Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
LIETUVA

Hibridinis karas: kaip su mumis kariaujama?

 
2017 03 21 17:10
"Scanpix" nuotrauka

Rusijos propagandistai kasdien kariauja plačiuose informacinio karo frontuose.  Komentarai po straipsniais, alternatyvi istorija ir skirtingomis kalbomis transliuojamos, vis kitai šaliai pritaikytos, žinutės plaukia nenutrūkstama srove.

Šie informacinio karo manevrai yra tiksliai apskaičiuoti, puikiai išanalizuoti ir kasdien testuojami. Visuomenės, žiniasklaidos ir specialiųjų tarnybų reakcijos yra akylai sekamos, o atradus įtrūkį socialiniame tinkle – kalamas propagandos, alternatyvios istorijos ar sumaištį keliančių faktų pleištas.

Gintautas Mažeikis: „Galima atpažinti braižą, stebėti, kaip falsifikuojami mitingai, piliečių pasisakymai, aukos, sumušimai, žiaurumo akcijos. Šie dalykai yra inscenizuojami, vaidinami. Šiuos scenarijus vadiname paruoštukais.“

Informacinio karo metodai – atidirbti

Prieš kelias dienas Rusijos nacionalistų puslapyje sputnikpogrom.com pasirodė straipsnis, kuriame išsamiai dėstoma, kaip reikėtų „reorganizuoti“ tris Baltijos šalis. Tekste, kurio autorystė nežinoma, aiškinami keli galimi scenarijai neramumams, vidiniam erzeliui ir potencialiems separatistiniams judėjimas sukelti. Trys Baltijos šalys analizuojamos išsamiai, daug dėmesio skiriant tautinėms mažumoms, regionams, kuriuose gyvena daug rusiškai kalbančių žmonių, problemoms, kurių eskalavimas būtų naudingas Rusijai.

Gintautas Mažeikis./ Alinos Ožič nuotrauka

Tokio tipo analizės, pasak specialistų, atlieka keletą vaidmenų. Reakcijas į šiuos tekstus akylai stebi Kremliaus propagandistų akys. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Gintautas Mažeikis pastebi, kad informacinė Rusijos kariuomenė ir propagandinės institucijos organizuoja įvairias akcijas, kurios schematiškai kartojasi.

„Gruzijoje, Abchazijoje, Kryme, Donbase vykdytos akcijos buvo panašios. Galima atpažinti braižą, stebėti, kaip falsifikuojami mitingai, piliečių pasisakymai, aukos, sumušimai, žiaurumo akcijos. Šie dalykai yra inscenizuojami, vaidinami. Šiuos scenarijus vadiname paruoštukais“, – sako profesorius.

Anot jo, dauguma Rusijos metodų yra ne kartą naudoti. Visgi, paskutiniu metu atsiranda naujų socialinių ir tautinių mažumų aspektų. „Ukrainoje buvo ieškoma tautinių mažumų, ne rusakalbių, siekiama juos supriešinti su ukrainiečiais. Socialinio nepasitenkinimo aspektas taip pat naudojamas, tiesa, jis yra naujas. Tai – sunkiai suvaldomos situacijos“, – aiškina G. Mažeikis.

Ne paslaptis, kad Rusija norėtų destabilizuoti situaciją Baltijos šalyse. Tam yra naudojami visi metodai.

„Reikia atsiminti, kad Kremliaus propaganda žaidžia dvigubą žaidimą. Neturėdami instrumentų, kaip destabilizuoti situaciją, jie ima skleisti dezinformaciją, kad saugumo institucijos Baltijos šalyse imtų persekioti ar stebėti tam tikras žmonių grupes. Netikros žinios turi sustiprinti saugumo institucijų spaudimą ir sukelti vidinį nepasitenkinimą“, – mano VDU profesorius G. Mažeikis.

Tikrinamas mūsų atsparumas

Rusijos propagandistų žabangų, pasak profesoriaus, padėtų išvengti protingi ir nuoseklūs tyrimai, objektyvi informacija ir šaltas protas. Reakcijos į propagandinius tekstus ir siaubą keliančias analizes, turėtų būti atsargios, apgalvos ir ramios.

Tomas Janeliūnas: „Emocijas keliančios analizės ir tekstai yra skirti vidaus vartojimui, o taip pat mums. Siekiama reakcijos, iš kurios būtų galima spręsti, kokios temos yra jautriausios, kas kelia daugiausiai šurmulio.“

Tokiai nuomonei pritaria ir politologas Tomas Janeliūnas, tikindamas, kad tekstai, kuriuose yra analizuojama, kaip „reorganizuoti“ Baltijos šalis – savotiškas žaidimas, kur kiekvienas informacinis šūvis yra paleidžiamas norint išsiaiškinti mūsų jautrumą, potencialius atsako variantus.

„Emocijas keliančios analizės ir tekstai yra skirti vidaus vartojimui, o taip pat mums. Siekiama reakcijos, iš kurios būtų galima spręsti, kokios temos yra jautriausios, kas kelia daugiausiai šurmulio“, – sako politologas.

Todėl labai svarbu atidžiai peržiūrėti propagandinių tekstų turinį, nekelti nereikalingos panikos. Pasak specialisto, daugelis tokiuose tekstuose nagrinėjamų idėjų yra neįgyvendinamos. Tarnybos Lietuvoje veikia gerai, todėl grupės, kurios mėgintų destabilizuoti padėtį, būtų greitai pastebėtos. Tokios ir panašios analizės yra skirtos erzinimui, todėl reikėtų reaguoti šaltai.

Tomas Janeliūnas./ Oresto Gurevičiaus nuotrauka

„Nereikėtų pradėti raganų medžioklės. Lietuvos visuomenė yra homogeniška, nėra stipriai organizuotų grupių, kurios keltų autonomijos idėjas. Žinoma, yra kitų grupių, tarkime, socialinę atskirtį patiriančių gyventojų, kuriuos įaudrinti galima lengviau“, – sako politologas. Anot jo, Rusijos propaganda mėgina pasinaudoti esama situacija, nes įsiūbuoti naują yra sunku.

Viešumas – dovana Kremliui?

Propagandiniai tekstai ir analizės yra užsakytos Kremliuje. Ši medžiaga „išmetami“ į viešąją erdvę siekiant dėmesio. Taip kuriamas informacinis chaosas, tikrinamos socialinių medijų reakcijos, sekami interneto komentarai, tikrinama ar reaguoja bendruomenės, apie kurias kalbama tekstuose.

„Tai sena ir sovietiniais laikais išbandyta taktika – reflektyvi kontrolė, kuomet „išmetami“ tam tikri dirgikliai ir laukiama reakcijos. Tekstas minėtame portale – įdomus informacinio karo produktas“, – sako politikos mokslų daktaras, politologas Nerijus Maliukevičius. Anot jo, propagandistai tikisi garsaus ir viešo kalbėjimo.

Nerijus Maliukevičius./ Alinos Ožič nuotrauka

„Paradoksas, kad apie juos kalbėdami kuriame taip trokštamą viešumą. Visgi, kalbėdami mes dekonstruojame šį propagandinį produktą. Kartais propagandinės analizės gali pasirodyti nerealistiškos, bet prisiminkime, kaip buvo vystoma Novarosijos idėja Ukrainoje. Pradžioje visi traukiojo pečiais, bet vėliau idėja buvo ištraukta iš stalčių ir pritaikyta. Taigi, negalime juoktis ir visiškai ignoruoti propagandinių straipsnių ar emocijas keliančių analizių“, – įsitikinęs politikos mokslų daktaras.

Niekas, pasak politologo, nevyksta atsitiktinai, netyčia. Laikas, vieta, žinia – viskas yra apmąstyta, todėl verta pasiaiškinti, kodėl tam tikri dalykai yra skelbiami tam tikru laiku ir vietoje. Tai gali reikšti daugiau, nei manome.

Propagandos smaigalyje

Baltijos šalys yra Rusijos propagandos smaigalyje – šalies viduje aiškinama apie trijų Baltijos šalių neapykantą rusams, o Latvijos, Estijos ir Lietuvos gyventojams brukami alternatyvūs istorijos ir nūdienos faktai. Propagandiniame sputnikpogrom.com tekste, be kitų dalykų, daug dėmesio skiriama Vilniaus ir Klaipėdos kraštui, Latvijoje esančiai Latgalai ir Daugpilio miestui bei Estijos rytiniam regionui greta Narvos upės. Esą šiuose kraštuose gyvenantys žmonės teikia daugiausiai vilčių, norint įsiūbuoti separatistines nuotaikas. Ten pat aiškinama, kad Baltijos šalys remia Rusijos priešus, čia yra dislokuota dalis NATO pajėgų, o lietuviai, latviai ir estai gviešiasi dalies Rusijos teritorijos. Siūloma sutelkti dėmesį į Klaipėdos ir Vilniaus, Kuršo, Latgalos, Suvalkų ar Hiujumos gyventojus, kuriems, pasak teksto, turėtų būti atskleista jų „tikroji“ tautybė, tapatybė ir priklausomybė.

Tekste tikinama, kad būtų idealu, jei atskiras Lietuvos, Latvijos ir Estijos dalis būtų galima paversti „užšaldyto“ konflikto teritorijomis, tokiomis, kaip Abchazija, Padniestrė ar Pietų Osetija.

Išskiriami penki būdai, kurias pasinaudojant, būtų galima sunaikinti Baltijos šalis iš vidaus. Siūloma „aktualizuoti“ tam tikrų regionų gyventojų istorinę atmintį, kurti autonominius savivaldos vienetus. Raginama daug dėmesio skirti regionų dialektams, atgaivinti senąsias kalbas. Šias pastangas turėtų vainikuoti regionų nepriklausomybė ir naujų valstybinių darinių susiformavimas.

Tekste tikinama, kad būtų idealu, jei atskiras Lietuvos, Latvijos ir Estijos dalis būtų galima paversti „užšaldyto“ konflikto teritorijomis, tokiomis, kaip Abchazija, Padniestrė ar Pietų Osetija.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"