TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Į EP rinkimus žengs ir nepartiniai

2014 01 18 6:00
L.Ragauskis jau kuria rinkimų komitetą ir žada dalyvauti EP rinkimuose. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Šįmet vyksiančiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose pirmąkart dalyvaus ne tik politinių partijų, bet ir nepartiniai, visuomeninių rinkimų komitetų iškelti kandidatai.

Kelią nepartiniams kandidatams dalyvauti EP rinkimuose Seimas atvėrė pernai, įteisindamas visuomeninio rinkimų komiteto institutą. Dar 2010 metais Konstitucinis Teismas (KT) pripažino, kad galiojusi nuostata, jog rinkimuose į EP gali dalyvauti tik į politinių partijų sudaromus kandidatų sąrašus įrašyti asmenys, prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. Tuomet KT pabrėžė, kad negalima įtvirtinti išimtinės politinių partijų teisės formuoti politines atstovaujamąsias institucijas. Konstitucijos sargų aiškinimu, siekti EP nario mandato turi teisę ir visuomeninės organizacijos, į kurias vienijasi žmonės.

Nors oficialiai dar neįregistruotas nė vienas visuomeninis rinkimų komitetas, nepartiniai kandidatai EP rinkimams jau buriasi. Politologų teigimu, politinių partijų ir visuomenininkų jėgos nelygiavertės, todėl ir pastarųjų šansai iškovoti vietų EP – minimalūs.

Į rinkimus dar neskubama

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, kaip politinės kampanijos dalyvės rinkimuose į EP kol kas registravosi 10 politinių jėgų: Socialdemokratų, Darbo ir Lietuvos liaudies partijos, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų, Tautininkų, Liberalų ir centro sąjungos, Lietuvos lenkų rinkimų akcija ir Rusų aljansas. Visuomeninių rinkimų komitetų – nė kvapo. „Sukurti ir įregistruoti rinkimų komitetus galima iki kovo 1-osios. Gal jų ir atsiras, bet man sunku pasakyti, koks jų poreikis bus EP rinkimuose“, - LŽ teigė VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Tačiau jis tikino, kad interesantai VRK jau domisi galimybe nepartiniams judėjimams dalyvauti EP rinkimuose. „Buvo atėjusi ir viena žmonių grupė (asociacijos „Už konstitucines gyventojų teises“ nariai – aut.), prieš penkerius metus inicijavusi teismų procesą, kad šiai visuomeninei organizacijai būtų leista dalyvauti EP rinkimuose. Jie žadėjo dar ateiti“ - pasakojo VRK pirmininkas.

Kaip teigia Z.Vaigauskas, rinkimuose į EP galioja vienodi reikalavimai tiek politinėms partijoms, tiek visuomeniniams rinkimų komitetams. Visi jie turės surinkti ne mažiau kaip 10 tūkst. rinkėjų parašų, remiančių iškeltų kandidatų sąrašą. „Vienintelis skirtumas, kad rinkimų komitetai veikia tik iki rinkimų. Po jų atsiskaitę už politinės kampanijos rezultatus komitetai baigs savo veiklą. Tuo metu politinės partijos veikia nuolat, joms nustatytas naujas reikalavimas – padidintas narių skaičius. Visuomeniniai rinkimų komitetai negalėtų skųstis, kad politinėms partijoms sudarytos išskirtinesnės sąlygos“, - pažymėjo Z.Vaigauskas.

Iškels kvalifikuotus kandidatus

Šiuo metu visuomeninį rinkimų komitetą kuria asociacijos „Už konstitucines gyventojų teises“ vienas iš lyderių teisininkas Liudvikas Ragauskis. „Baigiame sudaryti rinkimų komitetą ir VRK registruosimės kaip rinkimų kampanijos dalyviai. Kas bus iškelti kandidatais, dar nežinau, nes tai nuspręs rinkimų komitetas“, - LŽ teigė jis. L.Ragauskis tikino siūlysiąs, kad kandidatais į EP rinkimus būtų keliami tik teisinį išsilavinimą turintys asmenys. „Tikimės, kad mūsų kandidatų sąraše, palyginus su tais, kuriuos iškels politinės partijos, bus kvalifikuočiausi žmonės“, - tvirtino jis.

Asociacija „Už konstitucines gyventojų teises“ inicijavo konstitucines bylas dėl nepartinių dalyvavimo tiek savivaldybių tarybų, tiek Seimo, tiek EP rinkimuose. L.Ragauskis džiaugiasi, kad nepartiniams kandidatams pavyko išsikovoti galimybę dalyvauti rinkimuose, tačiau įžvelgia ir valdančiųjų partijų sudaromas kliūtis. „Reikalavimas keliamų kandidatų sąrašą paremti ne mažiau kaip 10 tūkst. parašų faktiškai yra nekonstitucinis, prieštaraujantis ES dokumentams, ir nerealu, kad per trumpą laiką mums pavyks tiek jų surinkti. Teisiškai išeina, kad kandidatų sąrašus sudaro ne partijos, ne rinkimų komitetai, o tie 10 tūkst. žmonių“, - pažymėjo L.Ragauskis.

Jis įsitikinęs, kad sėkmę EP rinkimuose lems kandidatų žinomumas visuomenėje. „Politikams, kuriuos žiniasklaida nuolat pristato, lengviau nei tiems, kurie visuomenėje dar nežinomi, nors jų kvalifikacija ir kompetencija didesnė. Deja, pas mus vis dar renkami žinomi, bet nekvalifikuoti“, - pabrėžė L.Ragauskis.

Rinkimai demokratiškesni

Politologas, Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Algis Krupavičius pažymi, kad kai kuriose Europos Sąjungos šalyse sudaryta galimybė rinkimuose į EP dalyvauti visuomeninių organizacijų atstovams, todėl jis pozityviai vertina, jog ir Lietuvoje keičiasi rinkimų tvarka. „Geras ženklas, kad rinkimai į EP tampa atviresni ir demokratiškesni“, - LŽ tvirtino jis.

Tačiau konkuruoti visuomeninėms organizacijoms su politinėmis partijomis, pasak jo, bus itin sudėtinga. „Patyrusios ir gausios politinės partijos gerai moka vykdyti viešąją komunikaciją, geba įtaigiai veikti rinkėjus, turi didelę dalyvavimo įvairiuose rinkimuose patirtį“, - teigė A.Krupavičius. Be to, politinėse partijose esama daugiau visuomenėje žinomų asmenybių. „Matyt, nė vienoje šalyje dar nebuvo taip, kad visuomeninės organizacijos galėtų mesti rimtą iššūkį EP rinkimuose, tad ir Lietuvoje veikiausiai taip neatsitiks“, - pabrėžė KTU profesorius.

A.Krupavičius spėja, kad sumažėjus Lietuvai EP skirtų vietų norint iškovoti bent vieną mandatą šiuose rinkimuose reikės surinkti mažiausiai 8 proc. dalyvavusių rinkėjų balsų. „Todėl patekti į EP net ir mažesnėms partijoms tikrai bus labai sunkus uždavinys“, - prognozavo politologas.

Rinkėjus vilios ir marginalios jėgos

Tradicinių politinių partijų pranašumą kovoje dėl EP mandatų įžvelgia ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius politologas Mindaugas Jurkynas. Pasak jo, partijos turi įdirbį, visuomenėje žinomus veidus, resursus, be to, gauna paramą iš valstybės biudžeto. „Visuomeninių rinkimų komitetų atstovams būti išrinktiems yra mažiau galimybių. Jie yra mažiau žinomi, ir „išsukti“ rinkimų kampaniją yra nepigu, todėl finansinių, žmogiškųjų ir kitokių resursų stoka gali sukliudyti padaryti aukšto lygio viešą kampaniją. Nebent jie kliausis visuomenės nusivylimu tradicinėmis partijomis“, - svarstė jis.

M.Jurkyno teigimu, rinkimuose į EP dėmesį į save patraukti mėgins ir įvairios marginalios jėgos. „Taigi gali atsirasti ir tokių idėjų bei judėjimų, kurie partiniu lygiu neatstovaujami. Pavyzdžiui, euroskeptikų judėjimas arba kaip Švedijoje ar Vokietijoje esanti „Piratų partija“, pasisakanti už interneto mažiau varžomą laisvę, taip pat ksenofobiniai, populistiniai judėjimai“, - teigė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"