TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Į Lietuvą atvykstantis Vokietijos ministras: būtinas dialogas su Rusija

2016 05 26 7:49
Reuters/Scanpix nuotrauka

Vizitą Lietuvoje pradedantis Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris sako, kad Europos Sąjungos (ES) šalims šią vasarą sutarti dėl sankcijų Rusijai pratęsimo bus sunkiau nei pernai.

Vokietijos užsienio reikalų ministras BNS interviu taip pat pabrėžė, kad NATO, stiprindama pajėgumus Rytų Europoje, kartu turi užmegzti dialogą su Maskva, kad išvengtų krizės eskalacijos.

Pasipriešinimas išaugo

Ekonominės sankcijas, nukreiptas prieš Rusijos naftos, ginkluotės ir bankininkystės sektorius, ES įvedė 2014 metais, reaguodama į Rusijos veiksmus Ukrainoje. Jos galioja iki šių metų liepos mėnesio. Sankcijoms pratęsti reikia visų ES šalių paramos, dėl jų ES vadovai ketina diskutuoti birželio mėnesį.

„Mes matome, kad Europos Sąjungoje išaugo pasipriešinimas pratęsti Rusijai taikomas sankcijas. Palyginti su praėjusiais metais, bus sunkiau susitarti dėl bendros pozicijos šiuo klausimu“, – teigė F.W.Steinmeieris.

Ministro teigimu, Vokietija laikosi pozicijos, kad sankcijos yra susijusios su Minsko susitarimų dėl paliaubų Rytų Ukrainoje įgyvendinimu.

„Mes kovosime, kad Europa šiuo klausimu laikytųsi bendro požiūrio. Mums sankcijos tebėra susijusios su Minsko susitarimo vykdymu“, – teigė ministras.

Pastaruoju metu apie ES sankcijas Maskvai skeptiškai atsiliepia Italijos ir Vengrijos vadovai. Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys bei Lenkija, sako, kad ES privalo išlaikyti sankcijas kaip spaudimo priemonę Maskvai.

Pasak F.W.Steinmeierio, Vakarai negali ignoruoti „tarptautinės teisės normas pažeidžiančios Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir Rytų Ukrainos destabilizavimo“, ir šiuo klausimu jau „pasiuntė aiškų signalą“.

Vokietijos socialdemokrato teigimu, sprendžiant konfliktą pažangos trūksta, tačiau tai priklauso nuo abiejų šalių – Ukrainos ir Rusijos – priimtų susitarimų vykdymo.

Tuo pačiu F.W.Steinmeieris pabrėžė, kad Vakarams reikia Rusijos siekiant pašalinti didelių tarptautinių krizių židinius Sirijoje ir Libijoje.

Dialogas su Rusija

Vakarų santykius su Maskva F.W.Steinmeieris ketvirtadienį Vilniuje turėtų aptarti su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite ir užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi. Pokalbių metu daug dėmesio turėtų būti skiriama ir NATO planams išplėsti karinį buvimą Baltijos šalyse.

Lietuvos pareigūnai praėjusį mėnesį pranešė sulaukę Berlyno patvirtinimo, kad Vokietija ketina formuoti NATO bataliono kovinę grupę Lietuvoje.

Raštu atsakydamas į BNS klausimus, F.W.Steinmeiris šių planų nedetalizavo, apsiribodamas teiginiu, kad dėl Aljanso pajėgumų Rytų Europoje bus diskutuojama per NATO viršūnių susitikimą Varšuvoje liepos mėnesį.

Vokietijos ministras kartu pabrėžė, kad NATO filosofija grindžiama ne tik atgrasymu, bet ir įtampos mažinimu, todėl Vakarų aljansas turi siekti atkurti pasitikėjimą su Maskva.

„Bijau, kad susitelkimas vien į pasiruošimus gintis gali sukelti grėsmių, kurios neatitinka niekieno interesų. Mums reikia dialogo su Rusija, kad atkurtume pasitikėjimą, kuris buvo prarastas, ir sumažintume grėsmę būti nenoromis įtrauktiems į eskalavimo spiralę. Taigi, gerai, kad NATO ir Rusijos taryba vėl susirinks diskusijoms prieš viršūnių susitikimą Varšuvoje“, – teigė ministras.

Dėl pabėgėlių – jokių tabu

Vokietijos ministro teigimu, praėję metai parodė, kad ES negali slėptis nuo žemyną krečiančių krizių.

„Triguba krizė – mus apėmusi gili finansinė krizė, artėjantis britų referendumas ir pabėgėlių srautas į Europą – ir toliau kelia sąmyšį“, – sakė F.W.Steinmeieris.

Ministras perspėjo, kad pabėgėlių srautai į Europą nesumažės ir ateityje, todėl būtina tiek stiprinti išorės sieną, tiek reformuoti prieglobsčio sutikimo tvarką.

„Negalime veltui praleisti to atokvėpio, kurį gavome sudarę susitarimą su Turkija, juo nepasinaudodami, turime ieškoti ilgalaikių ir tvarių sprendimų“, – teigė jis.

Vokietijos ministras detaliau nekomentavo Briuselio pasiūlymų skirti baudas pabėgėlių kvotų atsisakančioms šalims, tačiau pabrėžė, kad turi būti svarstomos visos galimybės.

„Šioje srityje negalime sau leisti jokių tabu, bet reikia bendradarbiauti ieškant sprendinių“, – teigė F.W.Steinmeieris.

Lietuva, priešingai nei kaimyninė Lenkija ir kai kurios kitos Vidurio Rytų Europos šalys, sutiko savanoriškai priimti pabėgėlių pagal ES nustatytas kvotas, tačiau kol kas nepritaria Briuselio ir Berlyno siūlymams nustatyti nuolatinį privalomą mechanizmą.

– Ar Vokietijos vyriausybė priėmė galutinį sprendimą tapti vadovaujančia valstybe, atsakinga už daugiašalį NATO batalioną Lietuvoje? Kiek karių Vokietija ketina ten pasiųsti? Ar taip siunčiama žinia Rusijai?– BNS klausė Vokietijos ministro.

– Praeitą savaitę per NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą vėl išreiškėme savo solidarumą su Aljanso rytiniais partneriais. Vokietija jau dabar aktyviai dalyvauja Baltijos regiono oro policijos misijoje. Taip pat smarkiai prisidėjome prie pastangų suformuoti naująsias NATO ypač greito reagavimo jungtines pajėgas. Nuo 2015 metų dislokavome vieną kuopą Baltijos regione rotacijos principu. Per NATO viršūnių susitikimą Varšuvoje taip pat aptarsime tolesnius būdus padidinti NATO dalyvavimą Aljanso rytinėje teritorijoje.

Kita vertus, taip pat svarbu, kad mūsų veiksmai visada grindžiami esmine NATO filosofija, kurios svarbiausi elementai – atgrasymas ir įtampos mažinimas. Bijau, kad susitelkimas vien į pasiruošimus gintis gali sukelti grėsmių, kurios neatitinka niekieno interesų. Mums reikia dialogo su Rusija, kad atkurtume pasitikėjimą, kuris buvo prarastas, ir sumažintume grėsmę būti nenoromis įtrauktiems į eskalavimo spiralę. Taigi, gerai, kad NATO ir Rusijos taryba vėl susirinks diskusijoms prieš viršūnių susitikimą Varšuvoje.

– Lietuva pradeda priimti pabėgėlius pagal ES schemą, bet atmeta privalomų kvotų mechanizmą. Ar turite vilties įtikinti Lietuvą ir kitas regiono šalis jį priimti? Ar jos turėtų sulaukti pasekmių, jeigu priešinsis?

– Kartu su visais partneriais Europoje turime rasti bendrus europinius sprendimus. Beje, čia veikiame kartu su Lietuva, kuri pareiškė savo paramą priimant pabėgėlius. Tačiau negalime veltui praleisti to atokvėpio, kurį gavome sudarę susitarimą su Turkija, juo nepasinaudodami, turime kartu ieškoti ilgalaikių ir tvarių sprendimų. Juk viena yra aišku: kad pabėgėlių srautai į Europą nesumažės ir ateityje. Iki vasaros norime susitarti dėl geresnės išorinių ES sienų apsaugos. Tai svarbus aspektas, tačiau tuo visko neišspręsime – ir būtent todėl Europos Komisija rengia pasiūlymus dėl Europos prieglobsčio sistemos reformos. Šioje srityje negalime sau leisti jokių tabu, bet reikia bendradarbiauti ieškant sprendinių.

– Ar įžvelgiate realią grėsmę, kad krizės – pradedant pabėgėliais ir Rusija, baigiant galimu Brexit [Britanijos pasitraukimu iš ES] ir Graikijos krize – gali vesti į ES subyrėjimą arba Šengeno zonos žlugimą?

– Pasaulis nestabilus. Praėję metai aiškiai parodė, kad negalime slėptis nuo mus krečiančių krizių. Smarkiai purtoma ir Europos sistema. Triguba krizė – mus apėmusi gili finansinė krizė, artėjantis britų referendumas ir pabėgėlių srautas į Europą – ir toliau kelia sąmyšį. Esu tvirtai įsitikinęs, kad visą galybę šių užduočių galėsime įveikti veikdami kartu. Mano manymu, bendras problemas turime spręsti Europoje bendrai su Europos partneriais, kitų alternatyvų tam nėra. Mums visiems reikia Europos, būtent stiprios Europos! Pirmieji sėkmingi rezultatai, pavyzdžiui, susitarimas su Turkija ir dėl to ženkliai sumažėjęs pabėgėlių srautas į Europą rodo: jeigu imsimės šių užduočių ir dirbsime spęsdami jas kartu, tai galėsime daug padaryti.

– Ar palaikysite ES sankcijų Rusijai pratęsimą, ar jums bus priimtiniau jas atšaukti arba sušvelninti artimiausiais mėnesiais, jeigu nebus jokių dramatiškų pokyčių Ukrainos krizėje? Ir jeigu Ukrainoje nebus vykdomos reformos, ar tai atgrasytų ES nuo sankcijų pratęsimo? Ar Vakarai turėtų izoliuoti ir suvaržyti Rusiją, ar su ja angažuotis?

– Mes pastebime, kad Europos Sąjungoje išaugo pasipriešinimas pratęsti Rusijai taikomas sankcijas. Palyginti su praėjusiais metais, bus sunkiau susitarti dėl bendros pozicijos asti šiuo klausimu. Tačiau mes kovosime, kad Europa šiuo klausimu laikytųsi bendro požiūrio. Mums sankcijos tebėra susijusios su Minsko susitarimo vykdymu.

Viena yra aišku: mes negalime ignoruoti tarptautinės teisės normas pažeidžiančios Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir Rytų Ukrainos destabilizavimo. Šiuo klausimu pasiuntėme aiškų signalą. Be to, atkakliai dirbame Normandijos formate ieškodami Ukrainos konflikto sprendimo. Čia norėtume būti pažengę toliau, tačiau priklausome nuo abiejų šalių – Ukrainos ir Rusijos – priimtų susitarimų vykdymo. Tačiau akivaizdu yra tai, kad mums reikia Rusijos siekiant pašalinti didelių tarptautinių krizių židinius – ir Sirijoje, ir dedamų pastangų dėka stabilizuoti situaciją Libijoje. Ypač krizės laikotarpiu yra svarbūs formatai, kur galime įveikti tylą ir sugrįžti prie derybų stalo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"