TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Į krašto kelius grįžta laukinis kapitalizmas

2015 10 14 6:00
Ramūnas Šilinis: "Lietuvos automobilių kelių direkcijai sakiau: jei valstybė jau yra pasirinkusi laimėtojus, prašau apie tai informuoti – mes daugiau nebedalyvausime." Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Lietuvos kelių statybose – beprecedentis atvejis: Lietuvos apeliacinis teismas perdavė prokurorams byloje išaiškėjusią informaciją apie kelių statybos specialistui galbūt darytą neteisėtą spaudimą, taip siekiant pašalinti iš viešo konkurso jį samdžiusias bendroves. Buvęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis įsitikinęs: jei faktai pasitvirtins, tai rodys visišką kelių statybos sistemos korumpuotumą.

Lietuvos apeliacinis teismas, šį rugpjūtį nagrinėjęs bendrovių „Kauno keliai“ ir „Latvijas tilti“ sudaryto konsorciumo skundą dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) sprendimo pašalinti jas iš viešo konkurso automagistralės „Via Baltica“ ruožo Kaunas-Marijampolė plėtrai, susipažino su verslininkų pateiktu garso įrašu bei antstolio patvirtinta stenograma, iš kurių aiškėja, kad prielaidos jas eliminuoti atsirado tada, kai bendrovių samdytas statybos vadovas D. S. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) trečiųjų asmenų galėjo būti priverstas atšaukti prisiimtus įsipareigojimus. Dalyvauti projekte specialistas atsisakė ir apie tai informavo ne jį samdžiusias bendroves, bet LAKD, kuri raštu ragino D. S. pranešti savo sprendimą.

„Esu visko turėjęs. Bet aš, pavyzdžiui, niekada nebuvau taip išsigandęs, kaip va su juo akis į akį“, – apie jį spaudusį asmenį stenogramoje sako D. S.

Nors pats teismas nesiėmė nei nagrinėti šių aplinkybių, nei apklausti liudytojo – esą byloje svarbus buvo tik pats specialisto pasitraukimo faktas, o ne jį paskatinusios priežastys, – vis dėlto priėmė atskirąją nutartį. „Iš stenogramoje iššifruoto pokalbio galima manyti, jog jame dalyvavęs asmuo įsipareigojimo dalyvauti projekte atsisakė ne savo valia, o esant neteisėtam pašaliniam poveikiui. Apie tokį galimą įstatymų pažeidimą būtina informuoti prokurorą, kuris yra įgaliotas organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti“, – paskelbė Apeliacinio teismo teisėjų kolegija. Šiuo metu tyrimas jau perduotas Vilniaus vyriausiajam policijos komisariatui.

Surado nugalėtoją

LAKD viešąjį pirkimą automagistralės „Via Baltica“ ruožo nuo Kauno iki Marijampolės plėtrai paskelbė praėjusių metų spalį. Šis konkursas buvo suskirstytas į keturis etapus – bendrovės pernai kviestos varžytis dėl galimybės tvarkyti pirmąjį ruožą – 10 kilometrų atkarpą nuo Garliavos iki Prienų savivaldybės.

Kaip LŽ informavo LKAD Viešųjų ryšių skyriaus konsultantas Evaldas Tamariūnas, pirmojo etapo konkurse dalyvavo kelios kelių statybos bendrovės: „Kauno tiltai“, „Panevėžio keliai“, „Šiaulių plentas“, „Autokausta“, „Lietuvos kelių statyba“ kartu su Latvijos įmone „Tilts“, taip pat šios šalies bendrovės „A.C.B.“ ir „Latvijas tilti“ – pastaroji buvo sudariusi konsorciumą su įmone „Kauno keliai“.

Beveik visos konkurso dalyvės dėl įvairių priežasčių iš konkurso buvo eliminuotos. Nugalėtojais, LAKD teigimu, „visiškai atitikusiais keliamus minimalius kvalifikacinius reikalavimus“, buvo paskelbti „Kauno tiltai“, įsipareigoję už 38,5 mln. eurų per devynis mėnesius nuo sutarties pasirašymo šių metų rugpjūčio 28 dieną įgyvendinti projektą. Iš konkurso pašalintas „Latvijas tilti“ ir „Kauno kelių“ konsorciumas projektą siūlė įgyvendinti per 16 mėnesių už 30,75 mln. eurų.

Via Baltica /LŽ archyvo nuotraukos

Direkcija ėmėsi iniciatyvos

LAKD sprendimą pašalinti bendroves iš konkurso jau Aukščiausiajam Teismui apskundusio „Latvijas tilti“ ir „Kauno kelių“ konsorciumo atstovas – pastarosios bendrovės direktorius Ramūnas Šilinis – LŽ teigė susidūręs su iki šiol precendento neturinčiu veikimu.

Nors konkurso sąlygose reikalauta, kad tiekėjai turėtų du specialistus – statinio statybos vadovus, konsorciumas, užbėgdamas už akių galimoms pretenzijoms, pasiūlė tris šį darbą atlikti galinčius asmenis. Iš tiesų netrukus LAKD raštu paprašė ieškovų patikslinti duomenis apie vieno iš specialistų patirtį, o šių metų kovo 10-ąją informavo konsorciumą apie tai, kad jo siūlymas atmetamas – esą verslininkai pateikė melagingą informaciją apie to asmens patirtį.

„Nustebome: juk buvome pateikę trijų specialistų duomenis, taigi net vieną pašalinus sąlygas mes atitikome reikalavimus. Tada iš LAKD sulaukėme atsakymo, kad mūsų trečiasis specialistas D. S., mums nežinant, atsisakė savo kvalifikacijos, ir tai patvirtino notariškai. Mums tai buvo staigmena: pagrįsti ar nepagrįsti specialisto kvalifikaciją, jeigu trūksta dokumentų, LAKD turėjo prašyti mūsų, kaip konkurse dalyvaujančio juridinio asmens, o ne specialisto, kurio duomenys buvo konfidencialiuose konkurso dokumentuose. Maža to – mes apie specialisto pasitraukimą iš LAKD sužinojome kovą, o žmogus sprendimą priėmė dar prieš gerą mėnesį“, – LŽ kalbėjo R. Šilinis.

LŽ turimi dokumentai rodo, kad į specialistą D. S. LAKD Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas Remigijus Lipkevičius raštu kreipėsi vasario 6-ąją. „Prašome iki š. m. vasario 18 dienos raštu atsakyti, ar ketinate dalyvauti minėtame projekte, kokiu statusu ir patvirtinti, kad sutinkate būti įdarbintas UAB „Kauno keliai“ projekto vykdymo laikotarpiui. Esant galimybei pasirašymą prašome patvirtinti notariškai“, – rašoma dokumente.

Vasario 10-ąją D. S. pateikė R. Lipkevičiui atsakymą į jo raštą. „Pranešu ir patvirtinu, kad neketinu būti įdarbintas ir dirbti kaip ypatingo statinio vadovas ar kitose pareigose bendrovėje „Kauno keliai“ projekto metu“, – nurodė specialistas.

Tikino pabūgęs grasinimų

„Nuvažiavau pas D. S., norėdamas išsiaiškinti situaciją. Jis papasakojo, kad pas jį atvažiavęs „draugu“ prisistatęs asmuo leido suprasti esąs „su antpečiais“. Jis siūlė pagalvoti, į kur ir su kokia įmone D. S. veliasi, pateikė apie D.S. asmeninę informaciją – apie šeiminę padėtį, vaikus, jų darželius, mokyklas, sporto pasiekimus, taip pat apie žmogaus ankstesnę veiklą, verslą ir panašiai. Tas asmuo tvirtino, esą „Kauno keliams“ keliama byla, nors mes nieko apie tai nežinome, ir tvirtino, kad jeigu D. S. su mumis dirbs, jam kils didelių problemų, todėl jis bendradarbiavimą turėtų nutraukti“, – pasakojo R. Šilinis. Kaip matyti iš stenogramos, D. S. prisipažino „labai išsigandęs“, todėl įvykdęs visus nurodymus – tuo labiau kad netrukus sulaukė rašto iš LAKD.

„Kauno kelių“ vadovas LŽ teigė manantis, kad ši istorija galėjo būti inspiruota LAKD ar atskirų jos darbuotojų. „Manau, jie įvertino situaciją, kad mes galime atitikti konkurso reikalavimus, todėl priėmė tokius sprendimus mus eliminuodami“, – svarstė jis.

LAKD komentuoti šią situaciją LŽ atsisakė. „LAKD savo veikloje sąžiningai laikosi teisės aktų reikalavimų. Kol vyksta teisminiai ginčai, detalesnės informacijos į jūsų užduotus klausimus LAKD pateikti negali“, – nurodė LAKD atstovas E. Tamariūnas. Pasakoti žiniasklaidai apie galbūt jam darytą spaudimą nepanoro ir D.S.

Laimėtojai – tie patys

LAKD nepateikė LŽ atsakymų, kiek viešųjų pirkimų kelių remontui ir statybai skelbė pastaraisiais metais ir kas buvo jų nugalėtojai. Centrinio viešųjų pirkimų portalo duomenimis, nuo 2010 metų iki dabar (be naujausių konkursų) viešiesiems pirkimams, neskaičiuojant mažos vertės, LAKD išleido apie 413 mln. eurų. Daugiausia Direkcijos skelbtų viešųjų pirkimų didžiuosiuose projektuose, šio portalo duomenimis, laimi dvi bendrovės – „Panevėžio keliai“ ir „Kauno tiltai“. Nuo 2010 metų su jomis sudarytos atitinkamai 64 (už 159 mln. eurų) ir 53 sutartys (už 153 mln. eurų).

„LAKD sakiau: jei valstybė jau yra pasirinkusi laimėtojus, prašau apie tai informuoti – mes daugiau nebedalyvausime, nes puikiai suprantame, kad prieš valstybės pasirinkimą nelaimėsime. Konkurencija šiuo metu yra tik mažos vertės ir nedidelės apimties objektuose. Pagrindiniai strateginiai objektai, susidaro įspūdis, yra stipriai valdomi“, – kalbėjo R. Šilinis.

Kaip LŽ informavo „Panevėžio kelių“ atstovė ryšiams su visuomene Rasa Čepienė, gerus bendrovės veiklos rezultatus lemia nuoseklus darbas. „Daugelį metų mūsų bendrovė dalyvauja viešųjų pirkimų konkursuose, nuosekliai vykdome sisteminį darbą šioje srityje. Natūralu, kad jis duoda rezultatų“, – nurodė ji.

Siūlo didinti konkurenciją

Asociacijos „Lietuvos keliai“, vienijančios pagrindines šiame sektoriuje dirbančias įmones, vykdomasis direktorius Rimvydas Gradauskas LŽ tvirtino, esą kalbos apie kelių rinkos pasidalijimą yra seni gandai. „Gal prieš 10–15 metų, kai buvo mažiau stiprių įmonių, jos ir dominavo. Bet dabar veikia gal 35 įmonės, o iš tikrųjų mums Lietuvoje ir 3 įmonių gana. Mes turėtume išgyventi laikotarpį, kai daugelis čia veikiančių kelių įmonių turėtų bankrutuoti, nes perteklius pajėgumų tikrai yra didelis“, – tvirtino jis.

Buvusį susisiekimo ministrą, Liberalų sąjūdžio lyderį E. Masiulį nustebino tokie asociacijos vadovo samprotavimai. „Iš kokios varpinės žiūrėsi: jei kalbėsime iš didžiųjų įmonių pozicijų, galbūt samprotauti taip, kaip R. Gradauskas, ir galima, bet man atrodo, kad LAKD turėtų būti suinteresuota kuo didesne konkurencija, nes tik tokiu atveju galima laimėti palankesnes sąlygas valstybei“, – aiškino jis.

Pasak E. Masiulio, anksčiau jam yra tekę matyti žemėlapį, kuris leido svarstyti, kad kelių rinka gali būti pasidalyta kelių bendrovių. „Pasiekėme, kad dažnais atvejais konkursai būtų smulkinami, dėl to atsirado didesnė konkurencija, į rinką atėjo naujų kompanijų. Jei situacija paliekama savieigai arba, dar daugiau, jei atsiranda „spaudimas iš viršaus“, gali atsitikti taip, kad vėl grįšime į banditų laikus. Nenormalu jau tai, kad LAKD beveik metus vadovauja laikinasis direktorius. Esant tokiai padėčiai, institucijoje gali atsirasti didelis chaosas, ir jo metu kai kas gali pradėti piktnaudžiauti padėtimi“, – svarstė politikas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"