TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Į merų kišenes Seimas kol kas nesikėsins

2014 04 05 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Dar viena idėja reformuoti merų darbo užmokesčio sistemą žlunga vos atsiradusi. Seimo nario Kęstučio Masiulio siūlymą savivaldybių vadovų piniginės storį reguliuoti pagal konkretaus regiono gyventojų pajamas kritikuoja parlamentarai, teisininkai ir patys merai.

Seimo nario K.Masiulio pastangos priversti merus karščiau nei iki šiol mylėti paprastus gyventojus ir labiau rūpintis jų reikalais nuėjo perniek. Kilnių tikslų neįžvelgę parlamento teisininkai jo parengtą projektą įvertino kaip nekonstitucišką. K.Masiulis dar prieš porą mėnesių pateikė projektą, kuriuo siūlė, kad merų ir jų pavaduotojų pareigines algas nustatytų bei darbo užmokestį tvirtintų savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į vidutinį vietos gyventojų mėnesio atlyginimą. Mero pareiginė alga esą negalėtų viršyti 2,5, vicemero - 2 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių konkrečioje savivaldybėje.

Pagal šį principą pusės merų algos mažėtų, pusės - galbūt didėtų. Savivaldybių vadovai šią naujovę pirmiausia ragina išmėginti patiems Seimo nariams, ypač tiems, kurie išrinkti toli nuo sostinės esančiose apygardose.

Įžvelgė nenorą keisti

Seimo Teisės departamento specialistų teigimu, K.Masiulio siūlomas reguliavimas prieštarauja Konstitucijos nuostatai, kad “kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą”, taip pat Konstitucinio Teismo suformuluotai doktrinai dėl valstybės ir savivaldybių politikų darbo užmokesčio dydžio diferencijavimo. Anot ekspertų, savivaldos institucijų veikla neturi absoliučios įtakos gyventojų gerovei ir jų darbo užmokesčiui. Šis priklauso nuo įmonių pobūdžio ir yra reguliuojamas skirtingais teisės aktais. Todėl, pasak teisininkų, sieti merijų vadovų algą su vidutiniu tos savivaldybės gyventojų mėnesiniu darbo užmokesčiu “nėra nei ekonominio, nei teisinio pagrindo”.

Net ir tokio griežto verdikto sulaukęs idėjos iniciatorius neketina nuleisti rankų. Jis tvirtino ieškosiąs sąjungininkų, mėginsiąs kalbėtis su teisininkais. “Suprantu vieną dalyką - yra didžiulis nenoras ką nors keisti. Jis remiasi dabartine tvarka, kuri tenkina daugelį. Kitaip daugeliui merų tektų susimažinti atlyginimus”, - LŽ sakė konservatorius. Kartu jis piktinosi, kad per šią Seimo kadenciją bet koks opozicijos atstovo siūlymas tiesiog “nuleidžiamas į kanalizacijos vamzdį”.

Derinami projektai

K.Masiulis įsitikinęs, kad geriausias rodiklis, atspindintis merų darbą, yra savivaldybės gyventojų vidutinis darbo užmokestis. “Jei savivaldybė klesti, žmonės daugiau ir uždirba. Ar gali būti priešingai? Kartu tai ir mero indėlis į tą klestėjimą”, - aiškino Seimo narys. Jo teigimu, merijos vadovų atlyginimus turėtų nustatyti pati savivaldybė, taip priversdama juos “dirbti žmonių klestėjimui”.

“Taip yra visame pasaulyje. Kodėl mero atlyginimas turi būti susijęs su savivaldybės gyventojų skaičiumi? Kodėl klestinčios Neringos meras gauna tiek, kiek stagnuojančio ir merdinčio mano gimtojo Kelmės rajono vadovas? Tegu meras nors truputį pasistengia, kad žmonės gyventų geriau, turėtų darbo. Tačiau daugelis savivaldybių vadovų tokių pastangų visiškai nerodo”, - kalbėjo K.Masiulis.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) pirmininkė “darbietė” Virginija Baltraitienė sutiko, kad dabartinę merų atlyginimų sistemą būtina tobulinti. Juolab kad ir algos esą per mažos. Tačiau K.Masiulio idėjai ji griežtai nepritaria. “Nesąmoningas siūlymas, tai tiesiai ir pasakiau projekto autoriui. Kaip, pavyzdžiui, į Skuodą pritraukti investicijų? Meras gali per galvą verstis, bet eiti į tokį pakraštį niekas nenori”, - LŽ dėstė V.Baltraitienė. Jos teigimu, kolegos variantas būtų naudingas tik didiesiems miestams ir kelioms savivaldybėms. Likusioms tai būtų tikra pražūtis.

Anot V.Baltraitienės, VVSK kartu su Finansų ministerija svarsto galimybę bent dalį surinktų viršplaninių pajamų palikti savivaldybėse. Taip pat leisti savivaldybių taryboms pačioms spręsti, kokį atlyginimą mokėti merams (nustačius pasirinkimo ribas). Naują tvarką tikimasi patvirtinti šiais metais, kad ji įsigaliotų iškart po 2015-ųjų savivaldos rinkimų.

Laukia sprendimų

“Gal tegul ir Seimo nariai, išrinkti vienoje ar kitoje apygardoje, pamėgina savo darbo užmokestį sieti su tos teritorijos žmonių gyvenimo lygiu. Ypač įdomu būtų pažiūrėti, kiek uždirbtų toliau nuo sostinės nutolusiuose regionuose išrinkti Seimo nariai”, - replikavo Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.

Jo žodžiais, per pastaruosius 15 metų merų atlyginimai buvo didinami vos kartą, mažinami - tris sykius. Lietuvos merų darbo užmokestis, palyginti su kaimynų latvių ir estų, yra mažesnis du tris kartus, ką jau kalbėti apie Vakarų Europos šalis. “Politikai turi apsispręsti, ar merų darbo vertinimą ir algos nustatymą patikėti savivaldybių taryboms, ar vieną kartą pasižiūrėti ne tik į save, bet ir į žmones, kuriems tenka gal net didesnė atsakomybė nei konkrečiam Seimo nariui. Nes meras - ir tarybos, ir atstovaujamosios valdžios vadovas, tačiau jo atlyginimas to neatspindi”, - pabrėžė R.Malinauskas. Pasak jo, LSA ne kartą teikė merų atlyginimų sistemos pertvarkos siūlymus, tačiau iš jų dažniausiai būdavo tik pasišaipoma. “Dėl to man labai gaila”, - neslėpė LŽ pašnekovas.

Algos padidėjo

Pagal dabartinę tvarką savivaldybių politikų pareiginės algos dydį tvirtina Seimas. Vilniaus ir kitų didžiųjų miestų merų pareiginis atlyginimas nuo sausio 1 dienos siekia 5490 litų, mažesnių savivaldybių - 4725 litus. Politikai taip pat gauna priedus už darbą valstybės tarnyboje. Pagal K.Masiulio siūlomą sistemą daugiausia - iki 1 tūkst. litų - galėtų didėti Vilniaus ir Klaipėdos miestų vadovų algos, tuo metu blogai valdomų Šalčininkų, Prienų ar Kalvarijos merų bei vicemerų atlyginimai mažėtų po 1,5 tūkst. litų.

2013 metų trečiojo ketvirčio duomenimis, didžiausias vidutinis darbo užmokestis mokamas Vilniuje, jis siekia 2640,4 lito, mažiausias - Šalčininkų rajono savivaldybėje - 1658,2 lito.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"