Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Gyventojų pasitikėjimas policija – avansu

 
2017 01 14 10:20
Policijos darbu patenkinti 78 proc. apklaustųjų, blogai šią instituciją vertina 17 proc. tyrimo dalyvių./Alinos Ožič nuotrauka

Nors Lietuvos gyventojai ir toliau besąlygiškai teigiamai vertina ugniagesius gelbėtojus, pastaraisiais metais didėja pasitikėjimas ir policijos pareigūnais. Apie jų veiklą žmonės atsiliepia geriau negu apie bendrą šalies viešojo saugumo situaciją.

Naujausia Vidaus reikalų ministerijos (VRM) ir Policijos departamento iniciatyva atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, kuria siekta išsiaiškinti piliečių nuomonę apie šalies teisėsaugą ir viešojo saugumo padėtį, atskleidė, kad net 90 proc. iš daugiau kaip 3 tūkst. apklaustų piliečių gerai vertina Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (VPGT) veiklą (blogai – 4 proc.). Antrojoje vietoje – policija, jos darbu buvo patenkinti 78 proc. respondentų (neigiamai apie šią instituciją atsiliepė 17 proc. tyrimo dalyvių). Nuo 2005 metų atliekamų analogiškų tyrimų apibendrinti duomenys rodo, kad pasitikėjimas minėtomis institucijomis didėja jau ne vienus metus.

VRM Bendrojo departamento patarėja dr. Eglė Vileikienė./ delfi.lt nuotrauka

„VPGT išlieka lyderė. Jau šios tarnybos pavadinime užprogramuota, kad tai – gelbėtojai. Žmonės jų veiklą suvokia kaip pagalbos teikimą, per daug nesigilina į rezultatą. Gyventojai labai palankūs ir policijai, nors akivaizdu, jog šios institucijos reali veikla galėtų dar gerėti. Įdomu, kad paprastai būna priešingai: institucija dirba gerai, bet visuomenė apie ją vis tiek susidariusi prastą nuomonę. Galima sakyti, jog policija pasitikima avansu“, – dienraščiui „Lietuvos žinios“ tvirtino tyrimą kuravusi VRM Bendrojo departamento patarėja dr. Eglė Vileikienė.

Įvertino pastangas keistis

Bendrovės „Baltijos tyrimai“ praėjusių metų balandį-liepą atlikta apklausa atskleidė, kad daugiau kaip 50 proc. gyventojų gerai vertina ir valstybės įmonės „Regitra“ (73 proc. teigiamų atsiliepimų), Bendrojo pagalbos centro (68 proc.), Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT, 66 proc.), Viešojo saugumo tarnybos (VST, 60 proc.), Vadovybės apsaugos departamento (59 proc.), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT, 51 proc.) darbą. Tačiau nuolatinis pasitikėjimo didėjimas, apžvelgiant situaciją nuo 2005 metų, stebimas kalbant tik apie VPGT bei policijos veiklą.

2005-aisiais, kai buvo atliktas pirmas panašus visuomenės nuomonės tyrimas, apie VPGT darbą palankiai atsiliepė 77 proc. gyventojų, be to, didesnių kryčių vertinant šios institucijos veiklą iki šiol neužfiksuota. Tuo metu policija, apie kurios veiklą 2005 metais teigiamai atsiliepė beveik perpus mažiau žmonių nei dabar (41 proc.), po 2007-ųjų išgyveno nemenką pasitikėjimo nuosmukį.

„Tų metų lapkritį Aleksandrijos kaimo (Skuodo r.) centre policininkas Saulius Paulikas automobiliu mirtinai sužalojo tris iš mokyklos einančius vaikus. Šis vienintelis įvykis labai paveikė tiek pasitikėjimą policija, tiek šios institucijos darbo vertinimą, nes piliečiai buvo sukrėsti to, kad pareigūnas, turėjęs juos saugoti, pats padarė nusikaltimą, ir, baisiausia, prieš vaikus, – priminė E. Vileikienė. – Paskui emociškai svarbių dalykų nenutiko, todėl policijos darbo vertinimas tolygiai kyla į viršų.“

Policijos departamentas pabrėžia, kad šios institucijos tikslas nėra reitingų didinimas. „Policija, nuolat atlikdama gyventojų apklausas, siekia išsiaiškinti jų lūkesčius ir atitinkamai organizuoti bei tobulinti savo veiklą. Kaip rodo apklausos, žmonės gatvėse nori matyti daugiau pareigūnų, nori, kad jie greičiau reaguotų į įvykius, nori daugiau dėmesio nukentėjusiesiems. Tad manome, jog pradėti pokyčiai policijos sistemoje turi įtakos pasitikėjimui Lietuvos policija“, – teigiama „Lietuvos žinioms“ perduotame Policijos departamento atsakyme.

Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto dekano prof. dr. Sauliaus Greičiaus įsitikinimu, gyventojai ima geriau vertinti policiją, nes ši institucija stengiasi keistis. „Žmonės, manau, taip pat pastebi, kad policija pastaruoju metu veikia ne kaip represinė struktūra, bet kaip pagalbos teikėja, besirūpinanti visų saugumu. Matyti pakitęs pareigūnų elgesys, kova su korupcija, nesitaikstymas su vidinėmis sistemos problemomis. Visa tai greičiausiai ir lemia, kad gyventojų palankumas policijai didėja, taip pat stiprėja tikėjimas, jog ateityje bus dar geriau. Taigi galbūt iš tiesų yra „pasitikėjimas avansu“, – svarstė mokslininkas.

Išgąsdino tragedijos

Kiek kitokia žmonių nuomonė atsiskleidžia tyrimo dalyje, apimančioje viešojo saugumo situacijos suvokimą. „Apibendrinus dešimtmetį darytų tyrimų rezultatus, matyti, kad teigiami viešojo saugumo situacijos suvokimo rodikliai ilgą laiką – iki 2014-ųjų – kilo, bet pastaraisiais metais stabilizavosi ir net pradėjo šiek tiek smukti“, – nurodė E. Vileikienė.

Naujasis tyrimas rodo, kad šiek tiek prasčiau negu ankstesniaisiais metais gyventojai vertina tiek saugumo jausmą (2016-aisiais 78 proc. apklaustųjų sakė esantys saugūs, o 2014-aisiais tokių buvo 80 proc.), tiek riziką tapti nusikaltimų auka (atitinkamai 64 proc. ir 66 proc.), tiek kriminogeninę situaciją (59 proc. ir 61 proc.).

„Šiuos rodiklius galime sieti su trimis įvykiais, nutikusiais 2015 metų pabaigoje – 2016 metų pradžioje. Tai buvo vadinamosios Kražių skerdynės, kai dėl kelių eurų alkoholiui asmuo nužudė keturias moteris, naktinės gaudynės Vilniuje, ieškant kalašnikovą iš pareigūnų pagrobusio Igorio Molotkovo, bei Saviečių tragedija, kai ilgai gėręs tėvas šulinyje nuskandino du savo vaikus. Visi šie įvykiai itin susiję su viešuoju saugumu – po jų žmonės ima galvoti, kad jiems irgi taip gali nutikti. Taigi visa tai atsiliepia situacijos vertinimui“, – aiškino tyrimo koordinatorė.

Klauso žiniasklaidos

Anot E. Vileikienės, sakydami savo nuomonę tiek apie viešojo saugumo padėtį, tiek apie problemas, susijusias su ja, Lietuvos gyventojai pirmiausia remiasi žiniasklaida. Sunkumai, kurie tuo metu labiausiai pabrėžiami viešumoje, dažnai piliečių įvardijami kaip svarbiausi.

2007 metais visuomenė (69 proc. apklaustųjų) ypač akcentavo eismo saugumo problemą. Tuo metu viešosios informacijos priemonėse po visos virtinės tragedijomis pasibaigusių eismo įvykių ypač daug dėmesio buvo skiriama karui keliuose. Šiuo metu eismo saugumą kaip svarbią viešojo saugumo problemą įvardija perpus mažiau žmonių – 37 procentai.

2009–2010 metais akcentuota korupcija (60 proc. respondentų), nes žiniasklaidoje buvo dažnai aprašomi įvykiai, susiję su politine korupcija. Ši bėda keliama ir dabar – ją kaip svarbiausią nurodė 45 proc. apklaustųjų.

2013-aisiais į pirmąsias pozicijas viešojo saugumo problemų kontekste įsiveržė smurtiniai nusikaltimai (pabrėžė 45 proc. tyrimo dalyvių, dabar – 42 proc.). E. Vileikienės manymu, tai galima sieti su tragedija Panevėžio rajone, Dembavoje, kai automobilio bagažinėje buvo sudeginta nepilnametė moksleivė.

2015 metais tarp svarbių problemų pradėta minėti nelegali migracija (19 proc.), nors 2006-aisiais šį reiškinį įvardijo tik 2 proc. apklaustųjų. „Mūsų šalis, kitaip negu dalis kitų Europos valstybių, tiesiogiai su šiuo klausimu nesusidūrė, tačiau apie jį buvo daug rašoma ir kalbama, tad žmonės atitinkamai sureagavo“, – sakė E. Vileikienė.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"