TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Į emigrantus žiūrima optimizmo akimis

2014 04 30 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Stiprėjantis lietuvybės puoselėjimas ir nykstanti nuostata, kad emigrantus į Lietuvą gali parvilioti tik didesni atlyginimai, - apie svetur gyvenančių lietuvių padėtį ir poreikius skelbia Užsienio reikalų ministerijos (URM) užsakymu atliktas tyrimas. Tačiau sociologai, antropologai ir užsienio lietuvių atstovai tikina, kad braižomas pernelyg optimistinis lietuvių diasporos paveikslas.

Užsienio lietuvių nuomonės tyrimas atliktas įgyvendinant „Globalios Lietuvos“ programą. Kaip teigia URM atstovai, juo siekta atskleisti svetur gyvenančių tautiečių poreikius ir vyraujančias nuostatas dėl dalyvavimo Lietuvos viešajame gyvenime ir lietuvybės išlaikymo. Apklausos rezultatus įvertinę ekspertai ir užsienio lietuvių atstovai pažymėjo, kad jie optimistiniai ir atskleidžiantys toli gražu ne visų emigrantų nuomonę.

Lietuvybė puoselėjama knygomis

Tyrimas rodo, kad daugumai apklaustųjų kliūčių bendradarbiauti su Lietuva nėra. „Fiksuotas labai stiprus ryšio su Lietuva jausmas“, - tikino sociologas, apklausą atlikusio visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys. Lietuvybės išlaikymas yra svarbus absoliučiai daugumai - 79 proc. - respondentų. Asmenines pastangas siekiant išsaugoti lietuvybę daugiau nei pusė apklaustų užsienio lietuvių siejo su lietuviškų knygų skaitymu ir lankymusi renginiuose, susijusiuose su Lietuva. Dauguma jų mano, kad sąlygos išlaikyti lietuvybę užsienyje per pastaruosius metus nepablogėjo, o dalis įžvelgia gerėjimo tendencijų.

Kas antras užsienio lietuvis prisipažino puoselėjantis planus aktyviau prisidėti prie lietuvybės išlaikymo. Šiek tiek mažiau nei pusė (42 proc.) apklaustųjų, auginančių nepilnamečius vaikus, nurodė, kad naudojasi lituanistinio švietimo galimybėmis. Užsienyje gyvenančių lietuvių atžalos lanko lietuviškas formaliojo ar neformaliojo ugdymo, savaitgalines mokyklas, dalis naudojasi nuotolinio mokymosi galimybėmis.

Net 89 proc. respondentų nurodė, kad domisi įvykiais Lietuvoje. Kaip pagrindinį informacijos šaltinį absoliuti dauguma apklaustųjų įvardijo žiniasklaidos priemones - internetą (90 proc.), kur kas rečiau renkamasi radiją ir televiziją, o spausdinti leidiniai tesudaro 2 procentus. Lietuviškus televizijos kanalus užsienyje žiūri 39 proc. tautiečių. Dauguma jų teigė esantys patenkinti programų kokybe, tačiau atkreipė dėmesį, kad trūksta pozityvios informacijos apie Lietuvos laimėjimus, mokamųjų laidų, taip pat laidų apie darbo ir karjeros galimybes Lietuvoje. Apklaustieji apie įvykius Lietuvoje sužinojo ir iš socialinių tinklų (45 proc.) bei šeimos narių, draugų (38 proc.).

Nors domėjimasis Lietuva yra didelis, tik kas ketvirtas apklaustasis nurodė dalyvaujantis Lietuvos viešajame gyvenime, kuris siejamas su dalyvavimu rinkimuose, Lietuvoje vykstančiuose renginiuose ir kultūriniame gyvenime, ryšių palaikymu su tam tikra žmonių grupe.

Grįžti vilioja ne atlyginimas

V.Gaidį itin nustebino, kad užsienio lietuvių apsisprendimui grįžti į Lietuvą ne mažiau nei ekonominiai aspektai yra svarbūs psichologinio klimato mūsų šalyje pokyčiai, didesnė tolerancija bei pagarba žmogui, galimybės įgyvendinti savo gebėjimus, darbdavių požiūris į darbuotojus. „Šie motyvai prašosi detalesnio aiškinimo ir suvokimo”, - pabrėžė sociologas.

Tuo metu šalies gerovės ekonominį augimą - kaip svarbiausią veiksnį sugrįžti į Lietuvą - įvardijo tik trečdalis apklaustųjų. 27 proc. nurodė, kad grįžtų, jei darbo užmokesčio dydis būtų panašus į užsienyje jų gaunamą atlyginimą.

Taip pat apklausos dalyvių buvo prašoma įvertinti Lietuvos žinomumą ir patrauklumą užsienyje. Daugiau kaip pusė apklaustų lietuvių teigė, kad jų gyvenamoje valstybėje jis yra patenkinamas arba geras, 35 proc. respondentų mano, kad Lietuvos įvaizdis užsienyje - blogas.

Tik elitinių emigrantų tyrimas?

Viešosios politikos ir vadybos instituto (VPVI) tyrimų vadovas Egidijus Barcevičius pažymėjo, kad URM užsakymu atlikta apklausa atspindi tik dalies užsienyje gyvenančių lietuvių nuomonę. „Ši apklaustųjų dalis yra gana specifinė. Daugiausia tai žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą, specialistai, o juk tarp migrantų yra didelė grupė žmonių, kurie turi žemesnį išsilavinimą, dirba darbininkiškus darbus, ne pagal savo profesiją“, - tikino jis.

E.Barcevičiui kelia abejonių, ar išties „gerai skambantis faktas“, kad 79 proc. respondentų rūpi lietuvybės išlaikymas, yra realus, kai dauguma apklaustųjų nurodė lietuvybę puoselėjantys skaitydami knygas. „Žmonės paskaito ir „Silva rerum“, ir „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“...“ - ironizavo VPVI tyrimų vadovas. Pasak jo, kai kurie respondentams užduoti klausimai - pernelyg abstraktūs.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinės antropologijos centro vadovas Vytis Čiubrinskas pabrėžė, kad šis tyrimas atliktas neproporcingai. Jam kliuvo, jog apklausta daug respondentų iš Belgijos (10 proc.) ir Liuksemburgo (6 proc.), o sunkmečio laikotarpiu gausybei lietuvių, antrus namus radusių Airijoje ir Ispanijoje, atstovauja atitinkamai tik 3 ir 4 proc. apklaustųjų. „Tai - elitinis diasporos paveikslas, neįtraukiantis masinės darbo emigracijos, labiau bylojantis apie protų nutekėjimą, o ne apie šiuolaikinės ekonominės migracijos srautus“, - pažymėjo VDU profesorius. Todėl optimistiškai nuteikiantys apklausos rezultatai, pasak jo, bliūkšta žinant, kad nėra išgirstas „paprastų žmonių balsas“.

Nereikia užmiršti paprastų žmonių

Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovė Lietuvoje Vida Bandis taip pat mano, kad apklausa neatspindi visų užsienyje gyvenančių lietuvių nuomonės ir poreikių. „Įdomu būtų išgirsti ir tuos žmones, kurie skina braškes ar konservuoja žuvis, o ne tik tuos, kurie dirba ir gyvena Briuselyje“, - LŽ teigė ji. Ši apklausa, anot V.Bandis, pateikia pernelyg optimistinį vaizdą. „Žinoma, optimizmo reikia ir žmonėms, kurie gyvena užsienyje, kad žinotų, jog yra optimistų. Gražu girdėti, kad tiek daug svetur gyvenančių žmonių šeimose kalba lietuviškai“, - sakė jis.

V.Bandis teigimu, siekiant išsiaiškinti užsienio lietuvių poreikius ir vyraujančias nuotaikas apklausas reikia organizuoti per užsienio lietuvių bendruomenes. 711 respondentų esą per maža apklausos imtis, kuri nusakytų tikrąją padėtį. „Tai yra rinktinė publika, bet mes neturime užmiršti ir tų išvažiavusių žmonių, kurių šiandien yra dauguma“, - pabrėžė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"