TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Į pagalbą R.Kadyrovui

Lietuvos rankomis naikinti Rytų diktatūrų priešininkus tampa tradicija: po to, kai Teisingumo ministerija padėjo Aleksandro Lukašenkos režimui į kalėjimą pasodinti žmogaus teisių gynėją Alesių Beliackį, Generalinė prokuratūra (GP) nusprendė perduoti Rusijai duomenis, kurie sadistiniu žiaurumu garsėjančiam Ramzano Kadyrovo režimui galėjo padėti susidoroti su daugybe žmonių ne tik Čečėnijoje, bet ir Europoje.

2011 metų kovo 21 dieną Maskvos Basmano rajono teismo teisėjas Arturas Karpovas priėmė nutartį gauti iš Lietuvos bendrovės "Elneta" elektroninio pašto duomenis, sukauptus per 9 metus nuo 2002-ųjų birželio 16 dienos. Mat nuo tada ši informacijos technologijų įmonė retransliuoja Rusijos federalinio saugumo biuro (FST, anksčiau - KGB) persekiojamą čečėnų interneto svetainę "Kavkazcenter", kuri šiuo metu veikia iš prieglobstį jai suteikusios Švedijos. 

Netrukus šis Rusijos prokuratūros pageidavimas buvo patenkintas. Eglės Kusaitės byloje pasižymėjusio GP prokuroro Mindaugo Dūdos prašymu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekerauskienė leido iš bendrovės paimti jos siunčiamus ir gaunamus elektroninio pašto pranešimus, taigi 2011 metų birželio 22 dieną policija atliko poėmį "Elnetoje". 

Tai jau antras Kremliaus pageidavimu atliktas reidas į šią Lietuvos bendrovę. Tiesa, 2004-ųjų birželio 20-ąją Valstybės saugumo departamentas (VSD) paėmė "Elnetos" tarnybinę stotį ir nutraukė jos veiklą be jokio teismo sprendimo. Kaip vėliau pripažino visų instancijų teismai, šie VSD veiksmai buvo neteisėti. Tačiau palaiminti aukščiausiu lygiu. Mat sprendimą nutraukti "Kavkazcenter" veiklą priėmė Valstybės gynybos taryba (VGT), kuri sušaukė skubų posėdį po to, kai Rusijos užsienio ministerija išsikvietė tuometį Lietuvos ambasadorių Maskvoje Rimantą Šidlauską ir "griežta forma iškėlė klausimą dėl čečėnų teroristų interneto svetainės". Tuo metu VGT vadovavo prezidentas Valdas Adamkus.  

Tada gėdingu priekaištu Lietuvai tapo Švedijos laikysena analogiškoje situacijoje. Kaimyninė valstybė, kurioje įsikūrė iš Lietuvos išguita naujienų agentūra, taip pat sulaukė ultimatyvių Rusijos reikalavimų, bet kategoriškai atsisakė juos patenkinti. "Mes nedarysime nieko, kas prieštarauja Švedijos Konstitucijai. Spaudos laisvė yra mūsų santvarkos pagrindas", - sakė Švedijos ambasadorius Rusijoje Johanas Mulanderis. Jis pabrėžė nematąs jokio ryšio tarp spaudos laisvės ir teroro aktų, nes demokratinės valstybės žiniasklaida turi teisę imti interviu tiek iš ambasadorių, tiek iš teroristų. 

Šįkart, anot "Elnetos" direktoriaus Rimanto Pašio, buvo paimtas tik poros metų elektroninis paštas, kurio turinys susijęs vien su technine informacija. Nors Rusijos ir Lietuvos prokurorų raštuose nurodytas net 9 metų laikotarpis, tokių senų pranešimų bendrovė nesaugojo. 

Negalima paneigti fakto, kad Lietuvos GP sutiko lengva ranka perduoti duomenis, kurie, žinant Rusijos FST veiklos metodus, neabejotinai gali sukelti grėsmę daugybės žmonių gyvybei ne tik nusikaltimais žmoniškumui garsėjančioje Čečėnijoje, bet ir Europoje. Juk gavusi naujienų agentūros elektroninį susirašinėjimą FST be didelio vargo galėtų susekti tuos, kurie teikia informaciją apie žmogaus teisių pažeidimus Čečėnijoje arba slapstosi nuo režimo represijų.

Šventas naivumas

Savo veiksmus Lietuvos GP motyvavo pagalba kovojant su teroristais, mat, prašydama išduoti net 9 metų pašto duomenis, Rusijos šalis aiškino, esą tai galį būti susiję su bombos sprogdinimu Maskvos Domodedovo oro uoste 2011 metų sausio 24 dieną. 

Tačiau žinomai žmogaus teisių gynėjai Oksanai Čelyševai tokiais aiškinimais neva įtikėjusių Lietuvos pareigūnų naivumas kelia siaubą.

"Rusijos valdžia antiteroristinę retoriką naudoja tam, kad pridengtų ir sustiprintų galvažudžių režimą Čečėnijoje. Todėl visi, kurie tai remia Europoje, taip pat ir Lietuvoje, yra šio kruvino režimo bendrininkai", - LŽ sakė žinoma žurnalistė, 2006-aisiais pelniusi "Amnesty International" apdovanojimą "Už žurnalistiką grėsmės akivaizdoje".

Būtent dangstantis kova su terorizmu šiuo metu persekiojama Nižnij Novgorode veikianti organizacija "Komitetas prieš kankinimus" (Komitetas), kuri po žmogaus teisių gynėjos Natalijos Estemirovos nužudymo 2009-aisiais ėmėsi aktyviai tirti žmonių grobimo ir kankinimų atvejus Čečėnijoje. Anot O.Čelyševos, jos kolegos kuruoja mažiausiai 9 baudžiamąsias bylas, kuriose tarp kaltinamųjų yra asmenų, tiesiogiai susijusių su Čečėnijos valdžia ir artimiausia R.Kadyrovo aplinka. Viena garsiausių - Islamo Umarpašajevo pagrobimas. Nustatyta, kad jis kelis mėnesius buvo kalinamas OMON'o bazėje, kur buvo rengiamasi vėliau jį nužudyti ir pateikti tai kaip kovotojo "likvidavimą". 

Kaip atsako į savo veiklą žmogaus teisių gynėjai neseniai sulaukė naujų represijų. Šių metų sausio 19 dieną Čečėnijos OMON'o vadai pareikalavo, kad Komiteto pirmininkui Igoriui Kaliapinui būtų iškelta baudžiamoji byla, nes jis neva išdavęs kažkokias valstybės paslaptis. Sausio 21-osios naktį policija areštavo iš Čečėnijos grįžtantį Komiteto teisininką Antoną Ryžovą ir atėmė jo nešiojamąjį kompiuterį, nes jame neva gali būti duomenų apie teroristinę veiklą.

"Kaip galima teikti pagalbą režimui, kuris nepaiso jokių teisės normų, kur iki šiol dingsta ir kankinami žmonės, kur iki šiol grasinama žmogaus teisių gynėjams? Tiek perduodant elektroninio pašto duomenis, tiek E.Kusaitės ir Gatajevų bylose matome keistą Lietuvos teisėsaugos pareigūnų bendradarbiavimą su Rusijos teisėsauga, kurios veiksmai yra akivaizdžiai politiškai motyvuoti. Aš nesuprantu, ko siekia Lietuvos prokuratūra. Galbūt norima, kad Lietuva griežtų antruoju smuiku po Rusijos FST?" - klausia O.Čelyševa, kurios vadovaujama "Rusijos-Čečėnijos draugystės bendrija" dėl persekiojimo buvo priversta persikelti į Suomiją. 

Su kuo gi bendradarbiauja GP, mojuojanti teisinės pagalbos sutartimi?

"Basmaninio teisingumo" importas

Maskvos Basmano rajono teismas, priėmęs sprendimą dėl poėmio Lietuvos bendrovėje, Rusijoje yra tapęs vadinamojo basmaninio teisingumo simboliu ir garsėja kaip įrankis, aptarnaujantis susidorojimus su grėsmę Vladimiro Putino valdžiai keliančiais oponentais. Tokią reputaciją jis pelnė per parodomąjį procesą prieš Michailą Chodorkovskį ir Platoną Lebedevą. 

Teisėjas A.Karpovas, nusprendęs gauti iš Lietuvos "Kavkazcenter" duomenis, šio proceso metu pasižymėjo atmesdamas kaltinamųjų skundus dėl neteisėtų veiksmų ir žmogaus teisių pažeidimų. Garsiausias jo sprendimas - 2009 metų gruodžio 23 dienos nutartis "už akių" areštuoti vieną iš naftos kompanijos "Jukos" vadovų Andrejų Leonovičių, nuo 2004-ųjų gyvenantį Didžiojoje Britanijoje. 

Neseniai šis teisėjas padėjo persekioti ir Igorį Gukovskį, "nusikaltusį" tuo, kad dalyvavo rengiant 2011 metų gruodžio 5 dienos mitingą Maskvoje, kai tūkstančiai žmonių protestavo prieš rinkimų rezultatų klastojimą. Tuoj po renginio disidentas buvo suimtas ir apkaltintas "teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymu". A.Karpovui atmetus jo apeliacinį skundą, byla nukeliavo į Europos žmogaus teisių teismą (EŽTT).

Maskvos Basmano rajono teismas yra pasisakęs ir Čečėnijos klausimu. 2009-ųjų balandžio 15 dieną jis patenkino Čečėnijos prezidento R.Kadyrovo ieškinį dėl leidinyje "Novaja gazeta" išspausdintų žinomo karo apžvalgininko Viačeslavo Izmailovo straipsnių apie galimas R.Kadyrovo sąsajas su žmonių grobimu ir kankinimais. 2006 metų spalio 7 dieną savo namų laiptinėje Maskvoje nužudytos žurnalistės Anos Politkovskajos bendražygiui V.Izmailovui šis teismas skyrė sumokėti kompensaciją už neva įžeistą Čečėnijos diktatoriaus garbę ir orumą. 

Netrukus pagal to paties R.Kadyrovo ieškinį jau kiti teismai pradėjo persekioti organizacijos "Memorial" vadovą Olegą Orlovą, kuris įvardijo jo atsakomybę už 2009 metų liepos 15 dieną Grozne pagrobtos ir nužudytos žmogaus teisių gynėjos Natalijos Estemirovos mirtį. 

Nė viena iš šių žmogžudysčių iki šiol nėra ištirtos, o V.Izmailovas "Laisvės radijo" laidoje paliudijo, kad A.Politkovskają prieš nužudymą sekė FST agentai. 

Bet Lietuvos GP jokių neigiamų emocijų nekelia ne tik "basmaninis teisingumas". 

Sportas

Internete galima lengvai rasti filmuotą liudijimą apie kankinimus, kuriuose asmeniškai dalyvavo R.Kadyrovas. Ali Israilovas 11 mėnesių buvo kalinamas slaptame kalėjime Gudermeso rajono Centorojaus kaime, kuriame yra dabartinio Čečėnijos prezidento tėvonija ir į Rusijos pusę perbėgusių čečėnų pajėgų bazė. Ginkluoti R.Kadyrovo smogikai A.Israilovą pagrobė tiesiog iš darbo 2004-ųjų rudenį. 

"Mane nuvežė į R.Kadyrovo namus ir nutempė į patalpą, kuri iš pirmo žvilgsnio primena sporto salę. Ten stovi didelis biliardo stalas, o už jo dvi eilės treniruoklių, ant kurių įvairiomis pozomis kybojo antrankiais prirakinti žmonės. Matėsi, kad dauguma ilgai negyvens, taip buvo nukankinti. Tarp jų atpažinau savo sūnaus bendraamžį, mūsų kaimyną iš gretimos gatvės. Kai mane mušė, jis bandė sakyti, kad aš esu nekaltas, ir jį nušovė. Jiems tai įprastas dalykas.

Pirmą dieną jie mane sudaužė kaip šunį ir numetė, prirakinę antrankiais prie kažkokio vamzdžio. O vėlai vakare atėjo sportiniais drabužiais apsirengęs R.Kadyrovas. Jis vaikštinėjo po salę, kumščiais ir kojų spyriais daužė prie treniruoklių prirakintus leisgyvius žmones. O po to davė komandą - atneškite mano mėgstamiausią mašinėlę... Tai toks aparatas, gaminantis elektros srovę, kurį dviem laidais prijungdavo prie kūno. Man - prie kojų pirštų, kitiems - prie ausies ar dar kur nors. Tada pradėdavo sukti rankenėlę. Kuo smarkiau suka, tuo stipresnė srovė. Be to, dar apipildavo vandeniu, nes tada poveikis dešimteriopai didesnis. Jausmas toks, tarsi tau plėšytų visus organus. Žmogus to ilgai neištvertų, todėl jie daro pertraukas, kad neprarastum sąmonės. Jiems neįdomu, jeigu tu nejauti skausmo", - prieš vaizdo kamerą pasakoja A.Israilovas. Anot jo, R.Kadyrovui tai buvo toks pat "prasiblaškymas", kaip ir biliardas, kurį jis žaisdavo čia pat tarp savo aukų.

Pagyvenęs vyriškis buvo kankinamas norint išgauti, kur slepiasi iš Čečėnijos pabėgęs jo sūnus Umaras Israilovas. 21 metų sulaukęs jaunuolis žurnalistams pasakojo buvęs pagrobtas 2003 metų balandžio 15 dieną ir tris mėnesius kalintas tame pačiame Centorojaus kaime. Iš pradžių jį mušė FST pareigūnai, reikalaudami prisipažinti dalyvavus kovose sukilėlių pusėje, o vėliau egzekucijų ėmėsi R.Kadyrovas, tada dar vadovavęs savo tėvo - prezidento Achmado apsaugai. Būsimasis Čečėnijos vadovas šaudė U.Israilovui po kojomis ir leido per kūną elektros srovę. Tai darydamas jis šypsodavosi.

Jaunuolis sakė girdėjęs, kaip buvo kankinamas ir nužudytas Aidamiras Gušajevas, buvęs vieno sukilėlių būrio iždininku. Reikalaudamas, kad pasakytų, kur pinigai, R.Kadyrovas įsiuto. Netrukus pasigirdo šūvis, po jo - automatų serijos. "Atrodė, kad kiekvienas apsaugininkas ištuštino po visą apkabą", - "The New York Times" žurnalistui C.J.Chivers pasakojo U.Israilovas. Tada R.Kadyrovas davė savo parankiniams lakonišką įsakymą - "gazavatas". Čečėnų kalba šis žodis reiškia šventąjį karą, o į Kremliaus pusę perėjusios grupuotės taip vadina vietą, kur užkasamos jų aukos.

2003-ųjų vasarą surakintą U.Israilovą atvedė į pirtį, kur R.Kadyrovas pasiūlė tapti jo apsauginiu. Alternatyva buvo aiški, tad jaunuolis sutiko ir tarnavo Centorojuje apie 10 mėnesių. Per tą laiką jis teigė matęs, kaip buvo kankinami mažiausiai 20 pagrobtų žmonių, daugiausia kovotojų artimųjų.

Vieną iš aukų prieš mirtį R.Kadyrovas ir Adamas Delimchanovas, vėliau tapęs Rusijos Dūmos deputatu, daužė kastuvų rankenomis. Kitas belaisvis prieš nužudant buvo žiauriai prievartaujamas aukšto milicijos pareigūno. 

2004-ųjų pabaigoje po pokalbio su savo tėvu U.Israilovas ryžosi pabėgti iš Čečėnijos. Lapkritį jiedu su žmona, gavę padirbtus pasus, nusigavo iki Baltarusijos ir davę pasieniečiui 20 dolerių kyšį perėjo Lenkijos sieną. Pabėgėlis tvirtino, kad R.Kadyrovas ir vienas iš jo patikėtinių skambino jam į Lenkiją ir reikalavo sugrįžti, grasino, kad nužudys artimuosius.

Tikintis privilioti sūnų, Israilovas vyresnysis Gudermese buvo kalinamas iki 2005-ųjų spalio 4 dienos. Paleistas jis sakė bandęs ieškoti teisybės Rusijos prokuratūroje, bet tardytojas pareikalavęs pasirašyti "prisipažinimą", esą istoriją apie suėmimą išsigalvojo, kad nuslėptų, jog tą laiką praleido su meiluže. Sviedęs paruoštą pareiškimą tardytojui į veidą, A.Israilovas su žmona pabėgo į Norvegiją.

Gavę politinį prieglobstį Europoje, sūnus ir tėvas kreipėsi į EŽTT, pateikdami savo liudijimus apie R.Kadyrovo ir jo parankinių žvėriškumą kankinant ir žudant neteisėtai sulaikytus žmones. Anot "The New York Times", tai buvo pirmieji oficialūs kaltinimai dabartiniam Čečėnijos prezidentui.

Dar daugiau - O.Čelyševa primena, kad Israilovų liudijimų pagrindu viena iš žmogaus teisių gynėjų organizacijų kreipėsi į Austrijos prokuratūrą, reikalaudama iškelti R.Kadyrovui baudžiamąją bylą. Tuo metu jis kaip tik buvo Austrijoje. Bet prokuratūra neskubėjo priimti šio skundo, tad diktatorius niekieno netrukdomas paliko šalį ir patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn tapo nebeįmanoma.

2009 metų sausio 13 dieną U.Israilovas buvo nušautas Vienoje, išeinantis iš maisto prekių parduotuvės. Austrijos prokurorų įtarimą, kad prie šios žmogžudystės gali būti prisidėjęs Čečėnijos prezidentas ir keli jo artimiausios aplinkos veikėjai, sustiprino telefoninių skambučių išklotinės ir asmeninė vieno iš žudikų nuotrauka, kurioje jis įsiamžinęs su R.Kadyrovu. Leidinys "Komersant" skelbė, kad norėdami jį apklausti Austrijos prokurorai nusiuntė Rusijos generalinio prokuroro Jurijaus Čaikos vardu 3 prašymus. Buvo siūlomos įvairios apklausos formos - tiek pačioje Rusijoje, tiek internetu. Tačiau nė į vieną paklausimą austrai nesulaukė jokio atsakymo.

2011 metų birželio 2 dieną Austrijos teismas skyrė griežtas bausmes 3 U.Israilovo žudikams. Otto Kaltenbriunerris nuteistas kalėti iki gyvos galvos, Suleimanas Dadajevas ir Turpalas Ali Ešerkajevas - po 19 ir 16 metų laisvės atėmimo. Bet žmogžudystės užsakovai teisingumo išvengė.

"Naikinsiu blogus žmones"

Praėjus pusmečiui po U.Israilovo nužudymo Vienoje, 2009-ųjų liepos 15 dieną Grozne buvo pagrobta ir nužudyta organizacijos "Memorial" bendradarbė N.Estemirova, ji rinko duomenis apie žmogaus teisių pažeidimus Čečėnijoje. 

Tą pačią dieną kalbėdamas "Laisvės radijui" "Memorialo" vadovas O.Orlovas sakė esąs įsitikinęs, kad atsakomybė už šią žmogžudystę tenka R.Kadyrovui. Jis priminė, kad prieš N.Estemirovos nužudymą "Memorialas" sulaukė išpuolių, o vadinamasis Čečėnijos "žmogaus teisių įgaliotinis" Nurdi Nuchažijevas pasikvietęs Grozno skyriaus vadovą pareiškė, kad jų veikla esą labai nepatenkinti "pačiame viršuje". Bet jis nenorįs, kad kas nors atsitiktų, todėl būsiąs priverstas viešai keikti žmogaus teisių gynėjus ir tai galbūt juos apsaugosią. "Deja, mes nespėjome iš ten evakuoti savo žmonių", - apgailestavo O.Orlovas.

Jis pacitavo pačios N.Estemirovos pasakojimą apie pokalbį su R.Kadyrovu, kurio metu jis atvirai jai grasino. "Mano rankos kruvinos iki alkūnių. Taip, tai tiesa. Ir aš to nesigėdiju. Aš naikinau ir naikinsiu blogus žmones", - sakęs Čečėnijos prezidentas ir prapliupęs keiksmais ir grasinimais.

"Todėl aš neabejoju, kad už N.Estemirovos žmogžudystės stovi žmonės, pavaldūs R.Kadyrovui, užsiimantys žudymu, smurtu ir neteisėta veikla ne tik Rusijoje, bet ir už jos ribų", - teigė O.Orlovas, kurį 2007-aisiais Nazranėje patį buvo pagrobę - jį sumušė ir gąsdino nušausią, bet paliko gyvą. 

Viename paskutinių pranešimų N.Estemirova pasakojo, kaip Achtimču-Borzoi kaime R.Kadyrovo smogikai pagrobė kelis gyventojus, o vėliau vieną jų kaimo viduryje viešai sušaudė. Būtent šis pranešimas, jos kolegų manymu, ir galėjo sukelti Čečėnijos prezidento įsiūtį. 

Netrukus po viešų O.Orlovo pasisakymų apie bendražygės žūtį R.Kadyrovas ėmėsi persekioti ir jį patį, pasitelkdamas Rusijos teisėsaugą. Žmogaus teisių gynėjui jis iškėlė ne tik civilinį ieškinį dėl esą įžeistos garbės, bet ir baudžiamąją bylą. 

2009 metų spalio 6 dieną Maskvos Tverės rajono teismas iš dalies patenkino ieškinį dėl garbės įžeidimo, skirdamas "Memorialui" sumokėti 50 tūkst., o O.Orlovui 20 tūkst. rublių kompensaciją R.Kadyrovui. Žmogaus teisių gynėjai šį sprendimą apskundė.

Netrukus R.Kadyrovas netikėtai pareiškė atsisakąs ieškinio, nes motina jam neva pasakiusi, kad čečėnų papročiai draudžia ginčytis su pagyvenusiais žmonėmis.

Bet jau 2010-ųjų liepos 7 dieną "Memorialo" vadovui buvo pateikti kaltinimai baudžiamojoje byloje. Policija iš pradžių atsisakė šią bylą pradėti, bet Čečėnijos diktatoriui nepalankų sprendimą panaikino Maskvos prokuratūra. Prokurorai reikalavo skirti O.Orlovui 150 tūkst. rublių baudą, o R.Kadyrovo advokatas - 3 metus laisvės atėmimo pataisos kolonijoje. Tik 2011 metų birželio 14 dieną žmogaus teisių gynėjas buvo išteisintas. 

Tuo tarpu N.Estemirovos nužudymas vis dar lieka neištirtas. Rusijos prokuratūra dvejus metus bandė įrodyti, kad tai padarė kovotojas, pats neva žuvęs netrukus po nusikaltimo. Tačiau 2011-ųjų vasarą žuvusiosios kolegos iš "Memorialo" įtikinamai paneigė šią versiją.

Palyginus žudiko DNR, rastą ant N.Estemirovos kūno, su Prancūzijoje gyvenančio įtariamojo brolio DNR paaiškėjo, kad jos visiškai nesutampa. Dar daugiau - kūnas, prokuratūros priskirtas įtariamajam, greičiausiai yra visai kito žmogaus. Keisčiausia, kad turėdama DNR pavyzdžius prokuratūra net nebandė pagal juos surasti žudiko, bet visiškai išnaudojo šiuos svarbius įkalčius, taip apribodama tyrimo galimybes. Atlikęs tyrimą, "Memorialas" iškėlė savo versiją ir nurodė prokuratūrai konkrečius su FST susijusius asmenis, kurių DNR būtina palyginti su žudikų.

Bendradarbiai ar bendrininkai?

Tačiau šios ir kitos istorijos nėra įdomios Lietuvos VSD ir GP, kurios atvirai teikia pagalbą FST, o per ją ir V.Putino remiamam R.Kadyrovo režimui. Tik ar parama diktatūrai, vykdančiai nusikaltimus žmoniškumui, neturėtų būti vadinama bendrininkavimu?

Signataras Algirdas Endriukaitis primena, kad paslaugas FST teikiantys Lietuvos pareigūnai iš esmės išduoda Didžiosios Britanijos poziciją, kurios ji laikosi dėl 2006 metais radioaktyviu poloniu Londone nunuodyto Aleksandro Litvinenkos bylos. Po to, kai Rusija atsisakė išduoti britų teisėsaugai nužudymu įtariamą buvusį KGB agentą ir Dūmos deputatą Andrejų Lugovojų, Didžiosios Britanijos premjeras Deividas Cameronas pareiškė, kad jo šalies specialiųjų tarnybų bendradarbiavimas su FST yra neįmanomas.

Prisiminkime, kad buvęs FST pareigūnas mirė viešai pareiškęs, kad namų sprogdinimas Rusijoje buvo ne čečėnų, bet pačios FST darbas, o po šių teroro aktų prasidėjęs antrasis Čečėnijos karas pasitarnavo V.Putinui kaip tramplinas į prezidento postą. Ar VSD ir GP parama veiksmams, kuriuos Rusija pristato kaip kovą su terorizmu, nėra toks pats tramplinas į Lietuvą?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"