TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Į pasus nori perkelti raides q, w, x

2014 09 16 6:00
Gediminas Kirkilas. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Teisingumo ministerija pritaria parlamentarų iniciatyvai asmens dokumentuose leisti originalią vardų ir pavardžių rašybą nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis. Tik siūloma apsispręsti, kaip tai daryti – su visais užsienietiškais diakritiniais ženklais ar papildomai vartojant tris rašmenis - q, w, x.

Socialdemokratai Gediminas Kirkilas ir Irena Šiaulienė dar pavasarį įregistravo Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą ir jį lydinčias Civilinio kodekso pataisas. Juose numatyta, kad valstybės ir savivaldybių išduodamuose asmens bei kituose dokumentuose būtų leidžiama vardus ir pavardes rašyti nelietuviškais lotyniškais rašmenimis. Projektą įvertinusi Teisingumo ministerija siūlo, kad Vyriausybė jam pritartų.

Reikia patikslinti

Ministerija pirmiausia ragina pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) išvadas ir pastabas pakoreguoti Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą. Komisija rugsėjo pradžioje paskelbė mananti, kad būtina aiškiai atskirti Lietuvos piliečių asmenvardžių rašymą asmens dokumentuose ir užsienio valstybių piliečių asmenvardžių rašymą kituose dokumentuose. Taip pat VLKK nesiūlo iš esmės keisti dabar galiojančios vardų ir pavardžių asmens dokumentuose rašymo tvarkos išlaikant pagrindinį principą rašyti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą.

Projekto autoriams Teisingumo ministerija siūlo patikslinti, kaip į asmens dokumentus paraidžiui būtų nurašomi lotyniškais rašmenimis užrašyti vardas ir pavardė: su visais diakritiniais ženklais, kurie vartojami užrašant asmenvardį originalia forma ar be lietuvių kalbos abėcėlėje nesančių diakritinių ženklų, tačiau papildomai vartojant tris lotyniško pagrindo nelietuviškus rašmenis - q, w, x.

150 papildomų ženklų

Kai kurių kalbininkų skaičiavimu, asmenvardžius perrašant su visais diakritiniais ženklais, valstybės ir savivaldybių informacines sistemas reikėtų papildyti 120–150 naujų ženklų. Tai pareikalautų iš valstybės gerokai daugiau finansinių išteklių negu leidimas papildomai rašyti tik tris lietuvių kalbos abėcėlėje nesančias raides, kurios šiuo metu vartojamos dokumentuose įrašant užsieniečių ir asmenų be pilietybės asmenvardžius.

„Pažymėtina, kad nemažoje dalyje Europos Sąjungos valstybių asmenų vardai ir pavardės iš užsienio valstybių institucijų ir įstaigų išduotų dokumentų į šių valstybių sudaromus ir išduodamus dokumentus perrašomi praleidžiant specifinius diakritinius ženklus, jeigu jų pažymėti nėra techninių galimybių“, - teigiama ministerijos išvadoje.

Kompromisinė koncepcija

G. Kirkilo teigimu, rengiant įstatymo projektą laikytasi nuomonės, kad nelietuviškos pavardės asmens dokumentuose galėtų būti rašomos papildomai vartojant tris rašmenis q, w, x. „Projekte tai neįrašyta, bet mūsų koncepcija būtent tokia. Jeigu reikia, papildysime“, - LŽ sakė jis.

Prie tokio varianto linkstama, nes jis - pigiausias, be to, kompromisinis. G. Kirkilas tikino išklausantis visus argumentus dėl originalios pavardžių rašybos, pirmiausia - lietuvių kalbos puoselėtojų, mokslininkų. Jo nuomone, dauguma būgštavimų dėl to, kad įteisinta nelietuviškų asmenvardžių rašyba pablogintų kalbinę aplinką, yra neteisingi.

„Kodėl kyla aistros, galima tik spėlioti. Manau, kad dalis jas keliančiųjų yra suinteresuoti politiškai. Tarkime, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderiai, tokie kaip Valdemaras Tomaševskis, kuriems greičiausiai ir nereikia šios problemos sprendimo. Šis klausimas kyla iš dvišalės Lietuvos ir Lenkijos sutarties. Lietuvių mažumos atstovai Lenkijoje turi teisę originaliai rašyti savo pavardes“, - sakė socialdemokratas. Jis tikisi, jog įstatymo projektas netrukus bus svarstomas Seime, juolab kad jis yra įtrauktas į rudens sesijos darbų programą.

Nori latviško varianto

Seime yra įregistruotas ir alternatyvus grupės parlamentarų Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas. Juo siūloma įteisinti originalią nelietuvišką vardų ir pavardžių rašybą asmens tapatybės dokumentų papildomame puslapyje.

Vienas šio projekto iniciatorių konservatorius Valentinas Stundys pažymėjo, kad siūlomas latviškas variantas, kai niekam nedaromos išimtys, o visiems norintiesiems suteikiamos vienodos sąlygos paso kitų įrašų skyriuje rašyti pavardę originaliai, lotyniško pagrindo rašmenimis.

Tačiau pirmiausia, jo nuomone, reikia priimti konstitucinį naujos redakcijos Valstybinės lietuvių kalbos įstatymą. „Ir tik tada išvestinius - Tautinių mažumų, vardų ir pavardžių rašymo įstatymus. Dabar, nesant pamatinio įstatymo, elgiamės keistai, pradedame ne nuo to galo“, - sakė V. Stundys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"