TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Gyventojų skaičiaus mažėjimas – kas nutylima

2016 02 04 9:08
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Pradėsiu nuo to, kad žiniasklaida linkusi dramatizuoti demografinius pokyčius Lietuvoje, o tam tikrais atvejais net demonizuoti. 

Be abejonės, gyventojų skaičiaus mažėjimas turi kelti ir pagrįstai kelia nerimą. Tačiau dramatiškas mažėjimo pateikimas jo tikrai nesustabdys. Tokie gąsdinimai, kad „lietuvių tauta išsivaikšto“, „tauta katastrofiškai sensta“, „po 100 metų Lietuvoje liks tik milijonas gyventojų“, problemos nesprendžia. Užuot ieškoję sprendimų šalies viduje, naivesni valdžios pareigūnai griebiasi lengviausios išeities – skatinti imigraciją iš dar labiau ekonomiškai atsilikusių šalių.

„Mūsų namai – jūsų namai!!!“ – su tokiu plakatu 2015 m. rugsėjį reklamavosi seimūnė Birutė Vėsaitė, kviesdama Lietuvon Europą užplūdusius migrantus iš Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų. O Vilniaus vicemeras G. Paluckas buvo pasišovęs steigti sostinės darželiuose arabakalbes grupes, kad, anot jo, musulmonės motinos galėtų dirbti (ko jos, beje, niekada gyvenime nedarė ir, aišku, nedarytų). „Mums taip pat reikia imigrantų. Ir ne šiaip reikia, bet labai reikia. Ir dėl jų verta pakovoti. Ne, nejuokauju. Tikrai verta.“ – rašė „Delfyje“ G. Paluckas.

Gyventojų skaičiaus mažėjimui įtaką turi du veiksniai – neigiamas prieaugis ir emigracija. Lietuvoje kasmet gimsta apie 30 000 žmonių, miršta apie 40 000. Vadinasi, dėl mažo gimstamumo Lietuva kasmet praranda apie 10 000 (0,34 proc.) gyventojų. Kiek daugiau (vidutiniškai 0,41 proc.) gyventojų netenkama dėl emigracijos. Abu veiksniai yra kintami dydžiai, tad pagal juos prognozuoti, kas bus po 50 ar 100 metų, yra nerimta. Būta migracijos šuolių (2005, 2011), būta ir gimstamumo kritimų (2001–2005) ar pakilimų (nuo 2011).

Nutylima demografija pagal tautybes

Skaitant įvairius straipsnius apie demografinius pokyčius Lietuvoje, susidaro įspūdis, kad iš Lietuvos išvažinėja tik lietuviai. Ir dar masiškai. Tačiau pasigilinus į demografinę statistiką pagal tautybes, paaiškėja visai kitoks vaizdas.

Per 26 metus, t.y. nuo 1989 iki 2015 m., Lietuvos gyventojų tautinė sudėtis, suprantama, pakito (žr. 1 pav.).

1 pav. Lietuvos gyventojai pagal tautybę 1989 ir 2015 m. (%).

Kaimyninėse šalyse pagrindinė tauta sudaro įvairią gyventojų daugumos dalį. Lenkijoje lenkai sudaro 98 proc. šalies gyventojų (tarpukario Lenkijoje lenkai sudarė per 60 proc.), Latvijoje latviai – 62 proc. (tarpukariu – 75 proc., 1989 m. – 52 proc.), baltarusiai Baltarusijoje 1999 m. sudarė 81 proc.

Lietuvių procentinė dalis padidėjo dėl to, kad kitų tautybių gyventojų santykinis mažėjimas 1989–2015 m. buvo (ir tebėra) kur kas didesnis. Iš daugiau kaip 750 000 gyventojų netekties (dėl neigiamo prieaugio ir emigracijos) lietuviai sudaro 52 proc., nors pačių lietuvių dalis šalyje yra per 80 proc.

Kitos tautybės, išskyrus rusus, lenkus ir baltarusius, Lietuvoje sudaro mažiau nei po 1 proc. gyventojų, tačiau jų kitimo dinamika labai nevienoda (žr. 2–4 pav.).

2 pav. Gyventojų sumažėjimas pagal tautybes nuo 1989 iki 2015 m. (%).

3 pav. Lietuvių ir slavų kitimo dinamika 1989–2015 m. (%).

4 pav. Kitų tautybių kitimo dinamika 1989–2015 m. (%).

Pirmąjį atkurtojo valstybingumo dešimtmetį (1990–2001) įvyko didžiulis žydų emigracinis šuolis – nuo 12 000 (1989) jų sumažėjo iki 4000 (2001). Šiuo metu (2015) žydų Lietuvoje yra 2200, arba tik 18 proc. buvusio 1989 m. skaičiaus. Neišleistina iš akių ir tai, kad nemažą Lietuvos žydų bendruomenės dalį sudarė Rusijos žydai, suvažiavę čia po Antrojo pasaulinio karo, kurie dėjo pastangas emigruoti į Vakarus ar Izraelį jau nuo N. Chruščiovo ir L. Brežnevo laikų.

Kita smarkiai sumažėjusi tautinė bendruomenė yra rusai. Sovietmečiu tai buvo gausiausia kitatautė bendruomenė Lietuvoje, sudariusi 9,4 proc. Lietuvos gyventojų. Pirmąjį dešimtmetį rusų sumažėjo iki 6,3 proc., o 2015 m. jie tesudarė 4,8 proc. Iš buvusios palyginti gausios bendruomenės liko 40 proc. Panaši tendencija yra ir Lietuvos totorių bendruomenėje.

Lietuvių mažėjimas dėl emigracijos prasidėjo antrąjį nepriklausomybės dešimtmetį, Lietuvai įstojus į ES (2004).

Pastarųjų kelerių metų duomenys irgi rodo ženklius pokyčius Lietuvos tautybių hierarchijoje. Nuo 2011 iki 2015 m. labai sumažėjo lenkų – nuo 200 000 (6,6 proc.) iki 160 000 (5,6 proc.), taip pat rusų – nuo 176 000 (5,6 proc.) iki 140 000 (4,8 proc.). Lietuvių per tą laiką irgi mažėjo – nuo 2 561 000 iki 2 531 000, tačiau dėl didesnio kitų tautybių mažėjimo lietuvių gyventojų dalis ūgtelėjo nuo 84,2 proc. (2011) iki 86,3 proc. (2014).

Tautybės pagal amžiaus grupes

Iš Statistikos departamento skelbtos medžiagos pavyko sužinoti tik lietuvių ir slavų pasiskirstymą pagal amžiaus grupes. Pasirodo, lietuvių grupėje, 2011 m. duomenimis, jaunimo (0–19 m.) ir senimo (nuo 60 m.) proporcijos yra lygios, lenkų, rusų ir ypač baltarusių ir ukrainiečių bendruomenėse didesnę persvarą turi senoji karta (5 pav.)

5 pav. Pagrindinės tautybės pagal amžiaus grupes 2011 m. (%).

Didžiausia jaunimo dalis yra lietuvių grupėje – 23 proc. Darbingo amžiaus grupės – nuo 20 iki 59 m. – yra maždaug apylygės visose bendruomenėse ir siekia vidutiniškai 56,7 proc., tačiau vadinamasis rezervas, t.y. priaugančioji karta rusų, baltarusių ir ukrainiečių grupėse yra pernelyg maža – atitinkamai 11,8, 5,2 ir 6 proc., tad šių bendruomenių demografinės bėdos ateityje tik didės. Rizikingai atrodo ir lenkų bendruomenės demografinė padėtis.

Apibendrinant norėtųsi paskatinti sociologus neignoruoti demografinių duomenų apie Lietuvos tautines bendrijas. Atskiro tyrinėjimo prašosi gimstamumo ir mirtingumo santykis gyventojų grupėse pagal tautybę, emigracijos kryptys ir motyvai ir pan.

O žurnalistams linkiu mažiau kelti audrų stiklinėje ir nesistengti išstenėti sensacijų – neišsivaikšto Lietuva ir neišsivaikščios.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"