TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Gyvūnų gerovė policijai nerūpi?

2012 09 03 9:39
Užsienyje gyvūnų globos taisyklių pažeidėjus gaudo gyvūnų gerovės policija, o Lietuvoje pareigūnai į tai dažnai žiūri pro pirštus./LŽ archyvo nuotrauka

Užsienio šalyse daug kur egzistuoja gyvūnų gerovės policija, kurios funkcija yra bausti gyvūnų laikymo taisykles pažeidinėjančius savininkus bei asmenis už žiaurų elgesį su gyvūnais. Mūsų kraštas šiuo klausimu stebėtinai atsilikęs.

Nors pagal teisės aktus Lietuvos policijos pareigūnai taip pat privalo vykdyti šias funkcijas, tikrovė rodo ką kita. Dar prieš kelerius metus nuolatinius reidus stebėti, ar šunų augintojai tinkamai juos vedžioja, ar surenka ekskrementus, ar neleidžia savo augintinių į mokyklų, vaikų darželių teritoriją, darydavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus pareigūnai, kurie ir bausdavo taisyklių nesilaikančius asmenis. Pastaraisiais metais jie to nebedaro. Šį darbą policininkai beveik visiškai atidavė į Vilniaus miesto savivaldybės rankas. Kelti baudžiamąsias bylas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais pareigūnai irgi kratosi iš tolo. "Policija tvirtina, kad turi svarbesnių darbų ir į šią problemą žiūri pro pirštus. Daugumos supratimas toks: pamanykite, užmušė katę", - su kartėliu LŽ sakė Lietuvos gyvūnų globos draugijos LGGD Vilniaus skyriaus pirmininkė Danutė Navickienė.

Nepasitenkinimas šunų augintojais

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato tinklalapyje gyventojų neseniai buvo prašoma atsakyti į klausimą, ar policija turėtų griežčiau kontroliuoti ir bausti taisyklių nesilaikančius šunų savininkus. Kaip LŽ teigė Vilniaus apskrities VPK viešųjų ryšių specialistas Paulius Radvilavičius, atsakymai pilte pasipylė. Dar niekada, net atsakinėdami į klausimus, susijusius su eismo saugumu, sunkiais nusikaltimais, rezonansinėmis bylomis, respondentai nebuvo tokie aktyvūs. Absoliuti dauguma  - 815 (66 proc) - respondentų atsakė "taip", 362 (29 proc.) - "ne", kiti nuomonės neturėjo. Akivaizdu, kad dauguma gyventojų nėra patenkinti gyvūnų savininkų elgesiu. Visi esame mate be pavadėlių, be antsnukių vedžiojamus šunis. Deja, padaręs pastabą savininkui, gali sulaukti paaiškinimo "mano šuo nekanda" - geriausiu atveju, o tai ir virtinės keiksmažodžių.

Kaip jau minėta, dabar gyvūnų savininkų elgesiu rūpinasi Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius. Šio skyriaus vyresnysis specialistas Darius Mitrofanovas LŽ sakė, kad nuo šių metų pradžios už gyvūnų laikymo ir vedžiojimo taisyklių pažeidimus jau nubausti 199 gyvūnų savininkai, dažniausiai už šunų vedžiojimą be pavadėlio, ekskrementų nesurinkimą. Gyventojai dažnai skambina ir skundžiasi dėl šunų keliamo triukšmo. "Neretai pasitaiko, jog nuvykus į vietą paaiškėja, kad gyvūnas apskritai neregistruotas. Todėl tenka bausti ir už tai", - sakė D.Mitrofanovas.

Sukandžioja darbuotojus

Švelniausia nuobauda - įspėjimas, be to, gali būti skiriamos baudos nuo 200 litų, už pakartotinius pažeidimus gali grėsti 400 litų bauda, net ir gali būti konfiskuojamas gyvūnas. Jei įvyko incidentas, per kurį nukentėjo žmonės, skiriama bauda nuo 600 litų ir taip pat galima konfiskuoti šunį. "Negaliu tikrai pasakyti, ar buvo tokių konfiskavimų. Tačiau atvejų, kai gyvūnai sužalojo mūsų darbuotojus, tikrai buvo", - sakė D.Mitrofanovas. Visai neseniai, šį pavasarį, buvo toks atsitikimas. Paskambinę žmonės pasiskundė, kad sostinės Subačiaus gatvėje šeimininkas vedžiojasi palaidą rotveilerį, kuris yra agresyvus. Nuvykus į vietą vieną darbuotoją šuo apkandžiojo. "Įvykio medžiaga buvo perduota Vilniaus miesto 3-iajam policijos komisariatui. Kaip viskas baigėsi, nežinau", - teigė D.Mitrofanovas.

Vilniaus 3-iojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Gediminas Vidžiūnas šio atvejo neprisiminė. "Labai daug bylų, tektų ilgai ieškoti. Galiu tik pasakyti, kad būna atvejų, kai baudžiamosios bylos nekeliame, jei sužalojimas tėra menkas. Tuomet užtenka administracinio teisės pažeidimo protokolo bei baudos. Tačiau jei sužalojimai sunkūs, baudžiamoji byla, be abejo, keliama", - LŽ sakė pareigūnas.

Policininkai kratosi

Kita medalio pusė: žiaurus elgesys su gyvūnais, už jį taip pat turi būti baudžiama. Tačiau, pasak LGGD Vilniaus skyriaus pirmininkės D.Navickienės, tokius pažeidimus paprastai labai sunku įrodyti, o ir įrodžius skiriamos už juos nuobaudos tiesiog juokingos. "Žmonės neretai nenori pyktis su kaimynais. Paskambina, praneša, o paprašius visa tai išdėstyti raštu - atsisako", - LŽ aiškino D.Navickienė. Ji prisiminė atvejį, kai į LGGD keliskart skambino soduose gyvenanti moteris, kuri laiko aštuonetą kačių. Gyvūnai prižiūrėti, sterilizuoti. Kačių esą nekenčia jos kaimynas. Jis jas nuodija, purškia nuodais, apmėto akmenimis, vieną net užmušė. Kreiptis raštiškai moteris atsisakė. "Po kiek laiko ji vėl skambino ir sakė, kad kaimynas nesiliauja. Ir nesiliaus, jei žmogus sadistas, jį reikia tramdyti, pats jis nesustos, juolab jausdamas savo nebaudžiamumą", - sakė D.Navickienė.

Pasak jos policininkai tokių atvejų irgi kratosi. Norint įrodyti žiaurų elgesį reikia jį užfiksuoti. Vilniuje, A.P.Kavoliuko gatvėje esančiame bute, moteris laikė bene 40 kačių. Už žiaurų elgesį su gyvūnais ji buvo bausta jau keturis kartus, tačiau LGGD niekaip nepavykdavo pasiekti, kad būtų iškelta baudžiamoji byla. Kaip ji su augintiniais elgėsi, geriausiai iliustruoja toks pavyzdys: vienai katytei ji išbadė akis. "Nufilmavome katę išbadytomis akimis, nunešėme į policijos komisariatą, tačiau policininkas tik paklausė, ar matėme, kad ji jas badė. Nematėte, tad ir įrodymų nėra", - piktinosi D.Navickienė. Vis dėlto vėliau medžiaga buvo perduota kitam tyrėjui ir byla iškelta. Katės iš moters buvo paimtos.

Nėra kur dėti

Kaip minėta, gyvūnų konfiskacija galima ir pagal Administracinį teisės pažeidimų kodeksą, tačiau kur juos konfiskuotus dėti. "Gyvūnų globos namai perpildyti. Mes iš tos moters paėmėme apie dvidešimt kačių. Ir tai viskas, tai jau limitas. O mieste gyvena nemažai tokių neadekvačių bobučių. Tada beliktų gyvūnus marinti", - sakė D.Navickienė.

"Dabar baudos už žiaurų elgesį yra tiesiog juokingos - apie 20 litų. O sustabdyti psichiškai nesveiką žmogų, sadistą galėtų nebent baimė, kad reikės pakloti porą tūkstančių litų. Kitokie motyvai nepadės", - įsitikinusi D.Navickienė.

Ją piktina ir tie žmonės, kurie nesterilizuoja gyvūnų, o šiems atsivedus jauniklių ramiausiai nuneša juos į globos namus ar, pavyzdžiui, sanitarinę tarnybą. Už tokių gyvūnų išlaikymą tenka mokėti niekuo dėtiems mokesčių mokėtojams. Beje, sanitarinė tarnyba laiko tik tam tikrą laiką. Jei niekas jų nepasiima, gyvūnai numarinami. Pasak D.Navickienės, užsienyje norint atiduoti gyvūną tenka mokėti dideles sumas už jo išlaikymą. O čia nei baudų, nei lėšų išlaikymui.

Pasak LGGD skyriaus pirmininkės, su teritoriniais komisariatais bendradarbiauti sekasi sunkiai, noriai bendradarbiauja tik ekologinė policija. "Tačiau ekologinė policija baudžiamųjų bylų iškelti negali, ji gali bausti tik administracine tvarka. Tad naudos mažai. Pažeidėjas susimoka (o kartais ir nesusimoka) baudą ir daro tą patį", - atsiduso D.Navickienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"