TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Gyvybės langeliai suteikia šansą gyventi

2015 04 18 6:00
Pirmasis gyvybės langelis 2009-ųjų pabaigoje įrengtas Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Pirmasis gyvybės langelis mūsų šalyje įkurtas prieš penkerius metus. Per tą laiką jie padėjo išgelbėti daugiau kaip 30 gyvybių. Kone visus tokiuose langeliuose rastus mažylius priglaudė naujos šeimos, keletą susigrąžino tikrieji tėvai.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra devyni gyvybės langeliai. Jie įkurti globos arba gydymo įstaigose. Gyvybės langelius turi visi penki didieji miestai (Kaune yra du), taip pat Alytus, Marijampolė ir Tauragė. Gyvybės langeliuose iki šiol palikti 33 kūdikiai, tarp jų - ne vienas ūgtelėjęs vaikutis, tapęs šeimos nesantaikos įkaitu.

Prieš sistemą

Gyvybės langelių iniciatorė buvo tuometė Seimo narė aktorė Asta Baukutė. Moteris prisipažino LŽ, kad labai džiaugiasi, jog visi juose atsidūrę kūdikėliai šiuo metu turi šeimas. Buvusi parlamentarė prisiminė, kad jos iniciatyva buvo tam tikras ėjimas prieš sistemą. „Neslėpsiu, gyvybės langelių ypač nenorėjo vaikų globos įstaigos, nes suprato, kad juose palikti mažyliai tikrai netaps vaikų globos namų gyventojais. Tai reiškia, jog valdiškos įstaigos negaus už tuos vaikučius pinigų“, - sakė A. Baukutė.

Aktorė vylėsi, kad savo iniciatyva padarė visuomenę laimingesnę, juk dalis vaikų neturėjusių šeimų dabar augina mažylius, o šie turi mylinčius tėvus. Ji norėtų, jog šeimas rastų ir šiuo metu vaikų namuose augantys mažyliai. „Visa širdimi pritariu visiems, kurie stengiasi ar bent ragina, kad Lietuvoje nebeliktų vaikų namų. Tikiu, jog žengti to link paskatinau ir aš“, - kalbėjo A. Baukutė.

Atsiima ir savi, ir svetimi

Pirmasis gyvybės langelis 2009-ųjų pabaigoje įrengtas Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Šios įstaigos vadovė Viktorija Grežėnienė LŽ teigė, jog per daugiau kaip penkerius metus jame rasta 13 vaikų. „Per metus pas mus paliekama po vieną vaikutį. Tik 2010-aisiais buvo kone antplūdis“, - prisiminė kūdikių namų direktorė.

Šiemet prieš Velykas ir po jų langelyje palikta po mergytę. „Vos radę vaikutį tuojau pat kviečiame policiją ir greitąją pagalbą. Policininkai surašo aktą, o medikai išveža mažylį į ligoninę, tad mes jį tiek ir tematome“, - pasakojo V. Grežėnienė. Ligoninėje rastinukai taip pat ilgai neužsibūna, nes yra labai paklausūs - jų laukia daugybė savų vaikų nesusilaukiančių šeimų. Direktorė pabrėžė, kad visi mažyliai buvo sveiki, tik vienas - su ligoninės drabužėliais, kiti - gražiai aprengti, sotūs.

V. Grežėnienės vadovaujamoje įstaigoje būta vienintelio atvejo, kai paliktą vaiką susigrąžino tikrieji tėvai.

Kauno krikščioniškųjų gimdymo namų vadovė Rasa Babiliūtė pasakojo, kad čia esančiame langelyje iš viso rasti penki vaikučiai, vienas jų - šiemet. Jos manymu, tik vienas iš visų mažylių, kaip galima nuspėti, buvo gimęs gydymo įstaigoje. R. Babiliūtės vadovaujamuose namuose kūdikėliai pabūna vos tris-keturias dienas, paskui patenka pas eilėje jų laukiančius žmones, norinčius tapti tėvais. Gydytoja prisiminė, kad vieną mažylį gyvybės langelyje paliko seneliai, o vėliau pasiėmė patys tėvai, prieš tai genetiniais tyrimais įrodę, jog vaikas tikrai jų. Dar vieną kūdikį yra atsiėmęs jo tėvas.

Tenka susigrąžinti per teismą

Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namų direktorius Sigitas Juodzevičius LŽ sakė, kad jų įstaigoje įkurtame gyvybės langelyje tiesiogiai paliktų mažylių nerasta. Juos į šiuos namus atėjusios mamos įdavė tiesiai darbuotojoms į rankas. „Buvo du atvejai, kai kūdikius vežimėliuose atvežusios moterys paklausė, kur yra tie langeliai, o paskui pareiškė paliekančios savo vaikus“, - prisiminė direktorius. S. Juodzevičius pabrėžė, kad mažyliai turėjo dokumentus, tad vaiko teisių specialistams nereikėjo jiems rinkti vardų, medikams - nustatyti amžiaus. Globos namų vadovas pasidžiaugė, jog abi moterys po kurio laiko atsitokėjo ir savo atžalas atsiėmė.

Gyvybės langelį turinčių Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorė Danguolė Jazepčikienė teigė, jog pas juos buvo paliktas vos vienas vaikelis. Jį iškart pasiėmė eilėje įsivaikinti mažylį laukusi šeima.

Kauno miesto merijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Birutė Daugėlienė minėjo, kad dviejuose laikinosios sostinės gyvybės langeliuose per jų gyvavimo metus palikta 15 kūdikių. Po gydytojų apžiūros vaikučiai atiduodami šeimoms, kurios yra pareiškusios norą juos globoti. Gyvybės langelyje mažylį palikę tikrieji tėvai turi teisę per tris mėnesius, prieš tai genetiniais tyrimais įrodę tėvystę, atsiimti jį. Anot B. Daugėlienės, tokių atvejų būta ne vieno. Net šiuo metu yra dvi šeimos, pareiškusios, kad pačios augins gyvybės langelyje paliktus vaikus. Joms šią teisę teks susigrąžinti per teismą.

Pasirūpinti, kad gyvybės langeliuose rasti kūdikiai turėtų dokumentus, yra vaiko teisių tarnybų specialistų užduotis. „Vaiko gimimo datą nustato medikai, o mums tenka sugalvoti jam vardą ir pavardę“, - aiškino B. Daugėlienė. Ji prisipažino, jog vardus rastinukams paprastai renka pati. „Tie vardai - laikini. Šeimos, kurios įsivaikina paliktus mažylius, suteikia jiems savo pavardes ir parinktus vardus“, - kalbėjo B. Daugėlienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"