TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Į Afriką, generaliniam prokurorui

2011 12 05 7:00

"Jums atsiųstame atsakyme Generalinė prokuratūra meluoja", - laiške žurnalistei rašo į teisiamųjų suolą sėdusi FNTT pareigūnė Lina Andriuškevičienė. Ir pateikia dokumentų, kurie, LŽ vertinimu, patvirtina, kad su jos tirta baudžiamąja byla padarytas beprecedentis dalykas: įtariamiesiems sudaryta galimybė susipažinti su prieš juos surinktais įrodymais.

Tai reikštų, kad po pareigūnės sulaikymo Vilniaus apygardos prokuratūroje ilgam užstrigusi byla dabar yra sąmoningai žlugdoma.

Byla sustabdyta ant teismo slenksčio

Viešai skelbta, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) suėmė L.Andriuškevičienę tada, kai ji jau buvo bebaigianti tyrimą dėl galimai kriminalinio UAB "Vilniaus sadutė" bankroto ir buvo aišku, kad ši baudžiamoji byla netrukus keliaus į teismą.

Tačiau netrukus po sulaikymo žiniasklaidoje ėmė mirgėti pranešimų, esą tyrimą atlikusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) majorė su bendrais neva "vykdė Izraelio piliečio Meiro Klabino užsakymą kenkti jo buvusiems verslo partneriams". Drauge buvo primenamos Izraelio magnato nuodėmės, pirmiausia, skandalingoji "Lietuvos kuro" privatizavimo afera. Viešumoje viskas buvo pateikiama taip, tarsi blogasis M.Klabinas prievartauja dorus Lietuvos verslininkus. Tokią versiją pateikę žurnalistai rėmėsi šaltiniais STT, o ši minėtų pranešimų nepuolė paneigti.

Tik gerokai vėliau paaiškėjo, kad baisusis M.Klabinas šįkart niekuo nėra kaltinamas, o jo neįvardyti "verslo partneriai" - ne mažiau skandalingos reputacijos verslininkas Remigijus Andriūnas, sugebėjęs ne visai aiškiais būdais sukaupti įspūdingą nekilnojamojo turto kolekciją.

"Paksogeito" metu išgarsėjęs ryšiais su Rusijos mafijos bosu Anzoriu Aksentjevu Kikališviliu, grasinusiu "glėbyje uždusinti" buvusį Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovą Mečį Laurinkų, R.Andriūnas šiuo metu įtariamas ne tik "Vilniaus sadutės", bet ir dar vienoje baudžiamojoje byloje. Manoma, kad jis galėjo suklastoti vekselius, siekdamas iš vilnietės pensininkės apgaule išvilioti turtą prestižiniame sostinės Užupio rajone.

Bet vargu ar spalvingi M.Klabino ar R.Andriūno biografijų faktai yra šios istorijos esmė - juk L.Andriuškevičienė tyrė ne šių personažų reputacijas, bet konkretų finansinį nusikaltimą.

O gal išties "Vilniaus sadutės" byla yra siūta baltais siūlais, jokios aferos nebuvo, o R.Andriūnui ir jo kolegoms pareikšti įtarimai - išgalvoti? Juk penki sunkiu nusikaltimu - didelės vertės turto išvaistymu - įtariami asmenys vis dar nesėdi kaltinamųjų suole. Dar daugiau - du iš jų yra pripažinti nukentėjusiaisiais byloje, kurioje prieš teismą stojo įtarimus jiems pareiškusi FNTT tyrėja.

Bet tokiu atveju, jei byla yra laužta iš piršto, ji turėtų būti kuo greičiau nutraukta, o R.Andriūnas ir kiti nekaltai persekioti piliečiai - reabilituoti. Tačiau tyrimą šiuo metu kontroliuojantis prokuroras Audrius Pėstininkas LŽ yra sakęs, kad susipažinus su medžiaga jam nekilo jokių įtarimų, jog tai galėtų būti sukurpta.

Ir vis dėlto po STT operacijos ši beveik baigta byla pakibo ore - nei nutraukta, nei perduota teismui. Kokį nusikaltimą tyrė nušalinta pareigūnė, LŽ sutiko papasakoti Arūnas Antanaitis - būtent jis prieš dvejus metus kreipėsi į FNTT, o dabar yra teisiamas kartu su L.Andriuškevičiene.

Laiškai senelei į Afriką 

Veiksmas, kaip jau rašė LŽ, prasidėjo nuo namo "auksinėje" Vilniaus senamiesčio vietoje, Aušros Vartų ir Nacionalinės filharmonijos kaimynystėje. Tris viršutinius pastato aukštus, kuriuose įrengti prašmatnūs apartamentai, valdo R.Andriūnas (turtas registruotas jo tėvų vardu), o pirmasis priklausė UAB "Vilniaus sadutė".

Šios įmonės akcijų R.Andriūnas įkalbėjo įsigyti UAB "Baltijos turto holdingas" valdybos pirmininką M.Klabiną, kuris jam ne kartą yra skolinęs pinigų. Su Izraelio magnatu susijusi bendrovė ir R.Andriūnas pasidalijo po 50 proc. akcijų. Tačiau netrukus ėmė aiškėti, jog į patalpas pirmame aukšte nusitaikęs verslininkas kėsinasi savo "mecenatą" apgauti.

Įtaisęs "Vilniaus sadutės" direktore sau artimą Liną Mananikovą, jis ėmėsi vadovauti itin paslaptingam remontui, o sąskaitos už darbus buvo išrašomos įmonės vardu.

Kaip tik tada "Baltijos turto holdinge" įsidarbino A.Antanaitis. "Mes jų klausiame - kur jūs leidžiate pinigus? "Ne jūsų reikalas", - prisimena jis bandymus aiškintis remonto mįsles. Galvos skausmą keliančių akcijų "Baltijos turto holdingas" atsikratė parduodamas jas įmonei "Casterbridge Inc", bet sutartyje įsipareigojo išspręsti galinčius kilti ginčus.

Tad A.Antanaitis buvo įgaliotas išsiaiškinti padėtį į remontą įklimpusioje "Vilniaus sadutėje". Jis pradėjo siųsti įmonei paklausimus, nurodydamas savo adresą ir telefoną Vilniuje. Bet laiškus "Vilniaus sadutė" ėmėsi siųsti... į Liberiją. Mat ten registruota "Casterbridge Inc".

"Ant voko L.Mananikova taip ir rašydavo - į Liberiją. Kaip seneliui į kaimą. Suprask - sėdi kažkoks personažas Afrikos palmėje, minta bananais, o aš jam atstovauju. Tos įmonės direktorius, kiek žinau, yra gana raštingas žmogus ir gyvena Ciuriche. Jis ėmė man skųstis, kad gauna keistus laiškus, į vokus būdavo įdėti tušti lapai", - pasakojo A.Antanaitis. Anot jo, vienas toks laiškas buvo atplėštas prie liudininkų ir kaip įrodymas vėliau perduotas į "Vilniaus sadutės" bylą.

Susirašinėjimas su Afrika truko apie pusmetį. Vieninteliu šaltiniu, iš kurio A.Antanaitis galėjo gauti informacijos, tapo viešai skelbiami Registrų centro duomenys. Ten vieną dieną jis ir pamatė, kad "Vilniaus sadutei", kurioje jo atstovaujama bendrovė turi 50 proc. akcijų, yra paskelbtas bankrotas.

Pinigų niekam nereikia

Teisme prasidėjus bankroto bylai paaiškėjo, kad įvairios įmonės "Vilniaus sadutės" vardu yra išrašiusios įspūdingą pluoštą sąskaitų, kurių vertė - daugiau negu 1 mln. 700 tūkst. litų. Darbai, už kuriuos įsiskolino bendrovė, buvo atliekami ne tik jai priklausančiame pirmame aukšte, bet ir R.Andriūno tėvų vardu registruotose patalpose. Pamatęs kreditorių sąrašą, A.Antanaitis pabandė nupirkti įmonės skolų, kad jo atstovaujama "Casterbridge Inc" turėtų balsą kreditorių susirinkime.

Pirmiausia apsilankė statybų bendrovėje "Naresta", kuri inicijavo bankrotą dėl 700 tūkst. litų skolos. "Parodžiau savo įgaliojimus, sakau: parduokit man tą skolą. Parodykit darbų aktus, sąskaitas, ir jeigu viskas tikrai padaryta, aš rytoj jums atnešiu lagamine tuos 700 tūkst. litų. Tačiau jie nesileido į jokias kalbas. Statybų įmonė krizės akivaizdoje pinigų atsisakė. Manau, kad nepardavė, nes neturėjo dokumentų, realiai patvirtinančių tą sumą", - pasakojo A.Antanaitis. Netrukus "Naresta" pardavė savo skolą R.Andriūnui. 

Dar keistesnė istorija nutiko su dviem įmonėmis, kurios abi priklauso vienam R.Andriūno pažįstamam. Pirmoji išsinuomojo "Vilniaus sadutės" patalpas pagal sutartį, kurioje numatyta, kad jei nuomotojas iki tam tikro laiko neatliks tam tikrų darbų, turės sumokėti nuomininkui 300 tūkst. litų baudą. Tada įmonė, pasirašiusi šią ypatingą sutartį, pasisamdė kitą - to paties piliečio valdomą - įmonę, kad ši atliktų sutartyje minimus darbus. Kaip ir reikėjo tikėtis, niekas padaryta nebuvo, tad patalpas itin pelningai išsinuomojusi bendrovė pateikė "Vilniaus sadutei" sąskaitą, reikalaudama grąžinti skolą. 

"Turiu dvi įmones - pats užsakau darbus, pats nepadarau, ir pats gaunu baudą", - aferos principą aiškino A.Antanaitis. Apsilankęs pas tą pilietį, kuris pats iš savęs pirko paslaugas, jis pabandė nusipirkti šią "baudą". Bet ir šis nesutiko, o vėliau "Vilniaus sadutės" skolą pardavė R.Andriūnui už sumą, ženkliai mažesnę nei 300 tūkst. litų (anot šaltinių - vos už 10 tūkstančių).

Pigiai supirkęs tokiais principais užaugintas skolas, R.Andriūnas tapo pagrindiniu "Vilniaus sadutės" kreditoriumi. "Toks planas ir buvo. Turėjo tris aukštus, norėjo pasiimti ir pirmą", - neabejoja A.Antanaitis. Bankroto bylai teisme riedant varžytinių link, jis nusprendė kreiptis į teisėsaugą. 

Advokatas Petras Butkevičius parengė raštą, o FNTT bylą paskyrė tirti L.Andriuškevičienei. Dabar visi trys teisiami, o A.Antanaitis kaltinamas sukurstęs FNTT pareigūnę ir neteisėtai rinkęs informaciją apie asmeninį "Vilniaus sadutės" veikėjų gyvenimą. 

Tuo tarpu byla dėl galimai kriminalinio įmonės bankroto kantriai merdi Vilniaus apygardos prokuratūroje. 

"Kaip suprantu, STT mus sulaikė tada, kai tyrimas buvo jau beveik baigtas. Netikiu, kad būna tokių sutapimų. Jie tiesiog sutrukdė perduoti viską į teismą. O ko ta byla dabar laukia? Ekspertizės, kai tų ekspertų Lietuvoje yra vos keli? Taip bylos ir guli, kol nusiguli", - aiškino A.Antanaitis.

Bet neseniai šioje istorijoje įvyko neįtikimas posūkis, keliantis mintį, kad byla yra ne tik užmarinuota, bet ir sąmoningai marinama.

Įtariamieji susipažins su įkalčiais?

Šių metų lapkričio 8 dieną Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ainora Kornelija Macevičienė pripažino R.Andriūną ir L.Mananikovą nukentėjusiaisiais byloje, kurioje teisiama buvusi FNTT pareigūnė, A.Antanaitis ir P.Butkevičius. Tai reiškia, kad jie galės susipažinti su visa šioje byloje esančia medžiaga. Taip pat - ir su "Vilniaus sadutės" tyrimu, kuris yra pridėtas prie šios bylos.

Tai būtų beprecedentis atvejis: įtariamiesiems sudaryta galimybė nesibaigus ikiteisminiam tyrimui susipažinti su prieš juos surinktais įrodymais.

Teismo posėdyje L.Andriuškevičienė prašė nepripažinti R.Andriūno ir L.Mananikovos nukentėjusiaisiais, nurodydama, kad byloje pateiktas visas ikiteisminis tyrimas, su kuriuo įtariamiesiems iki šiol nebuvo leista susipažinti.

Tačiau teisėja šį prašymą atmetė, atsižvelgdama į prokuroro Mindaugo Bliuvo poziciją, kad teisme nagrinėjama byla prieš buvusią FNTT pareigūnę ir "Vilniaus sadutės" tyrimas esą nesusiję. Todėl, kaip rašoma nutartyje, teismas nutarė neanalizuoti grėsmės, kad bus pagarsinti nebaigto ikiteisminio tyrimo duomenys.

Bet ar gali būti, kad prokuratūra atidavė įtariamiesiems į rankas visus prieš juos surinktus įrodymus - juk tai reikštų sąmoningą "Vilniaus sadutės" bylos žlugdymą?

Generalinės prokuratūros (GP) spaudos tarnyba į šį LŽ klausimą atsakė paneigimu: "Pranešame, kad prie L.Andriuškevičienės bylos yra prijungta tik tam tikra dalis duomenų iš "Vilniaus sadutės" byloje surinktos medžiagos. Prokuroras A.Pėstininkas vertino ir pateikė tik tuos duomenis, kurie nepakenktų bylai, kurioje tie patys asmenys yra įtariamieji." 

Tačiau L.Andriuškevičienė šį GP atsakymą vadina melu. Ji nurodo konkrečius bylos tomus - nuo 7 iki 17, kuriuose teismui pateiktoje STT byloje yra įsegti visi dešimt jos tirtos "Vilniaus sadutės" bylos tomų. Taip pat pridėti ir telefoninių pokalbių įrašai.

Mat 2011 metų kovo 3 dieną prokuroras A.Pėstininkas patenkino STT prašymą leisti panaudoti visą "Vilniaus sadutės" ikiteisminio tyrimo medžiagą byloje prieš buvusią FNTT tyrėją. O 2011 metų kovo 24 dieną jis leido naudoti ir visus "Vilniaus sadutės" tyrimo metu padarytus telefoninių pokalbių įrašus. 

"Generalinės prokuratūros Jums pateiktas atsakymas, kad "Vilniaus sadutės" bylos dokumentai buvo atrinkti, yra ne kas kita, o MELAS. Turėčiau kreiptis į tą pačią prokuratūrą dėl žinomai neteisingo atsakymo Jums, t. y. viešai, pateikimo. Bandysiu", - rašo buvusi FNTT tyrėja. 

Kada melavo GP?

Įtarimą, kad GP galėjo pameluoti LŽ, sustiprina ir vienas pačios GP raštas. Po to, kai teismas pripažino R.Andriūną ir L.Mananikovą nukentėjusiaisiais, L.Andriuškevičienė kreipėsi į GP, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl prokuroro M.Bliuvo veiksmų, nes būtent jo pozicija lėmė teismo sprendimą, kuris sudarė galimybę įtariamiesiems susipažinti su nebaigtos bylos medžiaga. 

Šių metų lapkričio 14 dieną GP Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Antanas Stepučinskas atsisakė pradėti tyrimą. Tačiau nutarime net nebandoma paneigti teisiamos FNTT pareigūnės teiginio, kad byloje prieš ją yra prijungtas visas "Vilniaus sadutės" tyrimas. 

Atsisakymą tirti prokuroro veiksmus A.Stepučinskas motyvuoja tuo, jog sprendimą priėmė ne jo kolega, o teismas. "Todėl teiginys, kad valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras M.Bliuvas privalo užtikrinti prie šios bylos prijungto kito ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumą, vertintinas kaip nepagrįstas, nes byla yra teismo žinioje", - aiškina pareigūnas.

Tame pačiame nutarime jis juodu ant balto rašo, kad "Vilniaus sadutės" medžiaga byloje vis dėlto yra: "Taip minėti asmenys įgijo teisę prašyti leisti susipažinti su nagrinėjamos bylos medžiaga, kurioje yra ir kitos bylos, kurioje ikiteisminis tyrimas tęsiamas, medžiagos kopija". Kaip galima suprasti, čia prokuroras konstatuoja faktą.

Taigi, kada GP melavo - atsakydama LŽ ar rašte L.Andriuškevičienei?

Laiškas D.Valiui

Daugiau nei prieš metus, kai STT ją sulaikė, L.Andriuškevičienė nusiuntė generaliniam prokurorui adresuotą prašymą pasirūpinti, kad būtų išsaugoti jos tirtoje byloje surinkti nusikaltimo įrodymai, o byla nebūtų numarinta. 

"Faktinių duomenų visuma leidžia pagrįstai tikėti, kad ikiteisminio tyrimo medžiagą perdavus teismui, nusikalstamų veikų padarymu kalti asmenys bus pripažinti kaltais ir nuteisti", - rašoma 2010 metų spalio 5 dienos laiške D.Valiui. 

Nušalinta pareigūnė nuogąstavo, kad jos beveik baigta tirti byla "bus pristabdyta (to šiuo metu pirmiausia ir nori asmenys, kurie ikiteisminiame tyrime yra traukiami baudžiamojon atsakomybėn), o vėliau bus siekiama, kad su mano atlikto ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažintų vis kiti proceso subjektai ir taip jai keliaujant iš rankų į rankas bus ne tik susipažinta su tyrimo duomenimis, bet ir gali dingti svarūs konkrečių asmenų kaltės įrodymai". 

L.Andriuškevičienė prašė kuo greičiau pabaigti ikiteisminį tyrimą, bylą perduoti teismui ir griežtai kontroliuoti, kad su nebaigtu tyrimu nesusipažintų asmenys, neturintys tokios teisės.

Šį raštą GP Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus vyriausiasis prokuroras Zenonas Burokas persiuntė Vilniaus apygardos vyriausiajam prokurorui Ramučiui Jancevičiui ir netrukus L.Andriuškevičienė buvo informuota, kad jos prašymas yra pridėtas prie "Vilniaus sadutės" bylos.  

Taigi raštas D.Valio nepasiekė, byla su visu buvusios FNTT pareigūnės prašymu užstrigo mirties taške, o įtariamieji tapo nukentėjusiaisiais. Taip pat sėkmingai laišką D.Valiui buvo galima siųsti voke su užrašu: "Generaliniam prokurorui, į Afriką."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"