TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Į aukštesnę teisėjo kėdę - su įtarimų kupra

2012 04 23 6:04

Praėjusį penktadienį prezidentūroje apsilankė ir su prezidente Dalia Grybauskaite kalbėjosi keturi teisėjai, pareiškę norą būti paskirti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus pirmininko postą. Tarp norinčiųjų palypėti karjeros laipteliu - ir šio teismo teisėjas, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojas Egidijus Laužikas.

Šiam teisininkui prezidentūros durys prasivėrė, nors pati prezidentūra bei Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) yra gavusios skundų, kuriuose jis kaltinamas pažeidęs įstatymus. Mįslingas šio teisėjo vaidmuo ir susikompromitavusių Kauno teisėjų istorijoje. Prezidentės ne kartą deklaruotas pareigūnų nepriekaištingos reputacijos reikalavimas ir vėl liko tik gražiais žodžiais. 

Advokato skundas

Šių metų kovą vilnietis advokatas Jonas Ivoška STT parašė pareiškimą dėl LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjo E.Laužiko galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir oficialiais įgaliojimais. Pareiškimo kopijos buvo įteiktos prezidentūrai bei Seimui.

Įtarimus galimu piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi J.Ivoška grindžia konkrečia civiline byla, kurią nagrinėjant kasacine tvarka E.Laužikas buvo pranešėjas, taigi ir rengė teismo nutartį.

"Rengdamas nutarties tekstą jis melagingai nusprendė pakeisti statybos leidimo panaikinimo motyvus. Jis surado net kelis norminius aktus, pagal kuriuos ginčijamą statinį - regyklą, kitaip sakant, teritorijos apžvalgos aikštelę, įvardijo kaip nesudėtingą statinį. Iš tikrųjų nė vienas teisėjo minimas norminis aktas neužsimena apie regyklos konstrukcines charakteristikas", - į vieną iš galimų E.Laužiko nuodėmių pirštu duria J.Ivoška.

Advokatas STT agentams nurodo dar bene septynis atvejus E.Laužiko nagrinėtoje civilinėje byloje, kai LAT nutartyje buvo pateikti melagingi duomenys, kurie neatitiko faktinių aplinkybių, pagrįstų bylos medžiaga.

"Nutartis buvo surašyta "kaip reikia", o ne kaip reikalauja įstatymai", - J.Ivoška teigia, kad jo pateikti faktai turi pagrindo įtarti E.Laužiką piktnaudžiavus tarnybine padėtimi ir galbūt padarius baudžiamąjį nusikaltimą.

Tačiau ir šie įtarimai - dar ne viskas. Praėjusių metų gruodį E.Laužikas ėmėsi nagrinėti prašymą atnaujinti būtent J.Ivoškos minimą civilinę bylą. LAT teisėjas - ne naujokas, jo teisinis stažas yra veik ketvirtis amžiaus. Tačiau realiausias pretendentas vadovauti LAT Civilinių bylų skyriui ėmė ir pamiršo įstatymus.

Mat Civilinio proceso kodeksas įsakmiai draudžia nagrinėti prašymą atnaujinti procesą tam teisėjui, dėl kurio sprendimo ar nutarties atnaujintinas procesas. "Pamiršus" šį draudimą, kasacinis skundas prašant atnaujinti bylą buvo atmestas. Taigi akivaizdu, pasak J.Ivoškos, kad E.Laužikas šiuo atveju galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir oficialiais įgaliojimais.

Varnas varnui...

Tačiau lietuviškoje klaninėje teismų bei teisėsaugos sistemoje įprasta, kad varnas varnui akies nekerta, o pakliuvus vienam į keblią situaciją kitas kolegą bando gelbėti.

STT agentai, per kelias darbo dienas išnagrinėję J.Ivoškos skundą, teigė nematantys pateiktuose faktuose galimo nusikaltimo požymių.

"Teisėjo procesinė veikla baudžiamosios atsakomybės aspektu gali būti vertinama tik esant faktiniams duomenims apie tai, kad, rengdamasis nagrinėti bylą, ją nagrinėdamas ar atlikdamas kitus teisėjo kompetencijai priskirtus veiksmus, teisėjas pažeidė teisės aktų nuostatas ir šie pažeidimai yra tokio pobūdžio bei masto, jog atitinka BK aprašytų nusikaltimų požymius", - teigiama STT vyresniojo specialisto Ruslano Turskio nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Kyla pagrįstas klausimas - o, sakykime, teisėjo nenusišalinimas nagrinėti kasacinį skundą - tai daryti draudžia įstatymas - ne nusižengimas? Pasirodo, kad ne tokio masto, už kurį būtų galima kelti baudžiamąją bylą.

Mat R.Turskio atsakymas grindžiamas E.Laužiko kolegų kelerių metų senumo nutartimis, kuriose kalbama apie "klaidas" padariusius teisėjus. LAT Baudžiamųjų bylų kolegija priimtoje nutartyje konstatavo, kad "tyrėjų, prokurorų ir teismo veikla (...) tam tikrais atvejais gali būti pagrindas traukti tyrėją, prokurorą ar teisėją drausminėn atsakomybėn. Bet tik išimtiniais atvejais toks pažeidimas gali būti vertinamas kaip nusikalstama veika."

Taigi iš R.Turskio atsakymo galima suprasti, kad Civilinio proceso kodeksui nusižengusio E.Laužiko atvejis nėra "išimtinis pažeidimas". Jei taip, tai gal panašūs pažeidimai - sisteminiai mūsų teismų sistemoje?

"Dėl tos bylos esu kalbėjęs ir su teismo pirmininku. O ką, ar aš iš J.Ivoškos kyšio reikalavau? Tai yra normali byla, jo asmeninį interesą palietė. Jis tegul pretenzijas reiškia generaliniam prokurorui, kuris nustatė pažeidimus. O mes nagrinėjome bylą kaip ir kitas bylas, niekuo neišsiskyrė. Ko valstybė prašė, mes taip ir išnagrinėjome. Prokuratūra padarė tyrimą, nustatė pažeidimų, o mes esame tik paskutiniai šioje istorijoje", - teisinosi E.Laužikas.

Prezidentūros pasitikėjimas

Atrodo, kad teisėjo E.Laužiko nuotykiai - "valstybė prašė, mes taip ir išnagrinėjome" - nesudomino ir prezidentūros. Kaip "gerais" sovietiniais laikais J.Ivoška gavo mandagų atsakymą: "Jūsų skundas (...) gautas ir su juo susipažinta. Dėkojame už pateiktą informaciją." 

Taigi galima manyti, kad E.Laužiko persona teismų sistemoje yra ne eilinė. Kaip kitaip būtų galima vertinti faktą, kai šis teisėjas kartu su Teisėjų tarybos sekretore, Apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėja Laima Garneliene važiavo į Kauną pranešti teisėjams, kad jų "kabinetiniu bendravimu" prašant palankaus sprendimo pažįstamiems susidomėjo STT agentai?

Ši misija buvo suderinta su prezidentūra. Kauno teisėjai buvo aiškiai įspėti kolegų iš Vilniaus, kad jiems gresia baudžiamoji atsakomybė, o norint jos išvengti iš pareigų pasitraukti reikėtų savo noru. Tiesa, šią neeilinę komandiruotę L.Garnelienė teisino "bandymu pasiaiškinti, kiek yra tiesos STT pateiktoje informacijoje apie šiuos teisėjus".

Kalbėdamas su LŽ E.Laužikas sakė nenorintis grįžti prie šios kaunietiškos istorijos, nes apie ją seniai viskas išsakyta: "Nei mes spaudėm kolegų, nei ką. Viskas normaliai vyko. Man rodos, jiems tyrimas nebuvo staigmena, jie daugiau žinojo. Mes kolegiškai pasikalbėjome."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"