TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Gyventojams evakuoti – naujos gairės

2015 03 20 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Valdžia dar labiau susirūpino pasirengimu galimam gyventojų evakavimui, susidarius ekstremaliosioms situacijoms ar įvedus karo padėtį. Viena siūlomų naujovių - galimybė evakuoti žmones į užsienį.

Gyventojų evakavimo organizavimo tvarkos naująjį aprašą, kuris teikiamas Vyriausybei, parengė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD). Specialistai pažymi, kad gyventojų evakavimas - viena sudėtingiausių civilinės saugos priemonių, jai turi būti pasirengta iš anksto, o pakeitimus inspiravo neslopstanti įtampa dėl paaštrėjusios geopolitinės situacijos.

Perskirsto funkcijas

Kaip LŽ teigė PAGD Civilinės saugos valdybos Ekstremalių situacijų planavimo skyriaus vyriausioji specialistė vidaus tarnybos majorė Svetlana Krasilnikova, pakeitimais siekiama patikslinti esamas gyventojų evakavimo procedūras, išskirti tam tikrų kategorijų asmenų evakavimo ypatumus.

Pavyzdžiui, sergančių pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, sulaikytų, įkalintų asmenų evakavimas būtų organizuojamas ne savivaldybių, o valstybės lygiu. Koordinuoti tai tektų atitinkamų institucijų ekstremaliųjų situacijų operacijų centrams. „Siekiama užtikrinti, kad šių kategorijų asmenys nesusitiktų su evakuojamaisiais civiliais gyventojais gyventojų surinkimo, tarpiniuose gyventojų evakavimo ir gyventojų priėmimo punktuose bei evakuojamųjų gyventojų judėjimo maršrutuose“, - aiškino PAGD atstovė.

Jos teigimu, keičiant tvarkos aprašą norima dalį ir kitų funkcijų iš savivaldybių administracijų direktorių perduoti valstybės institucijoms.

Be kita ko, siūloma įtvirtinti galimybę, gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, įvedus karo padėtį, evakuoti gyventojus į užsienį.

Karo komendantų galia

Anot S. Krasilnikovos, įvedus karo padėtį gyventojų evakavimas iš esmės vyktų lygiai taip pat, kaip ir esant ekstremaliosioms situacijoms. „Praktinį vykdymą turėtų užtikrinti savivaldybių administracijų direktoriai, o Seimui sustabdžius vietos savivaldos institucijų įgaliojimus arba joms negalint veikti - karo komendantai“, - dėstė ji. Gyventojų evakavimo koordinavimo funkciją šalies mastu vykdytų valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras. PAGD atstovė pažymėjo, kad esant karo padėčiai visus sprendimus ir veiksmus atsakingos institucijos privalomai derintų su karo komendantais.

„Sprendimas evakuotis susidarius ekstremaliosioms situacijoms yra būtinas visiems gyventojams, o įvedus karo padėtį toks sprendimas nebūtų privalomas ginkluotos gynybos ir pilietinio pasipriešinimo dalyviams ir gyventojams, įtrauktiems į civilinį mobilizacinio personalo rezervą“, - sakė S. Krasilnikova. Taip pat siekiama nustatyti, kad įvedus karo padėtį ginkluotosios pajėgos užtikrintų evakuojamų gyventojų kolonų fizinę apsaugą.

Nenuspėjamos grėsmės

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas pabrėžė, kad visuomenei su civiline sauga susiję klausimai tampa vis aktualesni. Anot jo, valdžios susirūpinimas tikslinti galiojančias gyventojų evakavimo procedūras ar kitus ekstremaliųjų situacijų valdymo planus verčia ne tik išaugusios saugumo grėsmės, bet ir per pastaruosius metus pasikeitusi teisinė bazė.

„Reikia priminti, kad buvo įstatymų pakeitimų, kurie numatė Vidaus reikalų ministerijos statutinių tarnybų įtraukimą į bendrus veiksmus su kariuomene. Be to, dėl vadinamojo hibridinio karo metodų kariškiai įgijo teisę prireikus naudoti didesnes pajėgas ir dar nepaskelbus karo padėties“, - aiškino politikas.

Jis taip pat pažymėjo, kad siekiant užtikrinti tinkamą pasirengimą galimoms ekstremaliosioms situacijoms reikia daugiau dėmesio skirti ir Lietuvoje veikiančių pažeidžiamų įmonių saugumui, nes technogeninės avarijos gali sukelti dar didesnį pavojų. „Net hibridiniame kare gali būti naudojamos įvairiausios priemonės, keliančios grėsmę civilių saugumui“, - sakė A. Anušauskas.

Seimas vakar patvirtino, kaip pats dirbtų karo, mobilizacijos ir nepaprastosios padėties atveju. Pataisos daugiau galių suteikia Seimo valdybai - ji galėtų operatyviau šaukti posėdžius, turėtų didesnius įgaliojimus reguliuojant Seimo darbą. Ekstremaliomis sąlygomis parlamentarai į sesiją ar posėdį būtų sušaukiami per 4 valandas. Yra numatyta, kur Seimas dirbtų, jei tektų apleisti parlamento rūmus, tačiau vietos neskelbiamos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"