TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Hipiškas Danijos universitetas irgi turi taisykles

2013 06 08 9:00
studyindenmark.dk nuotrauka

Ne paslaptis, kad Danija garsėja sudėtinga kalba, liberalumu, sena ir turtinga šalies istorija bei ypatingu dėmesiu dviračių kultūrai. Tiesa, ši Šiaurės Europoje esanti valstybė žinoma ir žmonių šaltumu bei abejingumu. Tačiau, pasirodo, tai tėra mitas.

"Danai visuomet sveikinasi su nepažįstamaisiais ir bendrauja laisvai, nesuvaržytai. Geriausias to pavyzdys – mano universitetas, kuris, beje, kartais vadinamas net hipišku“, – teigia humanitarinius mokslus Roskildės universitete studijuojanti Simona Grigalauskytė. Apie tai, kodėl vienas garsiausių skandinavijos universitetų vis dažniau pavadinamas hipišku, kuo skiriasi mokslas svetur ir Lietuvoje, taip pat apie danų kalbą ir "Vikingų žaidynes", pasakoja pati studentė Simona.

Šiuolaikinės "Vikingų žaidynės"

Roskildė – vikingų laikais buvo nedidelis, tik apie 54 tūkst. gyventojų turintis miestelis. Labiausiai jį garsino įspūdinga gotikinė katedra ir universitetas.

"Kaip žinia, Roskildė jau nuo senų senovės garsi dėl to, kad buvo vikingų sostinė. Todėl egzistuoja tradicija – kiekvienų metų pradžioje mano universitetas rengia "Vikingų žaidynes", – apie garsiausią universiteto renginį pasakoja Simona.

Simonos Grigalauskytės asmeninio albumo nuotrauka

"Tai – labai smagus įvykis, kurio metu susirenka visi studentai iš skirtingų fakultetų ir varžosi įvairiose rungtyse. Viena iš jų – virvės traukimas. Čia labai svarbus palaikymas – kuo garsiau komandą palaiko kursiokai, tuo didesnė tikimybė, kad ji laimės. Viena iš įdomiausių rungčių yra plausto gaminimas ir bandymas su juo perplaukti visą ežerą. Likusių komandos narių užduotis kiek lengvesnė – jie turi garsiai palaikyti saviškius. Smagiausia būna po visų rungčių – susirenka apie 10 000 studentų, kurie dalijasi patirtimis, bendrauja su dėstytojais", – įspūdžius pasakoja studentė.

Tiesa, šiuolaikinės varžybos nuo senųjų skiriasi ne tik tuo, kad nėra liejamo kraujo ar šarvais ginkluotų žmonių. "Nėra ir kovos atmosferos, priešingai – svarbu vienas kitą palaikyti ir džiaugtis, kad nereikia kovoti", – žaidynių privalumus vardija studentė.

Tiesa, galima atrasti ir vieną panašumą – ir prieš kelis šimtus metų, ir dabar svarbiu žaidynių atributu tampa daniškas alus. O jis, pasirodo, kiek kitoks nei lietuviškas. "Nuo jo niekada neskauda galvą", – tikina kone visas senąsias vikingų tradicijas išbandžiusi studentė.

Hipiška laisvė net paskaitose

Pasak Simonos, daugelis žmonių Roskildės universitetą kritikuoja dėl ten esančios nevaržomos laisvės. Ji atsispindi ne tik per "Vikingų varžybas", bet ir paskaitų metu.

"Daugelis konservatyviųjų danų mano, kad paskaitos mūsų universitete yra visai nerimtos ir neužtikrinančios geros ateities. Jie mano, kad mes tiesiog sėdime ratu, diskutuojame, kad kalbamės vien apie save ir mums aktualius dalykus. Tai nėra tiesa", – sako Simona.

"Manau, kad toks stereotipinis mąstymas ir etikečių klijavimas universitetams yra kone globali problema, tačiau galiu pasidžiaugti – mano universitetas skandinavijos šalyse garsėja geriausiomis komunikacijos studijomis", – teigia Simona.

Simonos Grigalauskytės asmeninio albumo nuotrauka

Pasak studentės, Roskildės universitetas atkreipia dėmesį į žmogų – kaip jis adaptuojasi dirbdamas su kitais grupės nariais. Komandinis darbas – svarbiausia užduotis studentams: "Projektinis darbas, už kurį gaunama daugiausia ECTS, čia yra šventa. Projektas yra rašomas visą pusmetį su grupe žmonių, kurie yra visiškai skirtingi. Man labiausiai patinkanti dalis – tai pats rašymo procesas. Susitinkame pas kurį nors grupės narį namuose, bibliotekoje, ar studentų namuose. Gaminame vakarienę, tiesa, patys dėstytojai kartais atsineša ir vyno. O mums belieka mėgautis gera kompanija."

"Žinoma, paskaitos ten visai kitokios nei Lietuvoje. Visų pirma – dėstytojas yra draugas, su kuriuo gali kalbėtis be kreipinio "Jūs“. Tiesą sakant, įvardis "Jūs“ ten yra vartojamas tik kreipiantis į žmones, kuriems virš 60 metų. Kalbant apie paskaitas, jų lankomumas nėra privalomas. Ko gero, tai ir yra viena iš priežasčių, kodėl mano universitetas yra vadinamas hipišku", – svarsto studentė.

Liberalieji danai ir neliberalus "Jantės" įstatymas

Šiandien Danija garsėja kaip viena iš liberaliausių šalių Europoje. Pasak Simonos, tokia ši šalis yra laikoma tikrai ne vien dėl to, kad visai neseniai sumažino alaus ir gaiviųjų gėrimų kainas.

"Liberali yra ir Danijos žiniasklaida. Kad ir homoseksualumas – apie tai Danijos spauda rašo visai nesidrovėdama, o ir žmonės, matyt, dėl šios temos nekompleksuoja. Juk prieš kelis metus Danija įteisino homoseksualias santuokas. O štai Kopenhagos universiteto dėstytojas Michaelis Nebelingas Petersenas yra pasakęs, kad homoseksualumo "įteisinimas" yra vienas iš Danijos liberališkumo simbolių", – pasakoja Roskildės universiteto studentė.

Antrus metus užsienyje besimokanti Simona sako, kad pirmasis dalykas, kurį pastebėjo būdama Danijoje – žmonės ir jų „daniškumas“. Kitaip sakant, gyventojų meilė savo kalbai, istorijai, papročiams ir kultūrai. “Demokratiškumas ir liberalizmas, pasiruošimas padėti kitam žmogui – vertybės, kurios yra aktualios kiekvienam danui“, – teigia studentė.

Simona primena, kad danai visuomet garsėjo bendruomeniškumu ir liberalumu. Tik, pasirodo, kad ne visiems toks geranoriškumas patikdavo. Prieš keliasdešimt metų vienas žmogus net neapsikentė nuo tokio danų mentaliteto ir išvyko iš šalies teigdamas, kad danai yra pernelyg bendruomeniški. Tai buvo rašytojas Akselis Sandemose.

Tiesa, jis ne tik išvyko iš Danijos, bet ir sukūrė novelę apie išgalvotą Jantės miestelį, kuriame gyvenantys žmonės privalėdavo neišsiskirti iš minios, nemanyti, kad yra protingesni, svarbesni ar geresni už kitus. Tos taisyklės vadinosi "Dešimt Jantės įstatymų".

"Panašu, kad dabar tokių žmonių, kaip tas rašytojas, yra mažai. Žmonės neišvyksta, o priešingai – atvyksta į Daniją", – įsitikinusi Simona.

Danų kalbos mokytis dar nepradėjo

Danų kalba šiandien kalba daugiau kaip 5 milijonai žmonių. Tai oficiali Danijos, Farerų salų ir Grenlandijos kalba.

Pati Simona teigia, kad danų kalbos dar nepradėjo mokytis, o labiausiai ją žavi prancūzų kultūra: "Buvau įstojusi į prancūzų kalbą Lietuvoje. Mano meilė prancūziškai kultūrai įnešė truputį maišaties – svarsčiau, ar tikrai verta palikti namus ir keliauti į nežinomas platumas. Bet vis dėlto apsisprendžiau palikti Lietuvą ir pradėti studijas Danijoje. Pradėjau mokytis tai, kam aš, ko gero, ir esu skirta – humanitarinius mokslus. Vėliau jau specializavausi į komunikaciją ir anglų kalbą. Sunku pasakyti, kas nulėmė mano apsisprendimą. Galbūt noras palikti komforto zoną."

Tiesa, danų kalba daugeliui nėra graži, o pradedantieji mokytis sako, kad ji yra monotoniška, lėta ir labai sudėtinga.

"Matyt, ne veltui esu humanitarė – man danų kalba graži. Ketinu kuo greičiau pradėti ją mokytis", – sako studentė.

Nors danų kalbos Simona dar nesimoko, jau pradėjo domėtis jos teoriniu pagrindu: "Danų kalba vystėsi palaipsniui, joje atsirado leksinių ir gramatinių skolinių iš vokiečių, anglų ir prancūzų kalbų. Kaip ir bet kurioje kalboje, ją sudaro tarmės: jutlandų, salų ir rytų danų."

"Tiesa, anglų kalba pamažu išstumia danų kalbą iš mokslo ir švietimo srities", – teigia studentė.

Nors į Roskildės universitetą Simona atvyko dėl studijų, o ne dėl to, kad išmoktų danų kalbą, studentė sako, kad ją būtinai išmoks, nepaisant to, kad neketina visą laiką gyventi Danijoje.

"Danija – tai tik viena gyvenimo stotelė", – teigia studentė.

Visus besimokančius užsienyje Simona labai palaiko ir netgi skatina abiturientus išvykti.

"Galbūt daugelis žmonių tam ir nepritaria, tačiau nemanau, kad tokie dalykai kaip kritika - neva tai tik studijavimo užsienyje mada, turėtų sulaikyti jaunimą nuo kitos šalies gyvenimo, kultūros „pulsavimo“. Juk mes jauni", – pokalbio pabaigoje sako Simona.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"