Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Į gynybą „valstiečiai“ žvelgs plačiau

 
2017 01 05 9:00
Ramūno Karbauskio nuomone, dokumente turėtų atsispindėti ir jo iniciatyva mokyklose bei universitetuose įdiegti privalomą karinį ugdymą. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Politikai nevienareikšmiškai vertina valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) brandinamą idėją revizuoti beveik prieš trejus metus pasirašytą parlamentinių partijų susitarimą dėl šalies užsienio, saugumo ir gynybos politikos gairių. Vieni giria valdančiųjų norą įsipareigoti rūpintis gynybos reikalais, kitiems toks entuziazmas atrodo nepriimtinas.

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis neatmeta galimybės siūlyti į Seimą išrinktų partijų atstovams peržiūrėti ir išplėsti 2014-ųjų kovą pasirašytą susitarimą, kuriuo, be kita ko, įsipareigota didinti krašto apsaugai skiriamas lėšas, kad 2020 metais jos siektų 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Šio dokumento LVŽS tuomet nepasirašė, nors turėjo savo atstovę parlamente – dabartinę Seimo pirmąją vicepirmininkę Rimą Baškienę.

Pasak R. Karbauskio, aktualinant susitarimą pirmiausia reikėtų pabrėžti, kad NATO standartus atitinkantį 2 proc. gynybos finansavimą partijos sutaria įgyvendinti jau 2018 metais. Be to, dokumente, parlamentaro nuomone, turėtų atsispindėti ir jo iniciatyva mokyklose bei universitetuose įdiegti privalomą karinį ugdymą. Kaip tik ši nuostata kitų partijų atstovams kelia daugiausia abejonių. Kartu jie sutinka, kad po rimtesnių diskusijų susitarimą galėtų pasirašyti naujojo Seimo partijos.

Minėtą dokumentą septynios parlamentinės partijos buvo pasirašiusios Lietuvos narystės NATO dešimtmečio proga.

Patebėjo nesuprantamų dalykų

R. Karbauskio teigimu, šalies gynybai skirti 2 proc. BVP iki 2018 metų LVŽS yra įsipareigojusi savo rinkimų programoje, ši nuostata taip pat įrašyta Vyriausybės planuose. „Jei tuomet būtume pasirašę šį susitarimą, vadinasi, būtume sutikę, kad finansavimo didinimas būtų pavėlintas dvejais metais“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino parlamentaras. R. Karbauskis pritarė, jog šį svarbų dokumentą turėtų pasirašyti ir didžiausia valdančioji partija, tačiau, pasak jo, atnaujinant susitarimą į aktualijas reikėtų „pažvelgti plačiau“. „Mūsų pasiūlymas dėl privalomo patriotinio ugdymo mokyklose, universitetuose, kolegijose įgautų daug didesnę prasmę“, – pabrėžė LVŽS lyderis. Jo žodžiais, partijoms būtina susitarti ir dėl kai kurių kitų dalykų. Pavyzdžiui, LVŽS „nevisiškai suprantama dabartinė sistema“, kai kokybiškai pagerinti nacionalinį saugumą ketinama „per tuos 3 ar 5 tūkstančius šauktinių“. „Nematome jokio kokybinio šuolio, koks būtų pradėjus sistemiškai rengti jaunimą mokymo įstaigose. Tačiau tokios situacijos niekas neaptarė“, – sakė politikas.

Svarbiausia – vykdyti

Valdančiajai koalicijai priklausančios Socialdemokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotojo Juozo Oleko manymu, visada galima patobulinti bet kurį dokumentą. „Bet prieš pasirašydami mes visuomet diskutuodavome apie jo turinį. Jei bus rastas sutarimas, galėsime pasirašyti atnaujintą dokumentą. Kur kas svarbiau, kad tie susitarimai neliktų tik popieriuje, o būtų realiai vykdomi“, – kalbėjo J. Olekas. Anot jo, 2014-ųjų susitarimas, kitaip negu du ankstesni, įgyvendinamas sėkmingai, ypač gynybos finansavimo srityje. „Dėl to galima tik pasidžiaugti“, – pridūrė socialdemokratas.

J. Olekas prisipažino esąs „savanorystės šalininkas“, todėl privalomojo karinio ugdymo diegimas mokymo įstaigose jam neatrodo patrauklus. „Aukštosiose mokyklose turime jaunųjų karo vadų kursus, tereikia juos plėtoti. Mokyklose veikia Šaulių sąjungos būreliai ir klasės. Man regis, savanoriškas dalyvavimas juose yra efektyvesnis negu privalomas“, – dėstė socialdemokratas.

Nemato poreikio

Buvęs opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius tvirtino kol kas nematantis poreikio iš naujo pasirašyti tokį susitarimą. Anot jo, gerai veikia ir 2014-aisiais suderintas dokumentas, ypač gynybos finansavimo dalis.

Tačiau A. Kubilius sutiko, kad yra dalykų, kuriuos reikia papildomai aptarti, tarp jų – privalomos visuotinės karo tarnybos klausimus, vadinamojo hibridinio karo ir pasipriešinimo jam galimybes, propagandos, kibernetinių atakų, į politinį įvairių valstybių gyvenimą plaukiančių nešvarių pinigų iš Rusijos pavojus. Konservatoriaus manymu, ir be susitarimų esama „instrumentų“, galinčių apibendrinti tokias problemas. „Reikėtų koncentruotis į naująją Nacionalinio saugumo strategiją. Tai oficialus dokumentas, kuris turi būti patvirtintas Seime. Nežinau, ar tokiu atveju dar būtina pridėti kokį nors susitarimą“, – abejojo A. Kubilius. Pasak jo, pasiūlymas dėl privalomojo karinio ugdymo mokyklose sukels tik nereikalingų diskusijų.

Giria norą įsipareigoti

Opozicinio Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas teigiamai atsiliepė apie LVŽS norą įsipareigoti dėl šalies gynybos reikalų. Politikas prisiminė, kad 2014-aisiais pasirašius susitarimą prezidentė Dalia Grybauskaitė paragino gynybos finansavimą didinti sparčiau – 2 proc. BVP pasiekti ne 2020-aisiais, o dvejais metais anksčiau. „Atrodė, jog tai būtų forsavimas, bet dabar matome, kad tokia galimybė yra. Smagu, kad valdantieji „valstiečiai“ irgi ją mato. Juolab jog Estija krašto apsaugai jau šiais metais skyrė 2,2 proc. BVP“, – priminė E. Gentvilas.

Politiko nuomone, ir išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo kalbos turėtų skatinti Lietuvą sparčiau spręsti finansavimo klausimus. „Jei valstybėje įvesime tvarką, rasime lėšų“, – įsitikinęs liberalas. Tuo metu pasiūlymai dėl privalomo karinio mokymo, jo žodžiais, tėra detalė. Atnaujintame susitarime E. Gentvilas norėtų matyti labiau akcentuotą Valstybės saugumo departamento vaidmenį.

Tomas Janeliūnas/Romo Jurgaičio nuotrauka

Nauda akivaizdi

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas galimybę pasirašyti naują susitarimą vertino kaip pozityvų žingsnį. Pasak jo, Seimas gerokai pasikeitė, jame nebeliko kai kurių partijų, pasirašiusių tą dokumentą (Darbo partijos ir „Drąsos kelio“). „Kita vertus, svarstomi Nacionalinio saugumo strategijos projektai, kuriuose kalbama apie gynybos sistemos finansavimo didinimą 2018 metais. Tokia nuostata įrašyta ir Vyriausybės programoje. Todėl logiška, kad susitarimas, atsižvelgiant į šias aplinkybes, būtų patikslintas. Artimiausius ketverius metus LVŽS bus pagrindinė jėga, kuri vienaip ar kitaip užtikrins tokio susitarimo laikymąsi“, – aiškino politologas. Eksperto manymu, jei „valstiečiams“ pavyktų įtikinti kitas partijas dėl privalomo karinio rengimo mokyklose, šis dalykas taip pat galėtų būti atspindėtas dokumente.

T. Janeliūnas atkreipė dėmesį, kad per praėjusius beveik trejus metus pasikeitė pačios Lietuvos politinė pozicija – atsirado naujų partijų ir naujas požiūris, kaip reikia stiprinti saugumą. Tarptautinė aplinka taip pat kinta – išrinktas naujas JAV prezidentas, gali būti pokyčių ir tarp kitų Europos lyderių. „Per šį laikotarpį NATO gerokai pakeitė požiūrį į savo rytinį pasienį, įskaitant Baltijos šalis. Naujajame susitarime būtų verta į tai atsižvelgti. Gal net reikėtų nustatyti šiokias tokias gaires, kaip toliau išlaikyti NATO dėmesį ir tikslingai siekti nuolatinių bazių dislokavimo, galbūt tam tikros ginkluotės, galinčios užtikrinti tam tikrą atgrasymą“, – svarstė politologas. Nors nėra didelės skubos pasirašyti susitarimą, T. Janeliūno įsitikinimu, ilgalaikėje perspektyvoje toks dokumentas LVŽS išeitų į naudą.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"