TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Į NATO energetinio saugumo centrą užsienio ekspertai atvyks kitąmet (Interviu)

2012 08 14 10:29
AFP/Scanpix nuotr.

Liepos pradžioje Vilniuje įsteigto NATO energetinio saugumo kompetencijos centro direktorius pulkininkas Romualdas Petkevičius teigia, kad kitą vasarą dirbti į Lietuvą pradės vykti pirmieji ekspertai iš užsienio - Prancūzijos, Turkijos, Italijos, Latvijos ir Estijos.

Interviu BNS centro vadovas sakė, kad jau planuojami bendri projektai su kitose valstybėse esančiais NATO kompetencijos centrais, ruošiami mokymo kursai karininkams, planuojama rengti specialius scenarijus Aljanso pratyboms.

BNS: Gal galit papasakoti apie dabartinį šio centro statusą. Atrodo, jog dabar lyg ir egzistuoja dubliavimasis: yra ir Energetinio saugumo centras (ESC) prie Užsienio reikalų ministerijos, ir NATO kompetencijos centras. Koks yra skirtumas, ar taip ir liks?

Romualdas Petkevičius: Dubliavimosi čia iš esmės nėra. Kai nacionalinis ESC buvo įsteigtas prieš dvejus metus, vienas iš tikslų ir buvo siekti NATO kompetencijos centro statuso. Taip ir išsidėstė procesas dėl mūsų teisinės bazės. Liepos 10 dieną mes įsteigėme NATO Energetinio saugumo kompetencijos centrą (ESKC), pasirašydami tarpusavio supratimo memorandumus su valstybėmis steigėjomis. Dabar šalia egzistuojantis nacionalinis centras padeda mums siekti akreditacijos. Ką metų pabaigoje Užsienio reikalų ministerija nuspręs su tuo centru padaryti, tą ir padarys, bet du centrai neegzistuos. Nuo 2013 metų bus vienas centras. Žinote, biudžetiniai metai, nuo metų vidurio ir personalą paskirti sudėtingiau. Bet iš esmės nuo 2013 metų Lietuvoje bus viena nepriklausoma tarptautinė karinė organizacija - NATO energetinio saugumo kompetencijos centras.

BNS: Kokia padėtis siekiant NATO akreditacijos? Kompetencijos centras tarsi įsteigtas, bet Aljanso akreditacijos jis dar neturi...

R.P.: Taip, yra tam tikri tokių centrų steigimo etapai. Toks centras yra ne vienas ir mūsų yra ne pirmas. Yra tam tikra praktika. Iš pradžių valstybė, kuri imasi steigimo iniciatyvos, suorganizuoja porą konferencijų, sukviečia kitas valstybes, paaiškina, kokia čia idėja. Tokios konferencijos pas mus buvo vasario ir balandžio mėnesiais. Mes buvome surinkę iki 17 NATO valstybių, kadangi susidomėjimas pačia tema ir centro veikla buvo gana didelis. Šiame etape steigimo memorandumus pasirašė Latvija, Italija, Turkija. Manau, kad iki pirmosios rugsėjo pusės pasirašys Estija ir Prancūzija. Aišku, centras visada bus atviras prisijungti ir kitoms valstybėms. Čia pirmas etapas, paties centro įsteigimas.

Po to yra akreditacijos procesas. Įsteigus centrą turi įvykti centro valdybos susitikimas. Liepos 18-19 dienomis buvo susirinkę valstybių steigėjų atstovai, buvome pakvietę ir stebėtojų iš valstybių, kurios domisi. Britai buvo atvažiavę pasižiūrėti, kadangi labai domisi šio centro veikla. Taip pat turi įvykti akreditacijos vizitas, turi atvažiuoti pareigūnai iš NATO Transformacijos vadavietės. Pasižiūri, kaip esame pasiruošę, įvertina mūsų darbo programą. Pažiūri, ar mes turime planus, kaip įrengsime patalpas, ar atitiksime NATO keliamus saugumo reikalavimus. Tas vizitas irgi buvo, liepos 16-17 dienomis. Mes esame įvertinti teigiamai. Dabar aš iš esmės fiziškai laukiu, kol mūsų kariuomenės vadas pabaigs atostogas ir laišku kreipsis į karinį komitetą prašydamas akredituoti mūsų centrą kaip tarptautinę karinę organizaciją po NATO transformacijos vadaviete.

Aš tikiuosi, kad iki rugsėjo pabaigos karinis komitetas priims sprendimą. Vėliau Šiaurės Atlanto Taryba turi fiziškai pritarti tokiam sprendimui, suteikti tarptautinės organizacijos statusą. NATO pareigūnų darbotvarkės yra neprognozuojamos, bet, aš tikiuosi, kad su tiek iniciatyvos, kiek parodė tiek ministrė Rasa Juknevičienė, tiek Prezidentūra, tiek Užsienio reikalų ministerija, tie dokumentai ant stalo atsiguls greičiau, ir iki šių metų pabaigos turėsime akreditaciją.

BNS: Kokie yra NATO kompetencijos centro veiklos prioritetai, ar jie skirsis nuo nacionalinio ESC prioritetų ir kas tuos prioritetus nustatys?

R.P.: Pagrindinis mūsų veiklos tikslas yra apibrėžtas koncepcijoje, kuri yra patvirtinta. Pagrindinis mūsų tikslas yra siekti NATO pajėgų transformacijos ir efektyvesnio energetinių resursų naudojimo NATO šalių kariuomenėse. Antras elementas, ko mūsų prašo ir NATO, tai nedubliuoti esančių organizacijų veiklos. Mums tą nėra sunku padaryti, kadangi su karyba susijusiu energetiniu saugumu NATO viduje labai mažai kas užsiiminėja. Nors pati idėja, kad NATO turi kažką daryti energetinio saugumo srityje, yra ne nauja. NATO mato, kad tematika yra aktuali ir Čikagoje iš esmės buvo pabrėžta, kad NATO sieks Aljanso šalių kariuomenių efektyvumo naudojant energetinius resursus tiek operacijose, o mes pridedame - tiek ir kariuomenių bazavimosi vietose. Kodėl mūsų kariai neturėtų siekti efektyviai naudoti energetinius resursus būdami čia, Lietuvoje?

Šis tikslas įgyvendinamas siekiant tarpinių tikslų. Vienas iš jų būtų edukacinė ir mokomoji veikla. NATO tai yra svarbu - šviesti karius, kas iš esmės yra tas operacinis energetinis saugumas ir kaip prie to prisidėti. Kaip ir kiekvienoje kariuomenėje NATO karių rengimas ir mokymas yra skirstomas į du elementus. Tai individualus rengimas, kai kariai iš esmės sėdi klasėse, atlieka minimalias pratybas, tai yra savišvieta. Kitas elementas - tai pratybos. Mūsų centras prisidės ir vienoje, ir kitoje srityje.

Individualaus karių rengimo srityje mes planuojame šiame centre organizuoti kursus. Kursus organizuosime Lietuvoje, visi kursai, kuriuos šitas centras organizuos, bus NATO akredituoti. Aišku, užtruks tuos kursus parengti, kadangi reikės surinkti ir dėstytojus, mes visos ekspertizės neturėsime. Bet kadangi nemažai ekspertų yra Lietuvoje, tai aš tikiuosi, jei organizuosime kursus čia, kad dėstytojus sugebėsime surinkti ir Lietuvoje. Organizuosime keletą labai praktinių kursų. Pradėsime tikriausiai nuo bendrų švietėjiškų kursų, gal aukštesnio rango karininkams, ir baigsime gana techniniais kursais.

Kas dėl kartinių pratybų, tai centras prisidės ir šioje srityje. Šioje turime labai laiku išsakytą klausimą iš admirolo Jameso Stavridis (Džeimso Stavridžio), kuris yra NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas. Jis ne per seniausiai, gal prieš tris savaites, būdamas Lietuvoje lankėsi centre. Jam kilo mintis, kodėl prie dabar egzistuojančių NATO pratybų scenarijų nepridėti scenarijaus, kuris paliestų su energetiniu saugumu susijusias problemas. Sakykime, energetinių išteklių trūkumo operacijose problemą. Jis oficialiai, raštu paprašė kompetencijos centro peržiūrėti tokią galimybę, kad būtų sukonstruotas toks pratybų modulis. Aišku, tai neįvyks per šiandien ir rytoj, kadangi sukonstruoti modulį didelėms pratyboms yra gana sunku. Tarp kitko, toks scenarijus yra sukurtas pas mus, Lietuvoje. Tas scenarijus bus įgyvendinamas per pratybas "Energex 2012". Pratybų svarbių asmenų lankymo diena bus rugpjūčio 31 dieną Nemenčinėje, kariuomenės mokymo centre. Mes pirmą kartą prie egzistuojančių pratybų, kai kariai ruošiasi išvažiuoti į Afganistaną, pridėjome mažą scenarijų, kuris kažkiek susijęs su energetinių resursų trūkumu operacijose. Scenarijus buvo sukurtas šiame centre, pats dalyvavau jo kūrime.

BNS: Kiek dabar centre dirba ekspertų, ar planuojama kviesti ekspertų ir užsienio? Kokia planuojama personalo plėtra?

R.P.: NATO energetinio saugumo kompetencijos centre bus iš esmės 15 specialistų, iš viso personalo bus 27, bet specialistų bus 15. Kiekviena valstybė narė gali siųsti savo specialistus. Iš esmės vienas iš narystės reikalavimų yra mokėti tam tikrą įnašą į bendrą biudžetą ir atsiųsti darbui personalą. Aš jau žinau, kad kai Prancūzija pasirašys susitarimą, aš turėsiu pavaduotoją prancūzą. Turkija siųs žmogų į pratybų ir mokymų skyrių, Italija siųs žmogų į koncepcijų ir doktrinų skyrių, Estija ir Latvija siųs žmones į strateginės analizės skyrių. Ką mes norime išlaikyti šiame centre, kas nebūdinga visiems centrams - mes norime šitą centrą išlaikyti tarpžinybiniu. Pagrindinis personalas bus iš Krašto apsaugos ministerijos, bet, aš tikiuosi, kad ir Užsienio reikalų ministerija suras galimybes skirti bent vieną žmogų. Mes esame parašę ir į kitas žinybas, kurios domisi šia tematika Lietuvoje, skirti žmones. Pavyzdžiui, estai skiria žmogų ne iš Krašto apsaugos ministerijos, o iš Ekonomikos ir energetikos ministerijos. Tai nėra būdinga centrams, daugiausiai jie yra palaikomi iš kariuomenės resursų. Taigi, tarptautinio personalo bus, visą tarptautinį personalą mes kviečiame atvykti į Lietuvą nuo kitų metų vasaros. Kadangi žmonės atvyksta su šeimomis, kaip tik vasarą gali integruoti vaikus į vietos mokyklas. Šiais metais mes iš esmės dirbsime su energetinio saugumo centru, kol jis dar egzistuoja, nuo kitų metų pradžios aš gausiu Lietuvos personalą darbui centre, o vasarą lauksiu atvykstančio tarptautinio personalo.  

BNS: Bet jei daugiau užsienio šalių norėtų prisijungti prie centro veiklos, daugėtų ir tarptautinio personalo?

R.P.: Jokių problemų, ir mes tikimės, kad valstybės prisijungs. Kaip minėjau, britai aktyviai domisi. Dauguma valstybių indikavo, jog tematika įdomi, bet yra sunkus laikas ir personalo išlaikymas užsienyje kainuoja. Tikimės, kad kitos valstybės prisijungs kitais metais. Yra labai aiškios prisijungimo procedūros, tai atitinkamas laiškas centro valdybai ir valstybė pasirašiusi memorandumus gali prisijungti. Pavyzdžiui, prie mūsų prisijungs amerikiečiai. Po centro akreditacijos amerikiečiai iš karto pradės prisijungimo procedūras. Kadangi dėl savo įstatymų jie negali būti centro steigėjai, jie jungiasi tada, kai centras jau įsteigtas.

BNS: Kas išlaikys NATO kompetencijos centrą?

R.P.: Centras yra išlaikomas tik valstybių steigėjų įnašais. Už kiekvieną deleguotą žmogų yra nustatytas įnašas, kurį valstybė moka į centro biudžetą. Remiantis tuo biudžetu, aš galiu sudarinėti centro veiklos programą, veiklos programą patvirtina valdyba ir aš ją įgyvendinu. Biudžetas priklauso nuo valstybių skaičiaus. Kuo daugiau valstybių, tuo naudingiau. Kuo didesnis biudžetas, tuo daugiau veiklos mes galime atlikti. NATO nefinansuoja nė vieno centro, NATO suteikia tarptautinės karinės organizacijos statusą ir tai yra gerai, mes turime tam tikrą vėliavą. Man atrodo, kokie tie įnašai bebūtų, didžiausia išliekamoji nauda tenka Lietuvai, kadangi pas mus gyvens tarptautinis personalas, visi sukurti produktai bus Energetinio saugumo centro, kuris bazuojasi Vilniuje. Tai gana svarbi reklama ir valstybei. Tuo labiau, kad Lietuvoje potencialas energetinio saugumo srityje yra nemažas, todėl aš neturiu dirbti užsidaręs tik centro ribose. Aš galiu pasirašyti bendradarbiavimo susitarimus su Lietuvos institucijomis, pavyzdžiui, tuo pačiu Energetikos institutu. Tada jau potencialas yra milžiniškas.

BNS: Koks centro veikloje bus santykis tarp politinio ir karinio-ekspertinio vertinimo?

R.P.: Mes esame tarptautinė karinė organizacija su labai aiškiai apibrėžtais tikslais ir uždaviniais. Mūsų koncepcijoje visi šie uždaviniai yra aiškiai apibrėžti, koncepcija yra patvirtinta valdybos. Todėl jokio politinio vertinimo čia nebus. Bus profesionalus karinis, analitinis vertinimas įvairiomis temomis, įvairioje energetinio saugumo plotmėje: tiek karinėje, tiek regioninėje, tiek, galbūt, aprėpiančioje visą pasaulį. Bet politizavimo karinėje organizacijoje negali būti ir to taryba nepatvirtins. Aš veikiu tarybos nurodymais, vadinasi, toks tas rezultatas ir bus. Tam mes ir buvome sukurti, kad vykdytume šitą misiją - žiūrėtume į karinius energetinio saugumo aspektus.

BNS: Leidiniai išliks tie patys?

R.P.: Taip, "Energetinio saugumo akcentai", Energetinio saugumo forumai. Bandysime bendradarbiauti su kitais kompetencijos centrais. Pavyzdžiui, jau dabar matosi mūsų glaudžiausias bendradarbiavimas, dabar bandome ieškoti bendrų projektų su Vokietijoje esančiu Karinių inžinierių kompetencijos centru. Jie bando sukurti ir NATO pritaikyti perdislokuojamą karinę bazę. Tikriausiai į mus kreipsis, dabar bandome dėl to susitarti, aprašyti tos bazės energetinių išteklių naudojimo pusę. Čia labai glaudus bendradarbiavimas. Iš jo tikriausiai gali gimti atskira studija, kuri, aišku, bus publikuojama. Taip pat išmoktos pamokos iš įvairių pratybų. Tokių publikacijų bus nemažai. Po kiekvienos konferencijos - planuojame bent po dvi per metus - stengsimės išleisti leidinį. Tam turime suplanavę pinigų, tam pritarė valdybos taryba.

Ačiū už pokalbį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"