TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Humanizmo aktas korupcijai pridengti

2009 01 29 0:00
A.Valionio įstatymo projektas - gelbėjimosi ratas V.Uspaskichui ir A.Zuokui?
Nuotraukos: © "Lietuvos žinios"

Amnestijos įstatymo projektas, Seime įregistruotas pasitinkant Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimą, sukėlė šurmulį - į laisvę su baudžiamuosius nusižengimus padariusiaisiais drauge išeitų ir politinės korupcijos bylose įtariami, teisiami ar net nuteisti asmenys.

Užkaišioti galus.

Baigiantis buvusio Seimo kadencijai socialliberalas Antanas Valionis, šiuo metu ambasadoriaujantis Latvijoje, įregistravo Amnestijos įstatymo projektą, kuriame rašoma, kad "ši amnestija taikoma fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie gali atsakyti pagal Baudžiamojo kodekso 13 straipsnio ir 20 straipsnio 1 dalį". Projekto autorius, "atsižvelgdamas į Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio reikšmingumą bei humanizmo principus", siūlo visiškai "atleisti nuo bausmės už baudžiamuosius nusižengimus asmenis, jeigu dėl jų nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, taip pat tuos asmenis, dėl kurių priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tačiau jis nėra pradėtas vykdyti".

Šį projektą gavęs Europos teisės departamentas (ETD) prie Teisingumo ministerijos pateikė pastabas tik dėl formalių teisinių dalykų: "Teikiamo įstatymo projekto formuluotės nėra teisiškai teisingos: siūloma atleisti asmenis nuo bausmės, jei dar nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, bet iš tiesų tai reiškia, kad siūloma asmenį atleisti nuo bausmės, kai net nėra įrodyta jo kaltė, t. y. kyla klausimas dėl tokių formuluočių atitikties nekaltumo prezumpcijos principui."

Tačiau kai kurie LŽ konsultavę teisininkai turi pagrįstų abejonių, ar amnestija, prisidengiant Lietuvos vardo tūkstantmečiu, nėra norima į nebūtį nuvaryti kelias rezonansines šiuo metu teismuose narpliojamas politinės korupcijos bylas. Pirmiausia rezonansinės Seimo valdančiosios koalicijos Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūno Artūro Zuoko, taip pat Darbo partijos lyderio ir parlamentaro Viktoro Uspaskicho bylos, kurias prokurorai tiria ne vienus metus - jų triūsas nueitų šuniui ant uodegos. Toks pat likimas ištiktų buvusių ir esamų Vilniaus savivaldybės narių Evaldo Lementausko, Gintaro Kazako, Audriaus Butkevičiaus bylas.

ETD vadovas Deividas Kriaučiūnas vakar sakė, kad tiesiogiai tokių

sąsajų jis nedarytų. "Kita vertus, bet kuris amnestijos aktas yra susijęs su politika. Čia jau Seimas, o ne teismai atleidžia nuo atsakomybės, - tvirtino D.Kriaučiūnas. - Suprantama, tokiais atvejais ribos tampa be kraštų, tačiau Seimas, manau, turėtų konkrečiai pasakyti, kas, kodėl, kaip atleidžiamas nuo atsakomybės." Pasak jo, pateiktame projekte nėra argumentų, kas ir kodėl bus atleidžiami nuo tos atsakomybės.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras vakar negalėjo pasakyti, koks bus šio įstatymo projekto likimas, nes dėl jam nežinomų priežasčių projektas net nėra pasiekęs komiteto ir nesvarstytas. "Skeptiškai vertinčiau galimybes, kad amnestija pasinaudotų politinių bylų dalyviai, - svarstė S.Šedbaras. - Ir nedrįsčiau spėlioti, ar šio įstatymo sumanytojams pavyktų apgauti Seimą." Jis daugiau buvo linkęs šnekėti apie kriminalinio pobūdžio nusikaltimus padariusių asmenų amnestiją. "Atėjus sunkmečiui nusikalstamumas ir šiaip didės. Nuolat kalbame apie tai, kad teismai ir taip pernelyg liberalūs, tad abejoju, ar visuomenė jausis saugi, jei į laisvę plūstelės didžiulis srautas amnestuotų asmenų", - sakė S.Šedbaras.

Ministerija irgi "prieš"

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius Lietuvos tūkstantmečio proga siūlomai amnestijai taip pat nepritaria ir tikina, kad jo vadovaujama ministerija tam priešinsis. "Jeigu kils tokia situacija, kad Vyriausybei teks pasakyti savo nuomonę dėl įstatymo, suteikiančio tiek daug vilčių laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims, Teisingumo ministerija išsakys neigiamą poziciją dėl šito įstatymo projekto", - vakar kalbėjo teisingumo ministras R.Šimašius.

Pasak jo, A.Valionio Seime užregistruotas teisės akto projektas sudarytų sąlygas tūkstantmečio proga paleisti apie 7-10 proc. kalinių. Realiais skaičiavimais, tai sudarytų apie 700 asmenų - jie būtų paleidžiami į laisvę, o dar maždaug 2 tūkst. žmonių laisvės atėmimo bausmė sutrumpėtų.

R.Šimašiaus nuomone, toks momentinis kalinių paleidimas į laisvę, nors ir turi pozityvių aspektų, sisteminių problemų nesprendžia. Kaip rodo ankstesnė patirtis, įkalinimo įstaigose bausmę atliekančių asmenų skaičius galėtų sumažėti tik kuriam laikui, paleidžiamieji į laisvę būtų išstumiami nesistemingai ir neparuošti.

"Turiu atkreipti dėmesį, kad visuomenės susirūpinimas dėl paleidimo į laisvę turi labai nemažai pagrindo - kai kurie tokie į laisvę paleidžiami asmenys jau kitą dieną padaro nusikaltimus. Man kelia nerimą tai, kad jei būtų išleista didesnė grupė asmenų, ne visą laiką tinkamai laikytų įkalinimo įstaigose, paskatos nusikalsti būtų didesnės, nei išeinant pavieniui", - aiškino R.Šimašius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"