TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Gyventojus vers deklaruoti, kur gyvena

2015 04 09 6:00
Siūloma aiškiai nustatyti asmens pareigą deklaruoti gyvenamąją vietą. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Vyriausybė palaimino Vidaus reikalų ministerijos (VRM) planus pakeisti gyvenamosios vietos deklaravimo tvarką. Tikimasi, kad prievolė visiems deklaruoti, kur gyvena, pažabos tuos, kurie piktnaudžiauja ir gviešiasi valstybės pašalpų ar kitokių lengvatų.

Seimui teikiama svarstyti šūsnis VRM parengtų su nauja tvarka susijusių įstatymų pataisų. Jei joms bus pritarta, asmenys privalės nurodyti savo gyvenamąją vietą, tačiau deklaravimo procedūros taps paprastesnės nei yra dabar. Ministerijos valdininkai įsitikinę, kad priėmus pataisas bus užkirstas kelias galimam piktnaudžiavimui, kai socialiai aktyvūs ir realią gyvenamąją vietą turintys žmonės deklaruoja jos neturintys. Tokiais dažnais atvejais esą siekiama naudos sau ar artimiesiems: socialinių išmokų, kompensacijų ar kitų lengvatų valstybės sąskaita.

Neatitinka poreikių ir lūkesčių

Anot VRM atstovų, dabartinis Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas yra pasenęs. Jame nėra aiškiai įtvirtinta pareiga deklaruoti savo gyvenamąją vietą, nenustatytas baigtinis sąrašas asmenų, kurie gali būti įtraukti į neturinčiųjų tokios vietos asmenų apskaitą.

Taip pat pažymima, kad šiuo metu informacija apie asmenų deklaruojamą gyvenamąją vietą tik iš dalies atitinka faktinę situaciją. Kasmet į neturinčiųjų gyvenamosios vietos apskaitą įtraukiama vis daugiau žmonių. Naujausiais duomenimis, šioje apskaitoje yra per 107,8 tūkst. asmenų ir net 122,9 tūkst. žmonių, apskritai nedeklaravusių savo gyvenamosios vietos.

„Nemažai savivaldybių ne kartą yra teigusios, kad asmenys savanaudiškais tikslais siekia būti įtraukti į šią apskaitą, kad galėtų pasinaudoti įvairia socialine parama, arba priešingai - norėdami išvengti privalomų mokėjimų ar kitų įsipareigojimų“, - aiškino naujos redakcijos įstatymo projekto rengėjai.

Dabar deklaruojant gyvenamąją vietą turi būti pateikiamas patalpos savininko (bendraturčių) ar jo įgalioto asmens parašu patvirtintas sutikimas, kad žmogus apsigyventų toje patalpoje. Nenumatyta galimybės pateikti kitą dokumentą - nuomos ar panaudos sutartį. „Tai labai apsunkina pačią deklaravimo procedūrą“, - pažymėjo VRM valdininkai. Taip pat šiuo metu nėra reglamentuotas gyvenamosios vietos deklaravimas elektroniniu būdu.

Paprastės procedūros

Kaip LŽ informavo VRM Viešojo valdymo politikos departamento specialistai, tobulinant sistemą siekiama, kad duomenys apie gyventojus ir jų deklaruotą gyvenamąją vietą būtų tikslesni ir patikimesni. Realus ir fiksuotas gyventojų skaičius yra itin svarbus savivaldybėms, nes jis - viena dedamųjų, apskaičiuojant vietos biudžetą, numatant būtinas išlaidas ir prognozuojant pajamas.

Siūloma aiškiai nustatyti asmens pareigą deklaruoti gyvenamąją vietą bei numatyti baigtinį asmenų, kurie gali būti įtraukti į neturinčiųjų gyvenamosios vietos apskaitą, sąrašą. Taip pat numatomi maksimalūs terminai, kuriam laikui šie asmenys gali būti priregistruoti „prie savivaldybės“. "Taip būtų užtikrinami objektyvesni ir labiau atitinkantys esamą padėtį duomenys apie asmenų realią gyvenamąją vietą, nes akivaizdu, kad didžioji dalis žmonių, įrašytų į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą, realiai gyvena būstuose, turinčiuose konkrečius adresus“, - pažymėjo pataisų rengėjai.

Be kita ko, siūloma mažinti asmenų, kurie nelaikomi pakeitusiais gyvenamąją vietą, būrį. Nelaikyti pakeitusiais gyvenamąją vietą siūloma tik nuolatinės studijų formos studentus jų mokymosi ES ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėse laikotarpiu. Tuo metu kiti studentai, išvykę iš savo gyvenamosios vietovės studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose, privalėtų deklaruoti naują gyvenamąją vietą. „Juk studentai, kurie studijuoja Lietuvos auštosiose mokyklose, tačiau yra atvykę iš kitų savivaldybių, naudojasi tos savivaldybės, kurioje studijuoja, sukurta infrastruktūra. Ši savivaldybė iš savo biudžeto kompensuoja vežėjams dėl studentų lengvatinių bilietų negautas pajamas, todėl studentai turėtų nurodyti realią savo gyvenamąją vietą“, - aiškino VRM atstovai.

Paprastesnė ir patogesnė gyvenamosios vietos deklaravimo tvarka numatoma nuomininkams. Jiems vietoj patalpos ar pastato savininko sutikimo bus galima pateikti nuomos, panaudos sutartį ar kitus dokumentus. Taip pat bus pailgintas terminas, per kurį asmuo privalės deklaruoti savo gyvenamąją vietą, tai jis galės padaryti ir elektroniniu būdu.

Spręstina problema

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) pirmininkas „darbietis“ Valentinas Bukauskas pažymėjo, kad nėra gerai, kai nežinomas realus gyventojų skaičius savivaldybėse. „Turėtų būti žinoma, kiek ir kokiame regione mūsų esama, nes su kiekvienais rinkimais mūsų padaugėja, o jiems pasibaigus gyventojų skaičius spontaniškai mažėja“, - LŽ tvirtino parlamentaras.

VVSK vicepirmininkė socialdemokratė Milda Petrauskienė akcentavo, kad nemaža dalis gyventojų yra registruoti savivaldybėse, kuriose negyvena, arba apskritai nėra deklaravę savo gyvenamosios vietos. „Tai yra problema, nes atsiranda iškreipta situacija ir apsunkinamas savivaldybių biudžetų planavimas, paslaugų teikimas. Atsiranda terpė piktnaudžiauti ne tik socialine parama, bet ir per rinkimus“, - sakė ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"