TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Gyvybė spindi ryškiausiai

2010 11 24 0:00
Karolinos Dulytės nuotrauka

Tamsiausias metų laikas verčia policiją skambinti pavojaus varpais - ilgėjant vakarui, daugiausia tragedijų keliuose prišaukia ne taurelė ar didžiulis greitis, o paprasta, bet skausminga priežastis - pėsčiųjų neatsargumas. Tamsiai rengtis ir kirsti gatvę kur pakliūva pratę pėstieji žūsta po automobilių ratais.

Minint Pasaulinę kelių eismo nelaimių aukų atminimo dieną sekmadienį aukščiausioje automagistralės Vilnius-Kaunas-Klaipėda vietoje, prie aukuro žuvusiesiems Lietuvos keliuose, buvo uždegtos 263 žvakutės, simbolizuojančios kiekvieną šalies keliuose šįmet užgesusią gyvybę. Trečdalis jų skirtos pėstiesiems.

Tamsiu paros metu daugybė pėsčiųjų nukenčia kelyje, jei yra neprisisegę atšvaitų ar dėvi tamsius, šviesos neatspindinčius drabužius. O kai žmonės apsirengę juodais drabužiais, jie vairuotojams yra visai nematomi.

Pėsčiajam patekus po automobilio ratais, kaltinantys žvilgsniai pirmiausia krypsta į vairuotoją, tačiau visos atsakomybės ant jų pečių užkrauti negalima. Abi šalys atsakingos, kad nebūtų susidūrimų, o nelaimei įvykus kaltųjų ieškoti per vėlu.

Susilieja su tamsa

Pėstieji nėra bejėgiai kelyje, bet daugybė jų ignoruoja net elementarias saugumo priemones - atšvaitus. Užmiestyje jie gyvybiškai svarbūs, bet ir miestiečiai turėtų pasirūpinti šviesą atspindinčiomis detalėmis, nes šviesų jūroje vairuotojas lengvai gali nepastebėti žmogaus silueto. Daugiau nei dešimt metų automobilį vairuojanti vilnietė Vida neslėpė vengianti neatsargių pėsčiųjų. "Žiemą paniškai bijau važinėti arti kelkraščių vengdama pėsčiųjų, kur tik galima, važiuoju antra eismo juosta, nes tamsoje juodus drabužius vilkinčių žmonių visiškai nematyti. Net jeigu įsitempusi stebiu kelią, kartais žmogus kelkraštyje iš šešėlių išnyra tik visiškai prie jo priartėjus", - pasakojo ji. Pasak pašnekovės, ypač baisu, kad be atšvaitų į gatvę išleidžiami vaikai, kuriems paprastai sunku patiems pasirūpinti savo saugumu gatvėje.

Nežino, kaip atrodo atšvaitas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Kelių policijos valdybos viršininkas Vytautas Černevičius stebisi žmonių abejingumu savo ir atžalų saugumui. "Gąsdina masinis atšvaitų ignoravimas. Jų nenešiojama. Tai didžiausia problema provincijoje. Bet ir miestiečiai nesisaugo - dažnai lekia įstrižai gatvę, ne per perėją, juodai apsirengę", - vardijo bėdas jis. Pašnekovas patikino, kad pareigūnai bando sudrausminti ir auklėti gyventojus - kiekvieną savaitę nubaudžia kelias dešimtis pėsčiųjų, neturinčių atšvaitų, bet situacija beveik negerėja.

Dar šiurpesnių saugumo suvokimo spragų V.Černevičius pasakojo aptinkantis provincijoje. "Užmiestyje važiuodamas nuolat matau suaugusiuosius ir vaikus be atšvaitų. Būna, sustoju ir vaikų paklausiu, kodėl jie vaikšto be atšvaitų. Tie atsako, neva turi juos prie kuprinių prisisegę. Žino, kad į mokyklą reikia eiti su atšvaitu, bet kad vakare, kai jie žaidžia lauke, irgi būna sutemę, nepagalvoja ir suaugusieji jiems nepaaiškina", - kalbėjo pareigūnas.

Pasak jo, dalis provincijos gyventojų net nežino, kaip atrodo atšvaitas. Žmonės, kurie patys nevairuoja, nesupranta, kad automobilio apšviestas atšvaitas spindi stipriau nei prožektorius. Susisiekimo ministerijos duomenimis, pėsčiasis su atšvaitu pastebimas iš penkis kartus didesnio atstumo nei neturintis atšvaito.

Deficitinė prekė

Atšvaitų svarbos neįvertina ne tik rajonų gyventojai - ši problema nejaudina ir provincijos prekybininkų. LŽ eksperimentas parodė, kad net norint įsigyti atšvaitų, tai nėra taip paprasta.

Paskambinus į tris atsitiktinai pasirinktas rajonų parduotuves paaiškėjo, kad nė vienoje jų atšvaitai neparduodami. Visas tris kalbintas pardavėjas nuoširdžiai nustebino tai, kad domimės atšvaitais. Kėdainių rajone, Josvainiuose, esančios parduotuvės darbuotoja LŽ tvirtino, kad niekas net ir nesvarstė galimybės prekiauti atšvaitais. Anykščių rajone, Viešintose, įsikūrusios parduotuvės pardavėja patikino, kad atšvaitų prekyboje nėra ir niekada nebūna. O Klaipėdos rajone, Judrėnuose, veikiančios parduotuvės darbuotoja neslėpė, kad atšvaitų nerasime ne tik šioje, bet ir jokioje aplinkinėje parduotuvėje.

Kaimo gyventojus saugotis kelyje ragina net kunigai. Nuo praėjusių metų daugelyje Lietuvos parapijų vykdomas projektas "Saugokim vieni kitus kelyje". Mišių ir susibūrimų metu dvasininkai ir policijos pareigūnai dalija žmonėms atšvaitus, aiškina jų naudą bei skatina laikytis kitų Kelių eismo taisyklių (KET).

Rėmėjų malonėje

Kaip anksčiau yra išsitaręs VPK Kelių policijos valdybos viršininkas V.Černevičius, per pastaruosius keletą metų atšvaitų išdalyta tiek, kad, rodos, pėstieji kelyje turėtų žibėti kaip Kalėdų eglutės. Tačiau net veltui gavę atšvaitų žmonės juos ne visada nešioja.

Per pirmuosius 10 šių metų mėnesių nustatyti 14 457 pėsčiųjų eismo dalyvių padaryti KET pažeidimai, o dauguma nuobaudų, net 11 730, buvo skirtos už atšvaitų nenešiojimą.

Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas Dainius Šalomskas neslėpė, kad rudenį, ilgėjant tamsiems vakarams ir vyraujant darganotam orui pėstieji patenka į eismo nelaimes kaip niekad dažnai.

Jau daugelį metų pėstieji sudaro apie trečdalį visų žuvusiųjų keliuose. Pasak jo, pareigūnai norėtų daugiau dėmesio skirti nelaimių prevencijai, bet jiems rankas suriša smarkiai apkarpytas biudžetas. "Stengiamės, kiek galime, bet gaila, kad Susisiekimo ministerija nutraukė socialinę reklamą, ji tikrai buvo reikalinga", - tvirtino D.Šalomskas.

Lėšų trūkumas riboja ir galimybes tiesiogiai pasirūpinti pėsčiųjų saugumu. Pasak pašnekovo, policija per šiuos metus išdalijo beveik milijoną atšvaitų, bet tik mažoji dalis jų buvo nupirkti už valdiškus pinigus. "Jei gauname atšvaitų, tai tik iš rėmėjų, valstybė neskiria šiam reikalui nė cento", - neslėpė D.Šalomskas.

Ignoruojamos pareigos

Pašnekovo teigimu, svarstoma, kaip reikėtų sugriežtinti pėsčiųjų atsakomybę už atšvaitų nenešiojimą. Pasak jo, Seime yra užregistruoti pasiūlymai sugriežtinti baudas už šį neatsargų elgesį iki 100-200 litų nuo dabar taikomų 20-40 litų tesiekiančių baudų.

Pėstieji dažnai pamiršta, kad jie taip pat yra eismo dalyviai. KET privalo laikytis ne tik transporto priemonių vairuotojai - visas skyrius oficialiame dokumente yra skirtas ir pėstiesiems. O jiems taikomų taisyklių pagrindas yra pačių žmonių atsakomybė už savo saugumą.

KET įpareigoja pėsčiuosius įvertinti eismo padėtį, praleisti specialųjį transportą su įjungtais švyturėliais, tamsiu paros metu dėvėti atšvaitus ar neštis žibintą, per gatvę eiti tik perėjos vietoje, o jei jos nėra - pagal šaligatvių ar kelkraščių liniją. Jei matomu atstumu nėra nei perėjos, nei sankryžos, leidžiama eiti skersai gatvę, bet tik stačiu kampu ir įsitikinus, kad tai saugu.

Einant kelkraščiu reikia judėti prieš transporto priemonių važiavimo kryptį, kad spėtumėte pamatyti atvažiuojančius automobilius. Draudžiama eiti dviračių takais, automagistralėmis, greitkeliais, skiriamąja juosta ar greta jos.

Šios paprastos taisyklės ir šiemet galėjo išgelbėti ne vieną gyvybę.

Trečdalis aukų - pėstieji

Šiemet eismo įvykiai pareikalavo mažiau aukų nei bet kada anksčiau, bet nukentėjusių pėsčiųjų dalis nemažėja.

Per pirmuosius 10 šių metų mėnesių šalies keliuose žuvo 245 ir buvo sužeista 3618 žmonių. Tarp jų - 77 žuvę ir 919 sužeistų pėsčiųjų, t. y. 31,4 proc. žuvusiųjų ir 25,4 proc. sužeistųjų sudarė pėstieji.

Daugiau negu pusė pėsčiųjų, net 42, žuvo tamsiuoju paros metu.

Ši statistika jau dabar grėsmingai artėja prie ankstesnių metų tendencijos, nors liko dar du tamsiausi metų mėnesiai, per kuriuos pėsčiųjų nukenčia itin daug.

Jau šį mėnesį juodoji statistika apsivertė pėsčiųjų nenaudai - jų keliuose žūsta daugiau nei važinėjančiųjų transporto priemonėmis. Praėjusią savaitę iš septynių žuvusiųjų keliuose keturi buvo pėstieji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"