie tai, kas yra mobiliazacija ir kaip ji vykdoma, žadėjo pagal galimybę išplatinti vietos žiniasklaidoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"