TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

I.Klipii: galutinis tikslas – narystė ES

2013 10 14 6:00
I.Klipii Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Moldova rengiasi lapkritį vyksiančiam Rytų partnerystės susitikimui Vilniuje. Kišiniovas tikisi, kad šaliai pavyks žengti pirmuosius tvirtus žingsnius suartėjimo su Europa link.

Moldova reformuoja savo įstatymų bazę ir po Vilniaus susitikimo tikisi pradėti faktinį šių reformų diegimą į šalies gyvenimą. Apie didėjančius Moldovos ir Eurazijos Sąjungos skirtumus, valstybių „bendravimą“ per „Rospotrebnadzor“ bei eurointegracijos formuojamą kokybiškai naujos - demokratiškos ir pažangios - Moldovos idėją „Lietuvos žinių“ pokalbis su Moldovos ambasadoriumi Lietuvoje Igoriu Klipii.

Eurointegracija gyvybiškai svarbi

- Kaip vyksta Moldovos eurointegracijos procesas? Ar jis sėkmingas?

- Gana vėlai pradėjome eurointegracijos procesą. Derybos su Europos Sąjunga (ES) dėl asociacijos sutarties pradėtos tik 2010-ųjų pabaigoje, kai mūsų kaimynai ukrainiečiai tuo metu faktiškai jau buvo pasirengę pasirašyti sutartį. Tačiau Moldova per labai trumpą laiką nuveikė daug darbų, tad mūsų pažanga pripažįstama ir vertinama teigiamai.

Galbūt Lietuvoje nėra plačiai žinoma, jog suartėjimo su Europa procesą pradėjome po aštuonerius metus trukusios stagnacijos. Todėl mums labai svarbu yra tai, kad 2010-2011 metais naujoji Moldovos valdžia ėmėsi konkrečių priemonių šiam procesui išjudinti.

- Ką Moldovai reiškia eurointegracija?

- Mums tai – be galo reikšmingas procesas, nes leidžia šaliai sukurti visiškai naują nacionalinę idėją. Jis suteikia branduolį, apie kurį galime kurti savo valstybę. Tai – tikslas, be kurio net sunku įsivaizduoti Moldovos ateitį. Eurointegracija reiškia demokratinės valstybės sukūrimą. Be šio elemento tai padaryti būtų labai sunku.

Šiame kelyje jau nuveikėme tikrai nemažai, bet iš tiesų tai galėsime įvertinti po Rytų partnerystės susitikimo Vilniuje. Iki tol turime baigti pradėtas įstatymų reformas. Kur kas sunkesnis darbas laukia vėliau, kai tas reformas reikės įgyvendinti. Mums buvo pateikti labai rimti kriterijai, kuriuos turime atitikti. Šių kriterijų siekiame ne tam, kad įtiktume partneriams Europoje, o dėl to, jog suprantame jų teikiamą naudą.

Artimiausi mūsų prioritetai – Laisvosios prekybos sutartis ir vizų režimo liberalizavimas. Jeigu juos pasieksime, tai bus ženklas, kad Moldova dirba sėkmingai ir gali imtis tolesnių žingsnių. Prisiėmėme rimtus įsipareigojimus ir juos vykdome, o tikrąjį mūsų pažangos mastą, aišku, matysime po Vilniaus susitikimo.

Mūsų veiksmus ir dabar atidžiai stebi Europos Komisija, iš jos sulaukiame teigiamų vertinimų. Žinoma, dar daug reikia nuveikti, kad pasiektume galutinį tikslą – narystę ES.

Didėja Moldovos ir Eurazijos Sąjungos skirtumai

- Ar egzistuoja pavojus, kad ateityje Moldovos eurointegracijos procesas gali būti sutrikdytas?

- Tai rimtas klausimas ir mums, ir mūsų partneriams Europoje. Jei į Vilniaus susitikimą atvyksime tinkamai pasirengę, atlikę „namų darbus“, įgyvendinę įstatymų pakeitimus, tai reikš, kad būsime jau artimesni Europai. Moldova taps ne tik demokratiškesne, bet ir kur kas stabilesne valstybe.

Šiandien vykdydami reformas kuriame įstatymų sistemą, kuri pati savaime formuos tolesnį šalies kursą. Dabartinės reformos suteiks stabilumo ir Moldovos visuomenei. Kitaip tariant, mus formuoja pati eurointegracija. Tuomet jūsų užduotas klausimas turėtų išnykti savaime.

Kuo daugiau pasiekiame eurointegracijos procese, tuo aiškiau ryškėja skirtumai tarp mūsų tikslo – ES ir kitos – Eurazijos Sąjungos bei to, kaip ši organizacija veikia kaimynus, kuriuos nori įtraukti į savo struktūras.

Moldova patiria tikrai rimtą spaudimą. Mūsų šalis, skirtingai nei, pavyzdžiui, Lietuva, yra atsidūrusi sudėtingoje padėtyje. ES pasiekė Moldovos sienas 2007-aisiais. Tai reiškia, kad tik tais metais mus pasiekė stabilumo ir netgi, sakykime taip, normalumo erdvė. Nepamirškime ir to, kad Lietuva turi seną istorinę savo valstybingumo atmintį, o Moldovos valstybę pradėjome kurti tik žlugus SSRS.

Verslas renkasi stabilumą

- Ar Moldova jaučia Lietuvos paramą?

- Dabartiniai politiniai santykiai su Lietuva yra puikūs. Nesiimsiu vardyti visų gausių tarpvalstybinių vizitų, tik galiu pabrėžti, kad kai Moldovai kildavo tam tikrų klausimų, Lietuvos atsakymas visada būdavo konkretus ir greitas. Taigi tikrai jaučiame Lietuvos artumą.

Kalbant apie santykius su ES, norėtume, kad jie būtų intensyvesni. Tam reikia abipusio suinteresuotumo, tokio, koks būna tarp tikrų partnerių. Pirmiausia turiu omenyje ekonominius santykius, o jie šiek tiek stringa. Žlugus SSRS netekome rinkų, pavyzdžiui, Lietuvos. Tuo metu Lietuva plačiais žingsniais nužingsniavo į priekį. Musų verslas įprato dirbti visai ne tokiomis sąlygomis, kokios yra ES. Dabar mėginame tai pakeisti – norime tapti nuspėjamais ir patikimais verslo partneriais.

Tarkime, mūsų vyno gamintojams sunkiai sekėsi persiorientuoti į ES rinkas. Jie turėjo didžiulę Rusijos rinką, kur prekiauti buvo daug lengviau, nei kovoti dėl vietos Lietuvos ar Latvijos rinkose. Tačiau po 2006-ųjų Rusijos embargo, panašaus į dabartinius Maskvos veiksmus, mūsų gamintojai suprato, kad reikia ieškoti kitokių sprendimų.

Štai kai kurie rimti moldaviško vyno gamintojai jau pradeda dirbti ir Lietuvos rinkoje. Jie suvokė, kad kartais labiau verta pakovoti dėl mažos, bet stabilios rinkos, nei dėl didžiulės, tačiau nenuspėjamos rinkos Rytuose.

Moldova išmoko atskirti verslą nuo politikos. Nedarome verslo per politiką, ir priešingai. Beje, sakyčiau, tai yra vienas esminių skirtumų tarp ES ir „kitos“ sąjungos. Šioje srityje artumas su ES, o ateityje galbūt ir narystė Moldovai būtų naudinga, nes stabilizuotų šalies padėtį kitų rinkų atžvilgiu, mūsų verslo santykiai su kitomis valstybėmis taptų efektyvesni.

- Vizų režimo liberalizavimas – vienas svarbiausių Moldovos tikslų. Ar nebijote, kad jį pasiekę patirsite masinę emigraciją?

- Anaiptol. Dirbančių žmonių judėjimo legalizavimas leis jiems ne tik išvykti į užsienį, bet ir grįžti namo. Nelegalus darbininkas to negali daryti, todėl daug Moldovos piliečių jau šiandien priima Rumunijos, Bulgarijos ar Rusijos pilietybę. Taip žmonės ieško galimybių užsidirbti. Deja, šis faktas rodo, kad mūsų ekonominė padėtis kol kas yra prasta. Tačiau jei nebus liberalesnio vizų režimo, nesibaigs ir niekam nenaudinga nelegali migracija. Be to, mums derantis dėl šio režimo ir Prancūzijai reikalaujant, buvo parengta migracijos rizikos studija. Ji parodė, kad Moldova migracijos atžvilgiu nekelia jokios rizikos ES.

Legalizavimas stabilizuos visą sistemą, iš šešėlio pasitrauks tie žmonės, kurie dabar dirba nelegaliai. Tai padės vystytis ne tik mūsų ekonomikai, bet ir visuomenei. Emigrantai užsienyje galės jaustis oriais, visaverčiais žmonėmis, o grįžę to paties reikalaus ir gimtojoje šalyje. Taip bus kuriama pažangesnė visuomenė. Atsiribojimas ir uždarumas nepadeda žmogui tobulėti.

- Ar Moldova siekia bendros eurointegracijos strategijos su kitomis asociacijos sutarties siekiančiomis šalimis – Ukraina ir Gruzija?

- Tai padaryti sudėtinga. Visos trys šalys labai skiriasi. Moldova ir Gruzija priklauso skirtingoms geografinėms zonoms. Ukrainos apskritai neišeina lyginti su kitomis dviem valstybėmis. Tai – šalis milžinė, turinti didžiulę rinką ir didžiulį potencialą. Geranoriškai pavydime Ukrainai, kad ji eurointegracijos procese mus lenkia. Tačiau dabar svarbiausia yra tai, kokį kursą galiausiai pasirinks Ukraina. Tai turės didelės įtakos ir jos kaimynėms.

Taigi dėl minėtų skirtumų sunku suformuoti bendrą strategiją, tačiau geopolitiniu požiūriu mūsų interesai yra tokie patys.

Kai bendraujama per „Rospotrebnadzor“

- Kaip integracijos procesą veikia Rusijos pastaruoju metu Moldovai taikomos sankcijos?

- Tiesą sakant, esu kiek nustebintas šių vadinamųjų sankcijų. Jos tikrai nesuartina valstybių. Mes nenorime konfliktuoti, tačiau sulaukiame tokių netikėtų, agresyvių veiksmų. Tie veiksmai negali pritraukti Moldovos prie Rusijos, jie veikia priešingai.

Nenorime vaidytis su Rusija nei dėl politinių, nei dėl ekonominių, nei dėl karinių dalykų, o juk mūsų teritorijoje Padniestrėje vis dar neteisėtai dislokuotos Rusijos ginkluotosios pajėgos. Jau seniai prašome išvesti jas iš Moldovos. Padniestrėje dar sovietiniais laikais buvo sukurtas tas dirbtinis darinys, kuris šiandien neturėtų jokios loginės priežasties ir net galimybės egzistuoti, jei ne Rusijos parama, faktiškai išlaikanti Tiraspolio režimą. Maskva duoda Padniestrei tiek, kiek gauna toli gražu ne kiekvienas Rusijos regionas.

Gerinti santykių nepadeda ir dabartinis vyno importo draudimas. Iki šiol iš Rusijos negavome jokių oficialių dokumentų, paaiškinančių, kodėl buvo imtasi tokių priemonių. Jei kurie nors mūsų gamintojai nusižengė kokybės standartams, reikia bausti juos, o ne visą šalį.

Nenormalu, kai dvi valstybės bendrauja per tokias struktūras kaip „Rospotrebnadzor“. Beje, tai svarbus elementas, suartinantis mus su Lietuva. Ne visos didžiosios valstybės Vakaruose supranta mūsų padėtį. Jos turėtų suvokti, kad tokioje situacijoje, kai didelis žaidėjas savais metodais gniuždo mažą žaidėją, tai reiškia, kad vėliau bus dar aukų, ir tai truks toliau.

Lietuva galėtų padėti

- Minėjote Padniestrę. Ar matyti kokių nors poslinkių sprendžiant šį konfliktą?

- Padėtis labai sudėtinga. Stengiamės žaisti pagal taisykles, bet esame vieninteliai, kurie jų laikosi. Tad kol kas jokių teigiamų poslinkių tikėtis neverta. Šiuo metu bandoma išjudinti derybas bent jau mažesnės reikšmės klausimais. Tačiau Padniestrės režimas nerodo pastangų, kad padėtis būtų sureguliuota. Priešingai, vartoja vis agresyvesnę retoriką, o pastaruoju metu – nukreiptą prieš ES ir eurointegracijos procesus. Vis dėlto teritorijos verslo atstovai taip pat norėtų naudotis Laisvosios prekybos sutarties duodama nauda, bet tam būtina politinė valia. Deja, jos šiandien nematyti.

- Ar Lietuva galėtų padėti Moldovai spręsti Padniestrės problemą?

- Jūsų šalis didiesiems žaidėjams, didžiosioms valstybėms galėtų išaiškinti, kas yra Padniestrė, koks tai konfliktas. Mat kartais trūksta paprasčiausio suvokimo, kad Padniestrės konfliktas gali išsilieti ir per mūsų sienas. Juk viena Moldova negali priversti oponentų pradėti spręsti problemos, tam reikalinga kitų šalių parama. Lietuva supranta Moldovos bėdas ir šioje situacijoje gali pagelbėti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"