TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Į paskutinę kelionę - be dramų ir prabangos

2009 08 19 0:00
Anot laidotuvių organizatorių, sunkmečiu racionalumas nugali emocijas, vis mažiau svarbios tampa tradicijos.
Corbis/Scanpix nuotrauka

Krizė keičia, rodos, nepajudinamas tradicijas. Lietuvoje laidotuvės šiuo metu vyksta trumpiau, į jas renkasi vis mažiau palydinčiųjų.

Daugelis LŽ kalbintų ritualinių paslaugų teikėjų sakė, kad vis dažniau karstas ir drabužiai perkami už mažiausią kainą, vis rečiau rengiami gedulingi pietūs, atsisakoma duobiakasių ir kitų paslaugų. Taip pat matoma, kad laidotuvės vyksta trumpiau ir sutraukia vis mažiau žmonių. Pasak laidotuvių organizatorių, tradicijų laikosi nebent senukai ar senutės, atsisveikindami su žmona ar vyru.

Nebesusirenka giminės.

"Brangindami darbą ir nedrįsdami iš jo atsiprašyti ar taupydami kelionėms išleidžiamus pinigus, palydėti velionio vis dažniau nebeatvyksta kituose miestuose gyvenantys giminaičiai. Gerokai mažiau sunešama gėlių, kuklesni tapo ir gedulingi pietūs. Be to, nebeužsakomi autobusai mirusįjį lydintiems žmonėms", - LŽ teigė Rokiškio laidojimo namų direktoriaus pavaduotoja Vanda Indriūnienė.

"Labiausiai taupo tie, kurie, atrodytų, pinigų nestokoja - važinėja prabangiausiais automobiliais. Laidodami artimuosius jie derasi, o dažnai ir atsisako, atrodytų, paprasčiausių paslaugų", - LŽ sakė Kaišiadoryse laidojimo paslaugas teikiantis Jonas Balnys. Jis pasakojo, kad iškilmingiausias laidotuves surengia senukai ar senutės, laidodami savo žmonas ar vyrus. Šie laidotuves vis dar rengia "kaip reikiant" - pakviečia giedotojus, užsako gausius gedulingus pietus, be to, ir mirusįjį laidoja kaip nuo seno įprasta - trečią dieną po mirties.

Tautinis skirtumas - baltos gėlės

Aukštaitijos sostinėje laidojimo paslaugas teikiančios "Velionos" savininkas Rimantas Krivickas sako, kad laidoti mirusįjį trečią dieną po mirties tapo atgyvena - salė nuomojama vos vienai dienai. "Tačiau Lietuvoje bent jau šarvoja mirusiuosius. Tuo metu Vokietijoje net to nebedaro - jie vežami tiesiai į kapines. Ir tai daro net ne artimieji ar giminės, o samdomi darbuotojai. Artimieji laidotuvių dieną susirenka kur nors kavinėje ir jį prisimena", - teigė laidojimo įmonę turintis gydytojas R.Krivickas.

Verslininkas teigė, kad iš europiečių prie mirusiojo karsto negedi ir suomiai. "Per Kalėdų atostogas daug kur Europoje laidotuvių apskritai nebūna", - sakė laidojimo įmonės savininkas. Paklaustas, kuo dar lietuviškos laidotuvės skiriasi nuo kitų kraštų laidojimo tradicijų, R.Krivickas atsakė: "Baltomis gėlėmis."

Gėles keičia vokeliai

Laidotuvių organizatorės - V.Indriūnienė ir Irena Skorupskienė teigė pastebėjusios, kad dabar atnešami kuklesni gėlių krepšeliai. Tačiau jų vis tiek per daug. "Matau ir gerą tendenciją, kai žmonės artimiesiems įteikia vokelį su pinigais", - sakė V.Indriūnienė.

Artimieji laidotuvėms paprastai gauna 1040 litų mirties pašalpą iš savivaldybės. Jei laidojamas pensininkas ar pensiją gaunantis neįgalusis, "Sodra" sumoka dviejų arba trijų mėnesių pensijas. Nei bedarbių, nei dirbančių žmonių laidotuvėms "Sodra" pinigų neskiria. Anot ritualinių paslaugų teikėjų, tradicinės laidotuvės dabar kainuoja apie 3 tūkst. litų. Jei velionis kremuojamas, prie šios sumos tenka pridėti dar tiek pat.

Panevėžio kapinių vedėjos Liudos Nečionienės teigimu, iš maždaug 80 per mėnesį Panevėžyje laidojamų mirusiųjų, kremuojami tik 5-6.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"