TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Gyvybes šienaujanti Ebola – grėsmė ir Lietuvai

2014 10 11 6:00
Erikas Mačiūnas įsitikinęs, kad mūsų šalies ligoninėse pakanka izoliuotų palatų, kurios galėtų būti pritaikytos užsikrėtusiesiems hemoragine karštlige. Alinos Ožič nuotrauka

Didelį pavojų žmonių gyvybėms keliantis Ebolos virusas gali pasiekti ir mūsų šalį. Tikrinamas ligoninių ir medikų pasirengimas nustatyti bei gydyti pas mus niekada anksčiau nefiksuotą pavojingą infekcinę ligą, apsisaugoti nuo jos. Atsakingi pareigūnai ir epidemiologai budriai stebi situaciją ir tikisi geriausio – kad hemoraginė karštligė aplenks Lietuvą.

Mokslininkai perspėja, kad pavieniai tūkstančius gyvybių pastaraisiais mėnesiais jau nusinešusios Ebolos atvejai, nors ir imamasi visų atsargumo priemonių, artimiausiomis savaitėmis gali būti užfiksuoti Didžiojoje Britanijoje ir Prancūzijoje. Mat šios šalys lėktuvais tiesiogiai pasiekiamos iš hemoraginės karštligės krečiamo Vakarų Afrikos regiono.

Tikinama, kad mūsų medikai Ebolos grėsmei pasirengę, nors su šia liga niekada nebuvo susidūrę. Kol kas virusu užsikrėtusiems ligoniams gydyti skirtas specialias palatas penkiose šalies ligoninėse galima suskaičiuoti ant rankų pirštų.

Rizikos grupė – keliautojai

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėjos Galinos Zagrebnevienės teigimu, šiuo metu didžiausia grėsmė yra, kad Ebolos virusas gali būti „įvežtas“ užsikrėtusio žmogaus iš Vakarų Afrikos į Europos Sąjungos miestus, turinčius tiesioginį susisiekimą su šiuo regionu.

Ligos vidutinis inkubacinis periodas trunka 7-10 dienų, bet gali būti ir ilgesnis, siekti iki 21 dienos. „Taigi per 7 ar 10 dienų iš Vakarų Afrikos, vienos iš jos valstybių, užsikrėtęs Lietuvos pilietis lengvai pasiektų savo šalį. Liga galėtų prasidėti jau atvykus į Lietuvą. Kada tai nutiktų, niekas nepasakytų. Gal rytoj, o galbūt ir niekada“, - pažymėjo G. Zagrebnevienė.

Didelė grėsmė užsikrėsti hemoragine karštlige kyla ir medikams, gydantiems iš viruso siaubiamų valstybių į gimtines pargabentus ligonius. Tai parodė ir atvejis Ispanijoje, kai Ebola užsikrėtė slaugė, prižiūrėjusi iš Siera Leonės į gimtinę parskraidintus sunkiai sergančius kunigą ir misionierių.

Nerimą kelianti padėtis

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir ULAC interneto svetainėse pateikiama informacija apie Ebolos virusą, sveikatos priežiūros įstaigoms parengtos metodinės rekomendacijos, kaip nustatyti ligą, apsisaugoti nuo viruso. „Teoriškai Lietuvos medicinos įstaigos yra pasirengusios. Tačiau ne visos. SAM nominavo penkias didžiąsias respublikines ligones pritaikyti palatas tokiems ligoniams izoliuoti. Ligoninės informuotos apie riziką, kokios saugumo priemonės yra privalomos“, - aiškino G. Zagrebnevienė.

Epidemiologė pasakojo, kad Ebolos protrūkiai kyla kasmet. Per didžiausią epidemiją nuo šios infekcinės ligos mirė 400-500 asmenų. Dabartiniam sparčiam viruso plitimui Vakarų Afrikoje įtakos turėjo politiniai, ekonominiai motyvai, žmonių mentalitetas, išsilavinimas. Pasaulio sveikatos organizacijai laiku nepranešta apie Ebolos proveržį ir nesiimta reikiamų kontrolės priemonių. Pasak G. Zagrebnevienės, kol kas nematyti, kad padėtis stabilizuotųsi.

Lietuva – ne Siera Leonė

Sveikatos apsaugos viceministras Erikas Mačiūnas tikisi, jog mes išvengsime Ebolos. Tačiau kartu pabrėžia, kad Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigos pasirengusios galimai šio viruso grėsmei. „Yra vienas kitas niuansas, ko gero, dar reikės patikrinti. Tai žadame padaryti kitą savaitę. Susirinks SAM Ekstremalių sveikatai situacijų centras ir bandysime išsamiai išsiaiškinti, ar planas, kurį patvirtinome prieš mėnesį, yra įgyvendintas. Be to, esame sudarę priemonių, kurias norėtume įsigyti, sąrašą“, - kalbėjo viceministras.

E. Mačiūnas įsitikinęs, kad Lietuvos ligoninėse pakanka izoliuotų palatų, kurios galėtų būti pritaikytos žmonėms, užsikrėtusiems hemoragine karštlige. „Pas mus gali būti vienetiniai atvejai, juk čia ne Siera Leonė, kad vienas nuo kito užsikrėstume. Tam reikalingas asmeninis kontaktas su ligoniu. Tuose kraštuose trūksta ir vandens, ir medžiagų, ten tradicijos kitokios, atsisveikinimo su mirusiaisiais ritualai kitokie“, - ramino politikas.

Būtinos izoliuotos palatos

Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus (ULPKS) vedėja Giedrė Aleksienė teigė, jog Ebola užsikrėtusius žmones gydytų dvi sostinės ligoninės. „Žiūrėjome, kaip jos pasirengusios: ar yra kur paguldyti ligonį, kad jis būtų izoliuotas, ar turi tinkamas asmens apsaugos priemones. Minimalius reikalavimus gydymo įstaigos atitinka. Jos turi šiek kiek privalomų turėti komplektų: neperšlampamų chalatų ir aprangos, asmens apsaugos priemonių“, - sakė ji.

Anot G. Aleksienės, Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninėje galima gydyti 1-2 pacientus. „Tačiau aptarėme, kad jei ateityje reikėtų priimti daugiau ligonių, būtų kas nors keičiama, daroma, stacionaras būtų atskiriamas. Tai įmanoma“, - tikino pašnekovė.

Panaši situacija ir kitose gydymo įstaigose. Šiaulių visuomenės sveikatos centro ULPKS vedėja Edita Satkevičienė minėjo, kad dviejose šio miesto ligoninėse būtų galima gydyti pora Ebola užsikrėtusių suaugusiųjų ir vaikų. Jeigu pacientų būklė pablogėtų, jie būtų vežami į Kauną ar Vilnių. „Šiaulių apskrityje nėra izoliuotų palatų, kuriose galima taikyti intensyvios terapijos priemones - gaivinti, reanimuoti ligonį“, - aiškino E. Satkevičienė.

Ebolos virusas

Ebola – tai ūmi virusinė infekcija, dar vadinama hemoragine karštlige. Pirmi šios ligos atvejai nustatyti 1976 metais Demokratinėje Kongo Respublikoje ir Sudane.

Ebola perduodama tiesioginio sąlyčio su gyvais ar mirusiais užsikrėtusiais asmenimis metu su krauju ir kitais kūno skysčiais (pavyzdžiui, seilėmis, šlapimu, prakaitu, sperma). Liga taip pat galima užsikrėsti po tiesioginio sąlyčio su kritusių ar gyvų laukinių gyvūnų, kaip antai beždžionių, miško antilopių ir šikšnosparnių, krauju bei kitais kūno skysčiais. Ebolos virusas, skirtingai nei gripas, oru neperduodamas.

Hemoraginė karštligė sukelia įvairių organų pažeidimą, pasireiškia kraujotakos sutrikimais, gripą primenančiais simptomais. Nuo užsikrėtimo iki pirmųjų požymių praeina 2-21 diena. Pirmiausia pasireiškia į gripą panašūs simptomai: silpnumas, nuovargis, raumenų, sąnarių maudimas, parausta akys, smarkiai karščiuojama. Vėliau atsiranda pykinimas, vėmimas, viduriavimas, ligonis netenka daug skysčių, smarkiai sumažėja jo kūno masė. Ligai progresuojant prasideda išorinis ir vidinis kraujavimas.

Skiepų ar gydymo nuo šios ligos nėra. Iki šiol vartoti eksperimentiniai vaistai Ebolos šiltinei gydyti nebuvo itin veiksmingi. Pasveiko vos keli jais gydyti pacientai. Mirtingumas nuo Ebolos siekia apie 90 procentų.

Nerekomenduoja vykti

Užsienio reikalų ministerija dar rugpjūtį sugriežtino kelionių rekomendacijas į Vakarų Afrikos valstybes. Patariama nevykti į daugiausia Ebolos aukų turinčią Gvinėją ir į nepaprastąją padėtį dėl šio viruso protrūkio paskelbusias Liberiją bei Sierą Leonę, taip pat susilaikyti nuo nebūtinų kelionių į Nigeriją.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras į šias šalis vykstantiems žmonėms rekomenduoja vengti tiesioginio sąlyčio su ligonio ar mirusiojo krauju arba kūno skysčiais ir su objektais, kurie galėjo būti užkrėsti, taip pat artimo kontakto su laukiniais gyvūnais ir nevalgyti laukinių gyvūnų mėsos; neturėti nesaugių lytinių santykių; nesilankyti vietovėse, kuriose gali būti apsigyvenę šikšnosparniai, pavyzdžiui, urvai, kasyklos; nuolat plauti rankas su muilu arba naudoti antiseptiką.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"