TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Į rimtą įstaigą - tarsi į bėdų turgų

2006 08 07 0:00
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėjas Valdas Dambrava teigė, kad pažeidėjai labiausiai bijo ne baudų, o viešumo.
Gintaro Mačiulio nuotrauka

Žmonės užverčia skundais Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą nė nepagalvodami, kad didelė dalis jų pretenzijų neturi nieko bendra su galima diskriminacija

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai (LGKT) skundžiasi ir paprasti piliečiai, ir Seimo nariai, ir kaliniai. Žmones piktina daugybė dalykų. Kad pirmadieniais nedirba paštas ir dėl to jie negauna spaudos. Kad kaimynai šalia namų esančiame sodelyje draudžia vedžioti šunelį. Vyras guodžiasi, jog jį muša žmona, o iškviesti policijos pareigūnai iš to tik juokiasi. Paprastiems piliečiams nepatinka, kad parlamentarai ir bankininkai uždirba per daug pinigų.

Kartą į tarnybą užsukusi moteris klausė, kur ji gali pasidaryti abortą, nes įstatymo nustatytas terminas, kada tai atliekama legaliai, jau buvo pasibaigęs. Lygių galimybių kontrolierei Aušrinei Burneikienei tuomet pavyko įkalbėti nėščiąją atsisakyti tokio ketinimo. Šiandien vaikelis puikiai auga ir kartu su motina dažnai ateina padėkoti savo geradarei.

Bijoma viešumo

Pasak LGKT patarėjo viešiesiems ryšiams Valdo Dambravos, į visus skundus, net jei tarnyba pagal savo kompetenciją neprivalo jų nagrinėti, vis tiek atsakoma ir žmonėms paaiškinama, kur jie turėtų kreiptis. Tačiau esama ir tokių "profesionalių" skundikų, kurie savo nepasitenkinimą įvairiais klausimais išlieja ne vienai institucijai, tarp jų ir LGKT.

Lygių galimybių įstatymas Lietuvoje galioja pusantrų metų. Jis garantuoja teisę skųstis dėl diskriminacijos lyties, amžiaus, etninės priklausomybės, negalios, religijos ir įsitikinimų, seksualinės orientacijos atvejais.

"Mūsų sankcijų sąrašas gana simboliškas - įspėjimas, rekomendavimas nutraukti diskriminavimo veiksmus, surinktos medžiagos perdavimas ikiteisminio tyrimo įstaigai. Taip pat galima skirti baudą nuo 100 iki 2000 litų, o už pakartotinį nusižengimą - iki 4000 litų. Tačiau pati didžiausia nuobauda, kurios bijo visi prasikaltusieji, yra viešumas", - pabrėžė Dambrava.

Uždraudė parodą

Per pirmąjį 2006 metų pusmetį didžiausio visuomenės atgarsio sulaukė dvi LGKT nagrinėtos bylos. Kovo mėnesį Lietuvos gėjų lyga, įžvelgdama diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos, LGKT apskundė faktą, kad Neringos savivaldybei priklausančių Juodkrantės parodų namų menotyrininkė neleido pristatyti nuotraukų ciklo apie tradicines ir netradicines šeimas. Savo sprendimą menotyrininkė motyvavo tuo, jog parodų namai sujungti su mokykla, tad ekspoziciją būtų gausiai lankę moksleiviai.

Atlikus tyrimą nenustatyta, kad fotografijos darytų žalingą poveikį parodos lankytojams (tiek suaugusiesiems, tiek vaikams) ir dėl to jų nebūtų galima eksponuoti viešai.

Unikalus atvejis

Antra skambi byla LGKT pasiekė iš Kauno - pirmą kartą nuo veiklos pradžios tarnybai teko nagrinėti skundą dėl rasinės diskriminacijos. Nustebęs kaunietis skundėsi, kad firma už gėles pristatančio juodaodžio, aprengto husaru, paslaugas prašo 40 litų, o lygiavertės baltaodžio husaro paslaugos vertinamos 25 litais.

LGKT nustatė, jog šis atvejis - akivaizdi rasinė diskriminacija, nes skirtingas įkainis už vienodas paslaugas taikomas tik pagal skirtingą paslaugos teikėjo odos spalvą. Pažeidėjui pasiūlyta nutraukti diskriminuojančius veiksmus.

Šia byla domėjosi net pasaulio žiniasklaida, ypač Didžiosios Britanijos visuomeninis transliuotojas BBC ir naujienų agentūra "Reuters". Užsieniečiams, pratusiems, kad kitose šalyse juodaodžiams mokama kur kas mažiau nei baltaodžiams, šis atvejis pasirodė unikalus.

Prieš kelias savaites LGKT nutarė pradėti tirti pirmą šiais metais skundą dėl seksualinio priekabiavimo darbe. Direktoriaus pareigas einančio asmens elgesiu pasiskundė vilnietė, dirbusi statybos bendrovėje personalo vadybininke-administratore. Kaip įrodymą moteris pateikė garso įrašus. Pagal įstatymus įrodinėjimo našta tiriant seksualinio priekabiavimo atvejus perkeliama potencialiam pažeidėjui, todėl ne aukai reikės įrodyti, kad prie jos priekabiavo, o vadovui - kad to nedarė.

Aiškinasi santykius

Iš valstybinių institucijų LGKT sulaukia palyginti nedaug skundų. Tačiau pagal šį rodiklį pirmauja Seimo nariai. Tarnybos darbuotojai pripažįsta, jog politikai nevengia pasinaudoti LGKT aiškindamiesi tarpusavio santykius arba tiesiog mėgindami pasireklamuoti.

"Kiek vyrų - tiek problemų", - ši Darbo partijos frakcijos Seime buvusios seniūnės Loretos Graužinienės frazė paskatino socialdemokratą, dabar - krašto apsaugos ministrą Juozą Oleką kreiptis į LGKT ir prašyti ištirti, ar tokiais žodžiais nepažeistos įstatymų nuostatos dėl tiesioginės arba netiesioginės diskriminacijos. Graužinienė socialdemokrato vyrišką savigarbą užgavusius žodžius ištarė komentuodama Darbo partijos vedlio Viktoro Uspaskicho meilės nuotykius. LGKT Oleko prašymo nenagrinėjo.

Iš ministerijų skundų sulaukiama retai. Pasak Dambravos, tai natūralu, nes valstybės tarnyboje kylančius konfliktus paprastai stengiamasi išspręsti vietoje. Kur kas daugiau nepatenkintųjų atsiranda privačiose firmose.

Skundų daugėja

Per pirmąjį 2006-ųjų pusmetį LGKT gavo 78 skundus ir 3 tyrimus pradėjo savo iniciatyva. Per visus praėjusius metus tarnyba išnagrinėjo 133 galimus diskriminacijos atvejus. Daugiausia šiemet tirta faktų dėl lyties (16), amžiaus (15), etninės priklausomybės (13), negalios (3), religijos bei įsitikinimų (3), seksualinės orientacijos (1) diskriminavimo. 30 skundų gauta dėl LGKT kompetencijai nepriklausančių diskriminacijos rūšių (gyvenamoji vieta, profesija, socialinė padėtis ir pan.) bei Lygių galimybių įstatyme nenumatytų taikymo sričių (konfliktai šeimoje, žiniasklaidos sritis ir kt.).

Daugiau kaip pusė skundų gauta iš Vilniaus apskrities, per 80 proc. - iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskričių. Šiemet kol kas niekas nesikreipė į LGKT iš Panevėžio, Utenos ir Tauragės apskričių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"