TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

I.Degutienė: Lenkijos intelektualai - už kitataučių pavardes ne pagrindiniame paso puslapyje

2011 10 21 10:59

Lietuvoje besilankantys Lenkijos intelektualai pritaria idėjai nelietuviškas pavardes rašyti ne pagrindiniame paso puslapyje. Tokią nuomonę jie išsakė Seimo pirmininkei Irenai Degutienei. Atsižvelgdama į svečių nuomonę, parlamento vadovė kreipėsi į Seimo Užsienio reikalų komitetą su prašymu imtis šią poziciją atitinkančių projektų.

I. Degutienė priėmė Lietuvos ir Lenkijos intelektualų forumo atstovus, pranešė jos patarėjas Juozas Ruzgys. Susitikime pabrėžta, kad intelektualai turėtų labiau prisidėti prie dvišalių santykių stiprinimo, dalykinio dialogo ir pritarta nelietuviškų asmenvardžių rašymo lotyniškais rašmenimis ne pagrindiniame, bet kituose dokumentų puslapiuose.

Parlamento vadovė teiravosi intelektualų nuomonės apie nelietuviškų asmenvardžių rašymą paso kitų įrašų puslapyje, kaip dabar yra daroma ir kaimyninėje Latvijoje. "Šis variantas atitiktų Europos Sąjungos Teisingumo teismo sprendimą, Lietuvos Konstituciją, būtų didelis žingsnis į priekį, nes priėmus tokį įstatymą nelietuviškos kilmės asmenvardžius pase bus galima rašyti gimtaisiais rašmenimis kitų įrašų puslapiuose", – sakė ji.

Lenkijos intelektualai pritarė idėjai, kad Seimas imtųsi svarstyti įstatymo projektą, kuriuo Lietuvos piliečiams turėtų būti suteikta teisė savo asmenvardžius pasuose įrašyti jų norimais lotyniško pagrindo gimtosios kalbos rašmenimis kaip papildomą informaciją šalia oficialiosios formos, pateiktos lietuviška rašyba. Toks pavardžių rašymo modelis jau yra pritaikytas Latvijoje ir jam priekaištų neturi jokios tarptautinės institucijos.

Išgirdusi šią Lenkijos intelektualų poziciją, I. Degutienė paragino Užsienio reikalų komiteto pirmininką Emanuelį Zingerį kuo greičiau apsvarstyti jau įregistruotus tokią poziciją atitinkančius įstatymo projektus ir pateikti juos svarstyti visam Seimui.

Seimo pirmininkė taip pat pažymėjo, kad dvišaliai santykiai turėtų būti grįsti formule, pagal kurią vadinamieji "probleminiai" tautinių mažumų klausimai nedarytų įtakos šalių bendradarbiavimui plėtojant strateginius energetinio saugumo ir infrastruktūrinius projektus.

Jos nuomone, abi valstybės privalo ir toliau koordinuoti savo politiką Europos Sąjungoje ir NATO, plėtoti Lietuvos ir Lenkijos elektros tilto projektą, kuris leistų Baltijos šalims prisijungti prie Vakarų Europos elektros energijos sistemos, o Lenkijai – sustiprinti savo šiaurės rytų elektros energijos sistemą.

I. Degutienė taip pat paragino stiprinti dvišalės Lietuvos ir Lenkijos parlamentinės asamblėjos, kuriai šiuo metu vadovauja Lenkijos politikai, veiklą.

"Turime išmokti kalbėtis dalykiškai, dialogas privalo vykti be emocijų ir būti grindžiamas argumentų kalba", – sakė Seimo vadovė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"