TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Į rinkimus eina be autoritetų

2016 07 27 6:00
Prie balsadėžių atėję rinkėjai tik trijų partijų kandidatų į Seimą sąrašų viršuje išvys šių organizacijų lyderius. Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Artėjančiuose Seimo rinkimuose vos tris parlamentines partijas į mūšį dėl mandatų ves jų pirmininkai. Kitos, taip pat ir naująja gelbėtoja pretenduojanti tapti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, pasitelkė anksčiau didesnės įtakos neturėjusius vedlius. Politologai teigia, kad tokia situacija atskleidžia lyderių deficitą partijose, taip pat yra savotiška rinkėjų apgavystė.

Spalio mėnesį prie balsadėžių atėję rinkėjai tik trijų partijų kandidatų į Seimą sąrašų viršuje išvys šių organizacijų lyderius. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatus į priekį ves premjeras Algirdas Butkevičius, opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) – europarlamentaro mandato dėl to atsisakęs Gabrielius Landsbergis. Stoti savo partijos sąrašo priekyje viešai yra pažadėjęs ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis, tačiau kol kas jis oficialiai nėra atsisakęs Europos Parlamento (EP) nario vietos.

Nebus vėliava

Kitų partijų lyderiai į pirmąsias pozicijas nesiveržia. Darbo partijos (DP) pirmininkas Valentinas Mazuronis, prieš ketverius metus į rinkimus vedęs partiją „Tvarka ir teisingumas“ (TTP), dabar apsisprendė toliau dirbti EP. Šioje europinėje institucijoje lieka ir TTP kūrėjas Rolandas Paksas, tačiau dėl kitų priežasčių – praėjusių metų pabaigoje Seimas nepritarė Konstitucijos pataisai, kuri būtų apkaltos proceso tvarka daugiau nei prieš dešimtmetį iš prezidento posto pašalintam politikui atkūrusi galimybę dalyvauti Seimo ir prezidento rinkimuose.

Po vasaros pradžioje Liberalų sąjūdį (LS) sukrėtusio galimos korupcijos skandalo, dėl kurio Seimo nario mandato ir partijos pirmininko posto atsisakė Eligijus Masiulis, prie šios politinės organizacijos vairo stojęs Remigijus Šimašius iš karto deklaravo esąs apsisprendęs likti Vilniaus meru. Jis vienintelis iš antrajame plane liekančių partijų lyderių pažadėjo prisiimti asmeninę atsakomybę, jei LS rezultatas šiuose Seimo rinkimuose bus prastesnis nei ankstesniuose. Savo partijos kolegų į Seimą neves ir iki šiol Seimo rinkimų barjero niekaip neperkopiančios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

„Situacija iš tiesų keista. Politikai išsisukinėja, renkasi saugią ateitį, užuot vedę savo partijas į rinkimus, ir tuo pat metu apgaudinėja rinkėjus. Juk žmonės viešoje erdvėje mato vieną veidą – partijos lyderį, kuris pozicionuojamas kaip vadovas ir gal net kandidatas į premjerus, bet atsivertę rinkimų sąrašą ten aptinka jau kitą pavardę. Tokiais sprendimais Lietuvoje neformuojamos partinės politinės tradicijos, rimta lyderystė: kažkas kažkur veikia, bet aiškios linijos, nuoseklaus vadovavimo partijai – tiek rinkimuose, tiek kasdieninėje veikloje – nematyti“, – taip šią situaciją apibūdino Mykolo Romerio universiteto dėstytoja Rima Urbonaitė.

Prisidengia lyg skydu

Prieš ketverius metus, kai R. Karbauskis pats vedė „valstiečius“ į rinkimus, LVŽS surinko vos 3,88 proc. rinkėjų balsų, taigi, neperkopė rinkimų barjero. Pavasarį paaiškėjo, kad šįkart partijos sąrašo priekyje stos vidaus reikalų ministro posto dėl šio susitarimo netekęs buvęs policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis. Iki tol politinėje veikloje nedalyvavusį pareigūną, kurį prisivilioti, tik į kur kas žemesnes pozicijas, bandė beveik visos partijos, esą sužavėjo „valstiečių“ vertybės, taip pat nuostata, kad nebūtina tapti šios organizacijos nariu.

S. Skvernelis nuolat pabrėžia, kad politikoje tikisi išlikti „nepriklausomu specialistu technokratu“. Savo politines pažiūras jis apibrėžia kaip „valstybines“. „Man svarbiausi valstybės interesai. Dėl švietimo – vienos pažiūros, dėl socialinės politikos – kitos, dėl ekonomikos – trečios. Manau, kad reikia ne tik identifikuoti problemas, bet ir jas spręsti“, – aiškino jis žiniasklaidai.

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Lauro Bielinio manymu, R. Karbauskis, per rinkimus užleisdamas partijos lyderio poziciją S. Skverneliui, bando pasinaudoti jo reitingais. „LVŽS kelia į priekį S. Skvernelį tikėdamiesi, kad jo populiarumas, kuris yra didesnis nei R. Karbauskio, „truktels“ į priekį visą sąrašą“, – teigė politologas.

Kardinaliai priešingoje situacijoje atsidūrė LS, likęs be partijos vadovo ir aktyvią rinkimų kampaniją vykdžiusio sąrašo lyderio, kai parlamentaras E. Masiulis pasitraukė iš politinės veiklos, kilus įtarimų dėl didelio masto korupcijos. Išeičių ieškoję liberalai partijos vairą patikėjo Vilniaus merui R. Šimašiui, o rinkimų sąrašo vedliu buvo išrinktas politikos senbuvis, buvęs premjeras ir europarlamentaras Eugenijus Gentvilas.

„LS padėtis iki skandalo buvo viena geriausių – partijos pirmininkas buvo ir jos rinkimų kampanijos veidas, sąrašo pirmasis numeris ir, kaip manyta, be penkių minučių premjeras. E. Masiulį iš tiesų buvo galima pavadinti tikru lyderiu – deja, dabar situacija tokia, kad viskas, ką liberalai bedarytų, tėra gelbėjimasis iš skęstančios valties“, – sakė R. Urbonaitė.

Vadovų simpatijos

„Darbiečių“ sąrašą šiuose rinkimuose pradės Seimo DP frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys, nors šios organizacijos kūrėjas Viktoras Uspaskichas neslėpė toje pozicijoje norėjęs matyti partijos vicepirmininką Vytautą Gapšį. K. Daukšio kilimas DP nebuvo tolygus. 2004-aisiais su šia partija iš verslo pasukęs į politiką, jis dvejus metus ėjo ūkio ministro pareigas, o 2006-aisiais, V. Uspaskichui nuo teisėsaugininkų sprukus į Maskvą, pakeitė šį DP pirmininko poste. „Aš esu V. Uspaskicho žmogus, kaip ir visa Darbo partija“, – tuo metu sakė jis.

Vėliau K. Daukšio, esą pradėjusio demonstruoti pernelyg didelį savarankiškumą, ir V. Uspaskicho santykiuose atsirado įtampos. Per 2012 metų rinkimus „darbiečių“ kandidatų sąraše jis buvo įrašytas jau tik dešimtuoju numeriu, tiesa, rinkėjai kilstelėjo jį į šeštąją poziciją.

TTP sąrašo vedliu tapusiam Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui šią poziciją patikėjo partijos skyriai. Kaip teigiama, ne be R. Pakso žinios – jaunasis politikas jau kuris laikas vadinamas partijos vadovo „dešiniąja“ ranka, stumtelėjusia į šalį ankstesnius bendražygius. R. Žemaitaitis atvirai didžiuojasi prieš kurį laiką išvaikęs iš nepartinių politikų sudarytą TTP rinkimų štabą ir taip esą net užkirtęs kelią galimam sąmokslui prieš partiją, bandant įtraukti ją į populistinių žaidimų sūkurį.

Politikoje R. Žemaitaitis – nuo 2009-ųjų, kai laimėjo rinkimus Šilalės-Šilutės apygardoje, Seimo nario mandato atsisakius į EP išrinktam socialdemokratui Zigmantui Balčyčiui. Prieš kelias savaites jis „Lietuvos žinioms“ teigė šiuose rinkimuose tikrai nevesiąs „tvarkiečių“ sąrašo, nes manąs, jog idealiausias vedlys būtų nepartinis asmuo. „Galiu kuo puikiausiai būti sąrašo priekyje, bet ar šiandien to reikia? Šiandien siekiame gauti kuo daugiau balsų pristatydami savo programą ir parodydami, kad mūsų partija – atvira. Mano galva, tai turėtų pasitvirtinti“, – aiškino jis.

Lyderių stoka

Prof. L. Bielinio teigimu, pastaruoju metu pastebėtas kai kurių partijų bandymas kurti intrigą dėl sąrašų lyderių iš tiesų tebuvo skraistė, pridengusi faktinę tuštumą – lyderių stoką ar politinėje organizacijoje susiformavusį valdžios monopolį, kurį stengėsi išlaikyti net negalintys patys kandidatuoti vadovai. „Bandyta kuo ilgiau laikyti „paslaptį“, nors iš tiesų „po kilimu“ ten greičiausiai vyko aršios kovos ir konfliktai, kas taps sąrašo pirmuoju numeriu“, – kalbėjo politologas.

R. Urbonaitės manymu, situacija, kai partijos savo kandidatų sąrašų priekyje kelia ne savo lyderius, rodo, kad Lietuvoje politinė lyderystė tapo nepageidaujama savybe. „Vos prasikalę lyderystės daigai užgožiami, nes paklausiausios dabar – vidutinybės. Lyderis buria aplink save panašias aukštos kompetencijos asmenybes, o Lietuvos politikoje labiau linkstama pasitelkti vienadienes „žvaigždes“. Taip sukuriama neprofesionalų, vidutinybių politinė lyga, kuriai net nenaudinga, kad iškiltų labai stiprūs žmonės, kurie kilstelėtų kartelę ir vidutiniokams taptų sunkiau prasimušti“, – aiškino ji.

Kaip keitėsi politinių partijų sąrašų vedliai per Seimo rinkimus

.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"