TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Į mokslus kibo "meilės tremtiniai"

2007 02 24 0:00

Panevėžyje pradėtas Europos Sąjungos finansuojamas kitataučių mokymo projektas

Aukštaitijos sostinėje į pusantrų metų mokslus kibo 200 kitataučių, pasirengusių išmokti arba patobulinti turimas lietuvių kalbos, kompiuterinio raštingumo ir verslo pagrindų žinias. Galimybę mokytis jiems suteikė Panevėžio nacionalinių mažumų asociacijos laimėtas projektas, finansuojamas iš Europos Sąjungos socialinio fondo lėšų. Projekto vertė siekia beveik milijoną litų.

Metų pradžioje prasidėję mokslai pritraukė įvairių Panevėžyje gyvenančių tautybių žmonių. Į auditorijas renkasi indai, irakiečiai, uzbekai, prancūzai, vokiečiai, anglai, čigonai, ispanai, rusai, ukrainiečiai, baltarusiai ir kitų tautybių atstovai. Daugelį jų į Panevėžį atvedė širdies reikalai, o paskui - vedybos su panevėžiečiais. Kiti užsieniečiai į miestą atvyko plėtoti verslo.

Dauguma kursų lankytojų Panevėžyje apsigyveno dar Sovietų Sąjungos laikais, tačiau lig šiol taip ir neišmoko lietuvių kalbos.

Kauno technologijos universiteto Panevėžio instituto Vadybos mokymo centro vadybininkė Natalija Pauliukienė pabrėžė, kad prasidėjus kursams net tie asmenys, kurie manė mokantys kalbėti lietuviškai, suprato, kad turimos žinios labai menkos.

Kursai skirti žmonėms nuo 18 iki 65 metų, tačiau dauguma besimokančiųjų - 40-mečiai. Pauliukienės teigimu, maždaug pusė kursų lankytojų turi aukštąjį arba specialųjį vidurinį išsilavinimą.

Projekto rengėjai ir vykdytojai, ištyrę, kas kamuoja Panevėžyje gyvenančius kitataučius, išsiaiškino, kad nacionalinių mažumų atstovams šiuo metu aktualiausios socialinės problemos. Nemokėdami kalbos jie negali semtis žinių, todėl nepajėgia integruotis ir į darbo rinką.

Šios problemos ypač aktualios dar nuo sovietmečio Panevėžyje gyvenantiems kitataučiams. Buvo baiminamasi, kad ilgainiui jos virs politinėmis problemomis, pakurstys tautinę nesantaiką.

Kursų rengėjams pradėjus domėtis, kodėl dauguma kitataučių menkai moka lietuvių kalbą, paaiškėjo, kad jie neturi galimybės nemokamai išmokti kalbos. Skirtingai nei daugelyje užsienio šalių, kuriose kitataučiams rengiami nemokami kalbos kursai, atvykėliai į Lietuvą kalbos mokytojus turi samdytis individualiai.

"Į šiuos kursus prašosi ne tik kitataučiai. Juos lankyti norėtų ir gimtosios kalbos nemokantys lietuviai, pavyzdžiui, buvę tremtiniai ar augę mišriose šeimose. Deja, tokių žmonių negalime mokyti, nes projektas skirtas tik tautinėms mažumoms. Tačiau manyčiau, kad turi būti pasirūpinta ir tautiečiais", - teigė Pauliukienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"