TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Į kariuomenę bus kviečiami šauktiniai

2015 02 24 14:32
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Įvertinusi geopolitinę situaciją ir valstybės saugumui kylančias grėsmes, valstybės gynimo taryba šiandien nusprendė, kad būtina papildomai stiprinti šalies gynybinius pajėgumus. Norima laikinai – penkerių metų laikotarpiui – atnaujinti privalomąją pradinę karo tarnybą.

Planuojama, kad 9 mėnesių privalomosios karinės tarnybos laikotarpiui kasmet būtų pakviesta apie 3,5 tūkstančio šauktinio amžiaus piliečių. Esą tai sudaro tik 1,7 procento visų potencialių šauktinių.

„Šiandienė geopolitinė aplinka reikalauja sustiprinti ir pagreitinti kariuomenės komplektaciją. Tai reikia padaryti per artimiausius metus“, - pažymėjo prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Jeigu Seimas pritars siūlymui grąžinti šauktinius, Lietuvos kariuomenė taps mišri – sudaryta iš profesionalų ir privalomosios karo tarnybos karių. Pasak D. Grybauskaitės, Lietuvai tai leis užbaigti pilnai sukomplektuoti Lietuvos kariuomenę per 2015–2016 metus, per pusantrų metų visiškai suformuoti pakankamą kariuomenės parengtąjį rezervą ir užtikrinti tinkamą piliečių pasirengimą ginti savo valstybę. „Ginti savo Tėvynę – konstitucinė kiekvieno mūsų pareiga ir garbės reikalas“, - pridūrė šalies vadovė.

Kariuomenės vadas gen. mjr. Jonas Vytautas Žukas teigia,kad šauktiniai padėtų papildyti šiuo metu negausų rezervą./Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas sakė, kad grąžinant šauktinius sprendžiamos problemos dėl kariuomenės dalinių nepakankamo užpildymo ir mažo rezervo.

Jei Seimas patvirtins siūlymą, šiemet ketinama pašaukti 3 tūkst. karo prievolininkų.

„Šiuo metu jokios karinės grėsmės nėra, bet tai nereiškia, kad ji negali atsirasti greitai. Mes žinome, kaip greitai vystosi situacija Ukrainoje“, - sakė generolas, BNS paklaustas apie Rusijos karinę grėsmę Lietuvai.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas iki šiol nepritarė šauktinių grąžinimui. Šio mėnesio pradžioje kalbėdamas apie šešerių metų veiklos gaires ministras pristatė planus, kad profesionali kariuomenė kasmet didėtų po 450 karių.

Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje tarnauja apie 8 tūkst. profesinės karo tarnybos karių, apie 4,5 tūkst. karių savanorių, dirba apie 2,3 tūkst. civilių.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas tikisi, kad atnaujinti šauktinių kvietimą pavyks iš dabartinio krašto apsaugos sistemos biudžeto, nors pripažįsta, kad tai bus papildomas iššūkis.

Ministras BNS teigė išliekantis profesionalios kariuomenės šalininku, ir pridūrė manantis, kad šauktiniai bus kviečiami tik laikinai. Šiuo metu naujai tvarkai siūlomas penkerių metų laikotarpis.

„Stengsimės išsiversti tuo, ką turime. Čia yra papildomas iššūkis, bet aš manau, kad rasime tam tikrų galimybių nedarant nuostolių kitoms sritims pergrupuoti resursus. Turbūt bus svarstymai ir Vyriausybėje, kaip tuos resursus racionaliai panaudoti įvedant laikinai šaukimą“, - antradienį sakė J.Olekas.

Politikai nesutaria

Valstybės gynimo tarnybai antradienį paskelbus siūlymą grąžinti šauktinių kvietimą į kariuomenę, Lietuvos politinių partijų pozicijos šiuo klausimu išsiskyrė.

Iš BNS kalbintų partijų lyderių, tik konservatoriai tvirtai pasisakė už šauktinių kariuomenę, kiti buvo linkę į klausimą žvelgti skeptiškai ir pirma gerai įvertinti visus privalumus bei trūkumus.

Pasak Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko pavaduotojos Rasos Juknevičienės, klaida buvo jau šauktinių panaikinimas, todėl ji teigė palaikanti idėją juos grąžinti.

„Niekam ne paslaptis, kad visą laiką tą sakiau – kad tai labai reikalingas sprendimas. Žinoma, geriau vėliau negu niekada. (...) Situacija yra visai pasikeitusi ir, jeigu mes norime, kad (Rusijos prezidentas) V.Putinas nedrįstų net galvoti apie kokią nors ataką prieš mūsų valstybę, visuomenė turi būti pasiruošusi“, – teigė R.Juknevičienė.

Ji pabrėžė, kad šauktinių grąžinimas yra būdas užtikrinti pakankamą karių rezervą.

Liberalų sąjūdžio partijos pirmininkas Eligijus Masiulis teigė kol kas negalintis vienareikšmiškai pasisakyti šiuo klausimu, tačiau buvo linkęs abejoti tokio sprendimo nauda.

Eligijus Masiulis teigia, kad šaukimas prieštarautų jo partijos programai./Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

„Reikėtų labai atidžiai įvertinti tą pasiūlymą. Suprantu geopolitinę situaciją, kuri dabar klostosi aplink Lietuvą, suprantu, kad reikia neišvengiamai ir maksimaliai greitai stiprinti savo karinius pajėgumus, tačiau kalbant apie šauktinių kariuomenės įvedimą, tai kertasi su mūsų rinkimų programa, todėl turėsime labai didelę diskusiją frakcijoje ir parlamente, o tada apsispręsime“, – BNS sakė E.Masiulis.

Anot jo, pirmiausia reikėtų pasistengti stiprinti profesionaliąsias ir savanoriškąsias pajėgas.

„Galbūt reikia didinti atlyginimus profesionaliems kariams, labiau juos motyvuoti. Ar tos tarnybos, kurios atsakingos už profesionalų paiešką ir savanorių paiešką, gal jos ne viską padaro? (...) Mes manome, kad reikia stiprinti Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos finansavimą, didinti savanoriškų pajėgų skaičių, plėsti ir stiprinti Šaulių sąjungą bei jos finansavimą. Būtent šitie du dariniai galėtų papildyti profesionaliąją kariuomenę“, – teigė E.Masiulis.

Valdančiajai koalicijai priklausančios partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Rolandas Paksas BNS tvirtino pirma turįs išgirsti partiečių nuomonę.

„Norėčiau išgirsti ir vienus motyvus, ir kitus motyvus, susirinkti kompanijoje mūsų – tiek prezidiumo, tiek valdybos – ir pasvarstyti tą dalyką“, – apie partijos poziciją dėl šauktinių grąžinimo sakė R.Paksas.

Jo nuomone, ir šauktinių grąžinimas, ir jų atsisakymas turi tiek privalumų, tiek trūkumų.

„Svarbiausias klausimas šiandien yra neeskaluoti karo propagandos. Mes čia užsižaidę su tuo karo propagandos eskalavimu. (...) Aš manau, kad tie laikai, kai ruošiama patrankų mėsa, seniai yra pasibaigę. Karai dabar vyksta visiškai kitaip nei kad buvo įsivaizduojama, jog reikia kuo daugiau žmonių nusiųsti. Kita vertus, patriotinis auklėjimas žmogui, kad jis atliktų tarnybą ir rengtųsi savo pilietinei pareigai, irgi turi privalumų“, – svarstė R.Paksas.

Grąžinus šauktinių kariuomenę gali tekti peržiūrėti planuojamus krašto apsaugos įsigijimus, mano Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas.

Artūro Paulausko nuomone, šauktinių grąžinimas gali sujaukti kariuomenės aprūpinimo planus./Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

„Tiek ministras, tiek kariuomenės vadas nori sustiprinti mūsų kariuomenę, įsigyti naujos ginkluotės, nori ypač priimti mūsų partnerius, infrastruktūrą jiems sukurti, sandėlius pastatyti. Ir jie turėjo daug planų – ar dabar nesuardys ta šauktinių kariuomenė tų visų planų, aš negaliu pasakyti. Mes suprantame, tai papildomos išlaidos“, – antradienį BNS sakė A.Paulauskas.

Jo teigimu, dėl išlaidų šauktiniams kariuomenės pirkimų planai „gali šiek tiek nukentėti, šiek tiek išsitęsti per terminus“, nes papildomo finansavimo niekas neketina duoti.

Kita vertus, NSGK vadovas pripažino, kad dabartinę karių rengimo sistemą reikia keisti, nes tris mėnesius trunkantys baziniai mokymai praktiškai neparengia kario, nesuteikia jam specialybės, tik truputį išmoko ginklą laikyti.

„Mano supratimu, visą tą bazinį parengimą galima perkelti į mokyklas su pilietiniu, istoriniu, kariniu ugdymu. Tie baziniai pagrindai gali būti teikiami stovyklose moksleiviams vienuoliktose, dvyliktose klasėse, kur jau subrendę žmonės. O kariuomenė turėtų būti profesionali, tai yra kontraktinė, arba jau šauktiniai, kurie per devynis mėnesius jau tikrai gali įgyti specialybę ir turėti vietą kariuomenėje“, - BNS teigė politikas.

Anot jo, kadangi kai kurie Lietuvos kariuomenės daliniai užpildyti katastrofiškai blogai, reikia ieškoti būdų, kaip greitai pakeisti situaciją. Būtent šauktinių grąžinimas yra vienas iš tokių greitų būdų.

„Tai būtų greičiausias būdas, bet ar pasiruošusi Krašto apsaugos ministerija?“ - svarstė A.Paulauskas.

Jo teigimu, klausimas, kur patalpinti šauktinius, nes buvusi jiems skirta infrastruktūra dabar pertvarkyta kitoms reikmėms.

Politologai: buvo ir kitų būdų

Politologai sutaria, kad atnaujintas šauktinių kvietimas padės užpildyti kariuomenę žmonėmis, tačiau kai kurie ekspertai teigia, jog valdžia tam neišnaudojo kitų galimybių, kurios sukeltų mažiau politinių batalijų.

Jūratė Novagrockienė: „tai būtų naudinga pačiai kariuomenei“/Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos mokslininkė Jūratė Novagrockienė teigia, kad toks Valstybės gynymo tarybos siūlymas yra naudingas.

„Manau, kad tai būtų labai naudinga pačiai kariuomenei, tai būtų naudinga didinant Lietuvos ginkluotojų pajėgų gynybinę galią, tai būtų gerai stiprinant tiek karininkijos, tiek viršilų seržantų korpusą, kadangi trūksta eilinių karių, su kuriais būtų dirbama ir būtų ugdomi vadai. Manau, kad čia daugeliu aspektų būtų išlošta“, - BNS sakė profesorė J.Novagrockienė.

Jos manymu, mišrios kariuomenės palaikymas visuomenėje didės.

„Pasikeitus geopolitinei situacijai turėtų padidėti palaikymas mišrios kariuomenės formato ir tas labai matyti per išaugusį norą jungtis prie Šaulių sąjungos, savanorių pajėgų ir panašiai“, - teigė J.Novagrockienė.

Tuo metu TSPMI ir Lietuvos karo akademijoje dėstantis karybos ekspertas Deividas Šlekys pažymi, kad grįžimas prie šauktinių kvietimo „gali sukelti tikrai nemažų politinių batalijų“.

„Šauktinių formatas yra tam tikras prievartos elementas - tebūnie jis subtilus, netiesmukas, bet tai yra visgi nurodymas, kad jeigu tu esi tam tikro amžiaus ir neturi kitų įsipareigojimų, turi eiti tarnauti, priešingu atveju yra siūlomos nuobaudos“, - BNS sakė daktaras D.Šlekys.

Ant jo, daugiau savanorių buvo galima pritraukti labiau reklamuojant karo tarnybą kaip darbą.

„Mes praėjusiais metais labai daug ėjome per simboliką, per moralinius, patriotinius dalykus, tas aktyvavo tikrai didelę dalį visuomenės: kažkas - į šaulius, kažas - į savanorius, kažkas - į kariuomenę. Bet, kita vertus, tarnyba kariuomenėje yra toks pat darbas ir mes turime mokėti jį reklamuoti. Man atrodo, tai nebuvo padaryta ir gal nelabai norėta dalyti. Šauktinių variantas politiškai yra sunkesnis, bet įgyvendinimo prasme lengvesnis“, - dėstė politologas.

Jo teigimu, šauktinių formato plėtimas gali paskatinti visuomenėje nepageidaujamas nuotaikas.

„Yra dalykas, dėl kurio, mes, kai kurie ekspertai, abejojame, diskutuojame - šauktinių formatas įtraukia daugiau žmonių į visuomenę, daugiau jų pajungiama karinei mentalinei schemai, ir klausimas yra, kiek tos idėjos vėliau skleisis visuomenėje, į tai reikia atsargiai žiūrėti, nes istorija rodo, kad šauktinių formatas glaudžiai siejasi su nacionalizmu, o jo radikalių formų turbūt niekas nenori Lietuvoje“, - aiškino ekspertas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"