TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Hipoteką - į Registrų centro nasrus

2008 02 04 0:00
Neteisėtomis statybomis pagarsėjęs Registrų centras politikų ir valdininkų valia virsta dar ir informacijos monopolininku, kurio rankose atsidurs visi duomenys apie žmones, įmones ir jų turtą.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Paprasčiausia įmonė Registrų centras, apie kurios egzistavimą dauguma piliečių sužino tik tada, kai tenka pirkti ar parduoti nekilnojamąjį turtą, palengva tampa monopolininke itin vertingos informacijos srityje, vienose menkai kontroliuojamose rankose laikančia svarbiausius duomenis apie žmones, įmones ir jų turtą.

Naujame milžiniškame, neteisėtai pastatytame valstybės įmonės Registrų centro pastate Konstitucijos prospekte netrukus gali pritrūkti vietos visoms valstybinėms įmonėms ir įstaigoms, kurias ketinama čia perkelti. Registrų centras politikų ir valdininkų valia virsta monstru, perimančiu kitų valstybės registrų funkcijas, nors nesugeba susitvarkyti su savosiomis. Tokia situacija darosi pavojinga kiekvienam iš mūsų - duomenys apie žmones, įmones ir jų turtą gali atsidurti nepatikimose rankose.

2007 metų rudenį prie Registrų centro prijungus Teisinės informacijos centrą (TIC) prasidėjo šios valstybės įmonės plėtra. Teisingumo ministerija, prijungusi TIC prie Registrų centro, siekė pagerinti TIC darbą. Dešimt metų kūręs, bet veikiančio teisinės informacijos registro taip ir nesukūręs centras, tikėtasi, turėjo dirbti geriau tapęs Registrų centro padaliniu. Ar šie ministerijos lūkesčiai pasiteisino, dar anksti spręsti.

Tačiau nesulaukus rezultatų prie Registrų centro ketinama prijungti dar vieną valstybės įstaigą - šiuo atveju puikiai dirbančią Centrinę hipotekos įstaigą, kurios darbo rodikliai kai kuriose srityse netgi geresni nei Registrų centro. Sausio 23 dieną teisingumo ministras Petras Baguška, vykdydamas Saulėlydžio komisijos pageidavimą, pavedė Registrų centro direktoriui Kęstučiui Sabaliauskui ir Centrinės hipotekos įstaigos direktoriui Antanui Baronui per mėnesį, iki 2008 metų vasario 20 dienos, pateikti Nekilnojamojo turto registro ir Hipotekos registro galimo jungimo projektus.

Šis pageidavimas visiškai neatitinka Vyriausybės 2007 metų vasario 27 dienos nutarimo, kuriuo patvirtinta hipotekos koncepcija. Ši koncepcija parengta siekiant reorganizuoti Hipotekos registro informacinę sistemą - atsisakyti teritorinių duomenų bazių ir visas registravimo procedūras atlikti vienoje centrinėje duomenų bazėje. Tam turi būti parengti teisės aktų, reguliuojančių Hipotekos registro ir Turto arešto aktų registro veiklą, pakeitimai, užtikrinantys "vieno langelio" principo taikymą.

Valstybės kontrolė rado pažeidimų

Skubus pageidavimas per vieną mėnesį sugalvoti, kaip sujungti dvi skirtingas registro įmones, gimė tuo metu, kai Valstybės kontrolė baigė rašyti ataskaitą dėl valstybinės žemės panaudojimo. Vienas pagrindinių neigiamų herojų šioje ataskaitoje, nusipelnantis prokuratūros dėmesio, yra Registrų centras.

Auditoriai nustatė, kad Registrų centro direktoriaus K.Sabaliausko ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmai sudarė prielaidas privačiai įmonei, neturinčiai teisių į valstybinės žemės sklypą, pasistatyti visuomeninės ir komercinės paskirties pastatą ir patalpas savo nuosavybėn bei įgyti teisę valstybinę žemę nuomoti ar pirkti ne aukciono būdu. Be to, Vilniaus apskrities viršininko administracija nepasinaudojo įstatymo suteikta teise ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo panaikinimo.

"Auditoriai negalėjo nustatyti priežasčių, dėl kurių Vilniaus miesto savivaldybė po Registrų centro direktoriaus prašymo patikslinti sklypo paskirtį ir numatyti naujus statybos reglamentus prie institucijos panaudos teise valdomo valstybinio žemės sklypo prijungė 0,345 ha žemės. Papildomai suteikta valstybinė žemė buvo panaudota tik privačių juridinių asmenų statiniams statyti", - pasipiktinimas savivale trykšta net iš diplomatiškų Valstybės kontrolės frazių.

Generalinė prokuratūra nesureagavo

Po tokios ataskaitos Registrų centru pirmiausia turėjo susidomėti Generalinė prokuratūra, neva laukusi Valstybės kontrolės patikrinimo rezultatų. 2007 metų vasarą Generalinė prokuratūra gavo Seimo Antikorupcinės komisijos prašymą ištirti galimas korupcijos apraiškas statant naująjį Registrų centro pastatą. Seimūnai įsitikinę, kad ši statyba tapo pavyzdžiu, kaip apsukriai valstybinės įmonės vadovas sugebėjo manipuliuoti valstybės turtu suteikdamas išskirtines galimybes privačiai bendrovei.

2002 metais Registrų centrui Vyriausybės nutarimu buvo neatlygintinai perduotas 0,79 ha žemės sklypas administraciniam pastatui statyti. Tačiau vietoj planuotų keturių aukštų išaugo 28 aukštai, o ant papildomai Registrų centrui skirto valstybinės žemės sklypo - antras privačios bendrovės 16 aukštų pastatas. Nors tokia statyba negalėjo būti teisiškai įregistruota, 2006 metais Registrų centre kaip vieno iš dviejų pastatų bendraturtė įregistruota UAB "Vėtrūna".

Surinktą medžiagą Seimo komisija birželio mėnesį perdavė Generalinei prokuratūrai, prašydama jos apginti viešąjį interesą ir inicijuoti šių sandorių panaikinimą. Valstybei padarytą žalą komisija skaičiuoja keliomis dešimtimis milijonų litų. Ikiteisminis tyrimas pernai nebuvo pradėtas, nes, pasak Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyriaus, laukiama Valstybės kontrolės atliekamo patikrinimo išvadų.

Išvados jau yra, tad kodėl Generalinė prokuratūra į jas niekaip nesureagavo?

Nesutvarko registrų

Valstybės auditorių priekaištų Registrų centras sulaukė ir dėl tiesioginės savo veiklos. Iš septynių pagrindinių Teisingumo ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų registrų, turinčių įtakos visos registrų sistemos funkcionavimui, priimti eksploatuoti tik du - Hipotekos ir Turto arešto aktų registrai. Nebaigtos visų Registrų centro tvarkomų registrų kūrimo procedūros. Nustatyta tvarka neįteisinus registrų, didėja rizika, kad gali kilti teisminių ginčų dėl objektų įregistravimo teisėtumo.

Be to, Registrų centras nesivadovauja įstatymuose įtvirtintomis nuostatomis ir kai kuriems registrams neteikia duomenų neatlygintinai.

Auditoriai nurodė, kad nė vienoje valstybės informacinėje sistemoje nėra duomenų apie bendrovių akcininkus, viešųjų įstaigų dalininkus bei steigėjus, nors Seimo Audito komitetas jau prieš metus pasiūlė Vyriausybei nustatyti tokių duomenų kaupimo ir teikimo tvarką.

Įmonių registrą tvarko Registrų centras, tačiau ši įmonė neskuba registruoti įmonių akcininkų, įvesti tokios tvarkos, kad duomenys apie akcijų pardavimą ir naujus akcininkus registrą pasiektų taip pat greitai, kaip kiti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto sandoriai.

Parūpo pelnas ar pastatas?

Tad keistai atrodo, kad prie įmonės, kuri piktnaudžiauja savo materialiuoju turtu bei tinkamai nesutvarko registrų, ketinama prijungti sklandžiai ir pelningai dirbančią Centrinę hipoteką. Tokie planai stebina ir Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotoją Artūrą Skardžių.

"Registrų centras atlieka labai daug funkcijų, - įmonės veiklos ypatybes apibūdino A.Skardžius. - Ji atlieka valstybės jai deleguotą funkciją ir kartu užsiima komercine veikla - turto vertinimu, kadastriniais matavimais. Kad būtų komerciškai patraukli, įmonė mažina komercinius įkainius didindama įkainius toms paslaugoms, kurias teikia būdama nekilnojamojo turto registro monopolininkė. Manau, kad Registrų centras nesusitvarko su savo funkcijomis."

Pasak A.Skardžiaus, vis dar nėra suregistruotas visas valstybės turtas, tačiau Registrų centras nesiima šitos veiklos, nes tektų dirbti atsiraitojus rankoves.

"Tačiau Registrų centras nori pasiimti kitą monopolinę sritį - hipoteką, - piktinosi įmonės apetitu A.Skardžius. - Registrų centras nori per daug apžioti, užuot susitvarkęs savo darže. Nori priglausti po savo sparnu tai, kas sutvarkyta."

Bandant įminti tikruosius sujungimo motyvus kyla minčių, kad Vyriausybei patarimus dalijantys verslininkai ir politikai nusitaikė į 8 mln. litų pelną, kurį pernai gavo hipoteka. Arba į Tilto gatvėje, pačiame Vilniaus centre, stovintį puikiai rekonstruotą senovinį pastatą, kainuojantį milijonus. Arba į duomenis, kurių vertė šimtus kartų didesnė už pastatą ir pelną.

Hipotekos registras yra pagrindinis valstybės registras, kuriame kaupiami duomenys apie Lietuvos Respublikoje sudarytus nekilnojamųjų daiktų ir kilnojamųjų daiktų (bei turtinių teisių) įkeitimo sandorius. Įstaiga tvarko Hipotekos, Testamentų, Turto arešto aktų, Vedybų sutarčių ir Sutarčių registrus.

Vadinasi, hipotekos duomenų bazėje galima lengvai surasti slapčiausią informaciją žinant dominančią pavardę ar turto numerį. Ne atsitiktinai Hipotekos registras išsiskiria tuo, kad yra integruotas į teismų sistemą, kurią sudaro 15 hipotekos skyrių prie apylinkių teismų. Kartu su nekilnojamojo turto ir įmonių registru atsidūręs vienose nepatikimose, politikų ir verslininkų valdomose rankose, registras gali būti panaudotas nusikalstamais tikslais.

Registrų centro globėjai

Jokia valstybinė įmonė, o Registrų centras ne išimtis, nedrįstų savavališkai spręsti, ar leisti privačiai įmonei statyti valstybinėje žemėje. Ir tikrai nedrįstų įregistruoti neteisėtų statinių. Tai įmanoma tiktai turint Vyriausybės palaikymą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"