TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Į Lietuvos kvietimą draugauti atsakė ne visi

2016 02 20 6:00
Audronius Ažubalis. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuva siekia praplėsti valstybių, su kuriomis palaiko diplomatinius santykius, ratą ir norėtų užmegzti ryšius su dar keliolika tolimų Afrikos, Azijos ir Okeanijos šalių. Tačiau į mūsų šalies išsiųstus kvietimus užmegti diplomatinius ryšius atsakė ne visos valstybės.

Šiuo metu mūsų šalis diplomatinius santykius yra užmezgusi su 181 pasaulio valstybe. Su vienomis jų, pavyzdžiui, Islandija, Kanada, Airija, Šveicarija, Didžiaja Britanija, JAV, Lenkija ir kitomis, dvišalė draugystė prasidėjo ar buvo atnaujinta 1991 metais, praėjus maždaug pusantrų metų nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Su kitomis šalimis, tokiomis kaip Vanuatu, Fidžis, Kiribatis, Liberija, Nigeris, diplomatiniai santykiai pradėti plėtoti tik pastaraisiais metais.

Politikų nuomone, turėti kuo daugiau draugų pasaulyje yra naudinga. Tačiau nederėtų pamiršti, kad toli gražu ne visi nusipelno draugystės.

Daugiausia baltų dėmių – Afrikoje

Lietuva nėra užmezgusi diplomatinių santykių su 14 pasaulio valstybių. Dauguma jų – Afrikos šalys: Bisau Gvinėja, Centrinės Afrikos Respublika (CAR), Kongas, Madagaskaras, Pietų Sudanas, Pusiaujo Gvinėja, Somalis, Svazilandas, Sudanas. Taip pat mūsų valstybė nepalaiko diplomatinių ryšių su Azijoje esančiu Butanu, Okeanijos salomis Papua Naująja Gvinėja, Maršalo Salų respublika, Tuvalu, Tongos Karalyste.

„Su visomis šiomis valstybėmis Lietuva yra numačiusi užmegzti diplomatinius santykius, beveik dėl visų jų, išskyrus CAR, priimti atitinkami sprendimai Seime ir Vyriausybėje. Tačiau diplomatinių santykių užmezgimas – dvišalis veiksmas, tokius pačius sprendimus turi priimti ir kita šalis, todėl neretai ši procedūra užtrunka“, – aiškino Užsienio reikalų ministerijos (URM) Informacijos ir viešųjų ryšių departamento atstovai.

Koją kiša pilietiniai karai ir perversmai

Pasak URM atstovų, Lietuva siekia turėti diplomatinius santykius su visomis pasaulio valstybėmis. Aiškinama, kad jų užmezgimas – nematomas, bet nenutrūkstamas procesas: vyksta susirašinėjimas su atitinkamomis valstybių institucijomis, derinami teisiniai dokumentai, ieškoma abipusiškai priimtinos progos ir formos diplomatiniams santykiams įteisinti. „Abipusis šalių sutikimas užmegzti diplomatinius santykius yra išreiškiamas pasirašant specialų susitarimą, pavyzdžiui, bendrąjį komunikatą ar memorandumą, arba pasikeičiant diplomatinėmis notomis. Dažniausiai tai daroma daugiašalių tarptautinių renginių paraštėse arba memorandumą įgaliojami pasirašyti valstybių nuolatiniai atstovai Jungtinėse Tautose (JT)“, – teigė URM atstovai.

Įgaliojimai pasirašyti memorandumus dėl santykių užmezgimo suteikti Lietuvos nuolatiniam atstovui JT, o konkrečiai dėl Butano – mūsų šalies ambasadoriui Indijoje. „Valstybėms išsiųsti oficialūs kvietimai pradėti diplomatinių santykių užmezgimo procedūrą. Iš kai kurių valstybių atsakymo nesulaukta, su kai kuriomis pradėti derinti dokumentai, kai kuriais atvejais dokumentai jau suderinti ir tik laukiama progos pasirašyti, – teigė URM atstovai. – Pilietiniai karai, perversmai valstybėse, nuolatinės vyriausybės nebuvimas, šaliai ir / ar jos vadovui taikomos JT ir Europos Sąjungos (ES) sankcijos yra pagrindinės kliūtys, kurios trukdė ar vis dar tebetrukdo užmegzti diplomatinius santykius.“

Palengvina bendravimą

Kaip pažymi diplomatai, diplomatinių santykių nebuvimas nėra kliūtis tarpvalstybinei komunikacijai, bendradarbiauti prisidedant prie daugiašalių renginių, valstybės pareigūnų susitikimų. Tai taip pat nereiškia, kad Lietuvos piliečiai negali vykti į tam tikrą šalį.

Vis dėlto diplomatiniai santykiai yra būtinoji intensyvesnių dvišalių santykių, diplomatinio atstovavimo sąlyga: akredituojant ambasadorius, skiriant garbės konsulus, sklandžiau teikiant konsulines paslaugas, taip pat dvišalės teisinės bazės, kuri, pavyzdžiui, pagerintų verslo sąlygas tam tikroje šalyje, plėtrai.

URM atstovų teigimu, 1990 metais Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, diplomatinių santykių atkūrimas (ar užmezgimas) buvo labai svarbus tiek politiniu, tiek teisiniu požiūriu, siekiant užsitikrinti kuo platesnį tarptautinės bendruomenės palaikymą ir pripažinimą. „Tai buvo vienas iš elementų, patvirtinančių, kad Lietuva laikoma visaverčiu tarptautinės teisės subjektu ir tarptautinės bendruomenės nare. Šiuo metu diplomatinių santykių užmezgimo reikšmingumas dažnai priklauso ir nuo valstybių tarpusavio santykių, ir kiekvienos valstybės vidaus politikos, ir teisinės sistemų niuansų. Su vienomis valstybėmis oficialus diplomatinių santykių užmezgimas tiesiog formaliai įtvirtina jau kurį laiką vykstantį tarpusavio bendradarbiavimą, tiek dvišalį, tiek įvairių tarptautinių formatų (JT, UNESCO ir kt.), o su kitomis tai gali būti laikoma privalomu pirmuoju žingsniu, siekiant pradėti aktyvesnį tarpvalstybinį bendradarbiavimą“, – sakė URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamento atstovai.

Tiesti ranką reikia ne visiems

Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas Audronius Ažubalis nemano, kad Lietuvai reikia užmegzti diplomatinius santykius su visomis valstybėmis. Jis tebėra įsitikinęs, kad mūsų šalis padarė didelę klaidą 2013 metų pabaigoje užmegzdama diplomatinius santykius su Kuba. „Tuo metu Europos Sąjungoje buvome likę bene vieninteliai, kurie neturėjo diplomatinių santykių su Kuba, ir tai nebuvo joks minusas. Tiesiog rodėme, kad nuosekliai laikomės savo vertybinės linijos. Tai, kad Kubos režimas yra vienas žiauriausių ir represyviausių, nėra jokia paslaptis. Todėl kai kada siekis užmegzti diplomatinius santykius su visomis šalimis, mano požiūriu, nėra sveikintinas“, – pabrėžė jis.

A. Ažubalio teigimu, palaikomi diplomatiniai santykiai leidžia lengviau bendradarbiauti dvišaliu lygmeniu, reikalui esant ir vienai, ir kitai šaliai tikėtis tam tikros paramos. Svarstydamas, kodėl kai kurios šalys neatsako į Lietuvos kvietimą užmegzti diplomatinius santykius, parlamentaras sakė, kad galbūt jos tiesiog nemato reikalo. „Jos pasižiūri į valstybės dydį, galbūt dar į buvimą viename ar kitame aljanse ir atitinkamai reaguoja. Sudano prezidentas yra kaltinamas karo nusikaltimais (Omarui Hassanui al-Bashirui yra išduotas arešto orderis dėl karo nusikaltimų Darfūro regione – red.). Jeigu kreipiesi į tokį žmogų, prieš kurį tikriausiai balsavai JT Asamblėjoje, aišku, kad negausi pozityvaus atsakymo. Kiekviena valstybė turi savo išskaičiavimų“, – konstatavo politikas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"