TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

I.Degutienė atsiprašė emigrantų

2011 11 09 10:12

Seimo pirmininkė Irena Degutienė atsiprašė užsienyje gyvenančių lietuvių dėl žiniasklaidoje pasirodžiusių savo žodžių.

"Sutinku su nuomone, kad iš konteksto išimtos atskiros mano pasisakymo nuostatos ir ypač straipsnio pavadinimas viename garsiame mūsų internetiniame dienraštyje nuskambėjo kaip apibendrinantis kaltinimas visai naujajai emigrantų bangai, todėl nuoširdžiai atsiprašau visų lietuvybę emigracijoje puoselėjančių lietuvių, kuriuos toks apibendrinimas užgavo", – trečiadienį kalbėdama Žinių radijui sakė ji.

Anot parlamento vadovės, emigravusių lietuvių likimai ir patys emigrantai yra skirtingi, emigracijos priežasčių yra daug, todėl visko sumauti ant vieno kurpaliaus negalima, o ji to nenorėjo daryti, pranešė Seimo pirmininkės sekretoriatas.

I.Degutienė tikino, jog kalbėdama konferencijoje apie patriotizmą norėjo pabrėžti ir kitą emigracijos pusę – tai mūsų visų atsakomybė už savo kalbą, tūkstantmetę istoriją, valstybės išsaugojimą. "Mes, išrinkti į valdžią, rytoj jau joje nebebūsim, bet Lietuvos valstybė, lietuvių kalba turi išlikti ilgai. Turi išlikti tai, dėl ko dešimtmetį bunkeriuose šalo ir badavo ir miškuose galvas guldė mūsų pokario partizanai, dėl ko dešimtmečiais kalėjo mūsų disidentai, dėl ko kelios kartos kankinosi Sibiro lageriuose. To mes neturime teisės užmiršti", – sakė politikė.

Seimo vadovei esą liūdna, kad emigravimas dėl emigravimo, savo kalbos ar tėvynės niekinimas kai kuriuose visuomenės sluoksniuose, ypač tarp jaunesnių žmonių, jau tapo mada, nes Lietuva – neva atsilikėlių šalis, kur viskas blogai ir lieka tik kvailiai, tokios šalies greitai nebeliks. Toks mąstymas esąs pražūtingas Lietuvai.

"(...) Tikiuosi, kad mes visi – tiek išvykę, tiek likę – patys sau išsikelsime klausimus: kodėl pagal pragyvenimo lygį Lietuva nėra prasčiausia valstybė Europoje, juolab pasaulyje, tačiau pagal emigracijos mastus yra viena pirmaujančių ne tik Europoje, bet ir pasaulyje? Kas iš tiesų lemia tokį lietuvių nusivylimą savo Tėvyne ir pačiais savimi – ar vien nedarbas ir neteisinga valdžia? Ar netapo mada visada ir visur menkinti savo Tėvynę? Kodėl pagal naujausią gerovės indeksą Lietuva užėmė 44 vietą pasaulyje iš 110 įvertintų šalių, nes, kaip teigia autoriai, aukščiau pakilti Lietuvai neleido ne pragyvenimo lygis, o visuomenėje esantis "perdėtas pesimizmas". Kodėl lietuviai, gyvena geriau nei latviai, bulgarai, rumunai, tačiau turimas sąlygas vertina prasčiau nei daugelis neturtingesnių Afrikos, Amerikos ar Azijos šalių žmonių?" – retoriškai klausė Seimo pirmininkė.

I.Degutienė pabrėžė, kad jos pasisakymo tikslas buvo ne kaltinti ar smerkti, iškelti vienus prieš kitus, o pakviesti neišsibėgioti, neišsiskirstyti po kitas šalis. "Norėjau pasakyti, kad nėra jau taip blogai toje laisvoje Lietuvoje, kaip užsimiršę mes kartasi pašnekame, kad ir kitose šalyse ne visada duona skalsesnė, kad nesitikėtume, kad kažkas kitas be mūsų pačių čia gali sukurti teisingumą", – sakė parlamento vadovė.

Spalio pabaigoje Seime vykusioje konferencijoje apie pilietiškumo ugdymą mokykloje I.Degutienė pareiškė nesuprantanti, kaip žmonės ryžtasi palikti savo tėvynę dėl geresnio gyvenimo perspektyvos užsienio valstybėje ir dar gėdijasi kalbėti gimtąja lietuvių kalba.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"