TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Į politinę darbotvarkę grįš šauktinių klausimas

2015 02 07 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Lietuva neturi ne tik taikos sąlygomis būtinos reguliariosios kariuomenės, bet ir neparengia reikiamo rezervo - tėvynę ginti apmokytų neprofesionalų. Vertinant padidėjusias grėsmes saugumui, netrukus žadama inicijuoti diskusijas dėl galimybės atkurti privalomąją karo tarnybą.

Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje tarnauja apie 8 tūkst. profesinės karo tarnybos karių, apie 4,5 tūkst. karių savanorių, dirba apie 2,3 tūkst. civilių. Manoma, kad taikos sąlygomis Lietuvai būtų optimalu turėti 15-20 tūkst. karių. Tačiau tai pasiekti pavyks dar negreitai, mat karių skaičių iki 12 tūkst. planuojama padidinti per ketverius metus.

Greitu laiku gali susidaryti tinkamai šalį galinčių ginti jaunų žmonių vakuumas, nes parengiama per mažai rezervo karių. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė konservatorė Rasa Juknevičienė pažymi, kad nuo 2008 metų, kai buvo panaikinta privalomoji karo tarnyba, situacija gerokai pasikeitė ir tokiomis sąlygomis privalu grįžti prie šauktinių kariuomenės.

Vienintelis būdas

R. Juknevičienė žada netrukus aktyvinti diskusijas dėl privalomosios karo tarnybos atgaivinimo. Jos teigimu, šauktinių esmė - ne tiek sudaryti batalionus (o tai irgi labai svarbu), bet ir parengti rezervą. Jeigu nutiktų panašiai kaip Ukrainoje, ir Lietuvoje reikėtų skelbti mobilizaciją, privalu turėti bent tris kartus daugiau tinkamai parengtų ginti tėvynę žmonių, nei šiuo metu yra reguliariojoje kariuomenėje.

„Dabar nešaukdami pakankamai jaunų žmonių į kariuomenę, neparengiame rezervo. Vienintelis išbandytas būdas, ką daro ir mūsų kaimynai estai, suomiai, norvegai, gyvenantys tokiomis pačiomis sąlygomis, - privalomoji karo tarnyba. Iš jaunos kartos pašaukiamas tam tikras skaičius kariuomenei reikalingų žmonių, jie apmokomi 7, 9 mėnesius. Tai vienintelis būdas tinkamai parengti žmogų, kad jis rytoj pašauktas galėtų stoti į tarnybą ir žinotų, ką daryti“, - pabrėžė R. Juknevičienė.

Atsiliekame nuo estų

Lietuvoje numatyta galimybė jauniems žmonėms savanoriškai dalyvauti baziniuose kariniuose mokymuose. Šie individualių kario įgūdžių mokymai vyksta tris mėnesius Rukloje. Anot R. Juknevičienės, šiemet į juos gali būti pakviesta iki 1 tūkst. žmonių. Tuo metu gyventojų skaičiumi gerokai mažesnėje Estijoje kasmet pakviečiama apie 3,5 tūkst. jaunuolių.

R. Juknevičienė sutinka, kad noras sugrąžinti šauktinius gali sukelti nepasitenkinimą visuomenėje. „Didžiausia bėda, jog dalis žmonių yra įtikinti, kad jų nereikia krašto gynybai, esą yra profesionalai, kariuomenė, jos technika yra labai sudėtinga. Žmonėms tai suformavo labai klaidingą požiūrį. Reikės kalbėti su visuomene, įtikinti ją. Estų jaunimas nėra kitoks, jis taip pat mokosi, užsiima verslu, planuoja, bet noriai eina į karo tarnybą devyniems mėnesiams. Mums užtektų ir septynių mėnesių - atiduoti tiek laiko savo kraštui tikrai nėra labai daug“, - įsitikinusi politikė.

Pasisako už mišrų modelį

Kariuomenės vadas Vytautas Jonas Žukas LŽ tikino, kad klausimas dėl privalomosios karo tarnybos grąžinimo šiuo metu nesvarstomas. „Savo nuomonę šiuo klausimu esu ne kartą išsakęs viešai. Svarbu, kad kariuomenė būtų sukomplektuota turint galvoje personalą ir kad turėtume pakankamą rezervą. Kalbant apie komplektaciją, nesu už šauktinių kariuomenę kaip modelį, esu labiau už mišrų modelį. Jei pakankamai jaunuolių ateina tarnauti savo noru, privalomai šaukti nematau būtinybės. Jei privalomo šaukimo nevykdome kaip dabar, tokiu atveju turime galvoti apie didesnės apimties rezervo rengimą", - sakė jis.

Anot kariuomenės vado, sprendžiant komplektacijos problemą, šiemet buvo padidintas ribinis karių, tarnaujančių kariuomenėje, skaičius - papildomai į profesinę karo tarnybą planuojama priimti apie 450 karių.

"Jei to padaryti vien agitacijos priemonėmis bei supaprastinus patekimo į tarnybą procedūras nepavyks, svarstysime kitus variantus, tarp jų gali būti ir dalinis arba visas privalomosios tarnybos grąžinimas. Šiuo atveju aš, kaip kariuomenės vadas, galiu teikti tik savo rekomendaciją krašto apsaugos ministrui, nes tam reikalingas politinis sprendimas“, - pažymėjo V. J. Žukas.

Stiprybė - valia

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sutinka, kad mūsų šaliai reikalinga didesnė kariuomenė. Tai - svarbiausias prioritetas. „Pernai padaugėjo tarnaujančiųjų kariuomenėje, o šiemet planas dar didesnis. Tačiau kartu priimant tarnauti reikia karius aprūpinti ginkluote, užtikrinti kovinį parengimą, todėl manau, kad dabar mūsų pasirinktas kelias yra optimalus. Tik reikia toliau dirbti ir finansuoti krašto apsaugą“, - tvirtino jis.

J. Olekas pasisako prieš privalomosios karo tarnybos grąžinimą. Anot jo, kariuomenei reikia profesionalių karių, kurie galėtų sėkmingai vykdyti keliamas užduotis, saugoti save ir šalia esančius bendražygius. „Mūsų stiprybė yra mūsų valia, kai nieko neverčiami ateiname ir atliekame pareigą tėvynei“, - tvirtino jis.

Privaloma net moterims

Estijos gynybos ministras Svenas Mikseris neseniai užsiminė, kad dėl demografinės padėties Estija didins moterų įsitraukimą į šalies gynybos reikalus. NATO partnerėje Norvegijoje jau keleri metai karo tarnyba yra privaloma ir moterims.

Anot V. J. Žuko, taikyti panašios praktikos Lietuvos kariuomenėje nesvarstoma. „Šiuo metu moterims yra sudarytos visos galimybės savanoriškai patekti į kariuomenę tiek per bazinius karinius mokymus, tiek per studijas Karo akademijoje, tiek per tarnybą savanorių pajėgose“, - sakė kariuomenės vadas.

J. Oleko teigimu, šiuo metu iš mūsų šalies kariuomenėje tarnaujančių profesionalių karių apie 11 proc. yra moterys.

R. Juknevičienė mano, kad kol kas galvoti apie didesnį moterų įtraukimą į šalies gynybos reikalus yra kiek per anksti. Esą karo tarnyba moterims Norvegijoje privaloma, o Estijoje yra svarstoma daugiausia dėl lyčių lygių galimybių. Esą Lietuvoje pirmiausia svarbu susitarti dėl šauktinių kariuomenės grąžinimo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"