TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Gyvybes gelbės vien atsitiktinumai?

2010 06 26 0:00
Rimtesni ligoniai mažąsias gydymo įstaigas jau aplenkia, nes nesitiki jose sulaukti tinkamos pagalbos.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Ketinantiesiems paviešėti toliau nuo didmiesčių vertėtų iš anksto pasidomėti arčiausiai esančia gydymo įstaiga ir jos teikiamomis paslaugomis.

Rajono ligoninėse pastebimai sumažėjo ne tik atliekamų procedūrų, bet ir kai kurių sričių gydytojų. Gydymo įstaigų vadovai nerimauja, kad daugės pacientų mirčių, mažesnės ligoninės pamažu ištuštės.

Gargždų rajono ligoninės vyriausioji gydytoja Alma Grikšienė negali pamiršti neseno įvykio, kai jų pacientas gyvas liko tik laimingo atsitiktinumo dėka.

Negalėjo delsti

A.J. su draugais pramogavo gamtoje, kai vakarop jam įgėlė vabzdys. Jaunas vyras staiga išbalo ir ėmė dusti. Išsigandę draugai automobiliu skubiai atvežė jį į artimiausią ligoninę. Medikai, diagnozavę anafilaksinį šoką, negalėjo delsti nė minutės - vyrą reikėjo skubiai intubuoti.

Jo laimei, reanimacijos skyrius Gargždų ligoninėje dar nepanaikintas, nors išlaikomas vien šios gydymo įstaigos lėšomis. Tačiau jo čia jau neturėjo likti nuo pavasario, kai Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pradėjo trečiąjį Lietuvos gydymo įstaigų restruktūrizacijos etapą.

A.Grikšienės tvirtinimu, ūmią reakciją į vabzdžio įkandimą patyrusio vyriškio nebūtų įmanoma be pasekmių sveikatai pervežti į artimiausią didesnę ligoninę, nes sustabdyti gyvybei pavojingą šoką reikėjo nedelsiant nė akimirkos.

Gargždų rajono ligoninės medikams pavyko išgelbėti ir kito vyriškio gyvybę. Sutrikus širdies veiklai jam tebuvo galima padėti taikant intensyvią terapiją. Pasak A.Grikšienės, jei ne vietos specialistų kvalifikuota pagalba, ligonis būtų miręs. Mat telefonu pabandžius iškviesti reanimobilį, medikai išgirdo, esą greitoji medicinos pagalba "atskubės" tik po keturių valandų.

Mirė pakelėje

Krašto medikai mini ir kelis skaudžius pastarųjų mėnesių įvykius. Štai kaime gyvenantis vyriškis pasijuto blogai ir bandė išsikviesti greitosios pagalbos medikus, tačiau dėl darbo krūvio sulaukė tik specialistų rekomendacijų į ligoninę atvykti pačiam. Garbingo amžiaus vyras bandė tai daryti stabdydamas pakeleivingas mašinas. Jis mirė nespėjęs laiku atvykti į gydymo įstaigą.

"Reformos nesustabdysi, bet visose ligoninėse turėtų būti bent terapinio profilio reanimacijos skyrius. Kitaip skaudžių pacientų mirčių neišvengsime, o mažesnės gydymo įstaigos bus uždarytos", - sakė Lietuvos ligoninių asociacijos (LLA) prezidentas, Anykščių rajono savivaldybės ligoninės vyriausiasis gydytojas Dalis Vaiginas. Anot jo, iš dešimties krašto ligoninių, kurios nuo balandžio 1-osios buvo paskelbtos rajoninėmis, gaunama vis daugiau pranešimų apie tai, kad pacientams sunku realiai padėti, o rimtesni ligoniai mažąsias gydymo įstaigas jau aplenkia, nes nesitiki jose sulaukti tinkamos pagalbos. Tai nenuostabu, nes rajonų ligoninėse nebeliko kai kurių sričių specialistų.

Išlaidauja ar taupo?

D.Vaigino teigimu, jei ligoninėje nebeteikiamos chirurgijos ir intensyviosios terapijos paslaugos, ji tampa nebe gydymo, o slaugos įstaiga. Esą vien pora vidaus ligų ar bendrosios praktikos gydytojų, greta neturėdami reanimacijos specialisto, negali užtikrinti skubios medicinos pagalbos visą parą. Tačiau šiuo metu reikalaujama, kad jie tai darytų. Atsisakydama brangiausių, bet būtiniausių paslaugų nedidelėse ligoninėse, LLA prezidento įsitikinimu, valstybė ne taupo, o išlaidauja. "Dabar greitoji medicinos pagalba priversta vien degalams išleisti tūkstančius litų daugiau, nes iš rajono ligoninės, kurioje nebeliko terapinės reanimacijos, ligonį privalu pervežti į regioninę, neretai esančią ir už 50-100 kilometrų", - sakė D.Vaiginas.

Anot jo, nukreipus pacientus į didesnes gydymo įstaigas, valstybei teks gerokai daugiau mokėti ir už atliktas procedūras. Mat kai kurie operacijų įkainiai skiriasi dešimtis kartų. Pavyzdžiui, už apendikso operaciją iš Valstybinės ligonių kasos respublikinio lygio ligoninei gali būti mokama net 3 tūkst. litų, o rajono gydymo įstaigai - tik 300.

"Sveikatos reformos teoretikai bando skaičiuoti dar nesutaupytus pinigus. Tačiau apie padidėjusias išlaidas nė neužsimenama. Be to, ištikus nelaimei dažniausiai nebelieka laiko vykti į kitą ligoninę ar laukti greitosios medicinos pagalbos automobilio - viską lemia ne valandos ar minutės, o gyvybiškai brangios sekundės", - LŽ tvirtino LLA prezidentas.

Nemato problemų

SAM Ryšių su visuomene skyriaus specialistų teigimu, viena pagrindinių restruktūrizacijos idėjų - siekiamybė sutaupyti valstybės pinigų. Anot ministerijos specialistų, optimizavus sveikatos priežiūros įstaigų tinklą planuojama sutaupyti nuo 143 iki 206 mln. litų.

"Pagal restruktūrizacijos programą visose krašto ligoninėse gali būti ir chirurgai, ir reanimologai. Pačios sveikatos priežiūros įstaigos sprendžia, ar joms reikia vienų ar kitų specialistų", - teigiama LŽ atsiųstame SAM komentare. Tai, kad mažesnės ligoninės nebeteiks gyvybiškai svarbių paslaugų, valdininkų nuomone, ne bėda. Jie ramiausiai tvirtina, esą žmogų, kurį ištiko nelaimė, turi apžiūrėti artimiausios sveikatos priežiūros įstaigos specialistai ar greitosios medicinos pagalbos gydytojai, kurie pagal sužeidimų ar ligos pobūdį turi nuspręsti, kur kreipti pacientą toliau gydyti. O kas atsitiks ligoniams, kurių sveikatos būklę lems net ne gydytojai, bet gyvybiškai svarbios sekundės?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"