TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Į rinkimus - pasikinkius emigracijos temą

2012 10 11 5:28
LŽ archyvo nuotraukos/Užsienyje gyvenantys lietuviai pasigenda konkrečių Lietuvos žingsnių, leidžiančių jiems labiau įsitraukti į šalies gyvenimą.

Rūpinimasis išsivažinėjančia Lietuva prieš rinkimus tampa mėgstamu politikų "arkliuku". Tačiau gražiai skambančios deklaracijos neatsispindi nei partijų programose, nei pastaruosius ketverius metus vykdytuose išeivijai skirtuose projektuose.

Sekmadienį vyksiančiuose Seimo rinkimuose norą balsuoti pareiškė beveik 14 tūkst. užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių. Tai - lašas jūroje, palyginti su minimu puse milijono žmonių, per 20 nepriklausomybės metų galėjusių palikti šalį.

Galimybę tiesiogiai dalyvauti valstybės valdyme jiems apriboja politikų daug metų svarstyti, bet taip ir neištesėti pažadai įteisinti dvigubą pilietybę arba suteikti galimybę savo valią per Lietuvos valdžios rinkimus pareikšti internetu. Matyt, ne veltui ilgametė Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pirmininkė Regina Narušienė, šios vasaros pabaigoje užleisdama postą, pasiūlė užsienio lietuviams balsavimu Seimo rinkimuose įvertinti politikų požiūrį į išeiviją.

Tai, kad Lietuvos politinės partijos užsienyje įsikūrusius tautiečius prisimena tik prieš Seimo rinkimus, tvirtina ir Demografinių tyrimų instituto direktorė profesorė Vlada Stankūnienė.

"Emigracija ir demografijos problemos yra pagrindinis politikų "arkliukas", kuriuo jojama į kiekvienus rinkimus, ypač šį sykį. Dėsninga, kad po rinkimų visi viską pamiršta. Juk ir pastaruosius ketverius metus emigracija realiai rūpinamasi nebuvo - kaip ir kitomis demografinėmis problemomis", - LŽ tvirtino profesorė.

R.Narušienė siūlė užsienio lietuviams balsavimu Seimo rinkimuose įvertinti politikų požiūrį į išeiviją.

Jaučiasi nereikalingi

Per šį rugpjūtį vykusį Seimo posėdį R.Narušienė pasiūlė Vilniuje susirinkusiems išeivijos atstovams: "Jūsų paketėliuose yra dešimties puslapių medžiaga apie Pilietybės įstatymo priėmimą. Ten parodyta, kaip koks Seimo narys balsavo dėl šio įstatymo ir dėl veto. Pamatysite, kas mus remia, ir į tai atkreipkite dėmesį balsuodami per Seimo rinkimus", - paragino aktyvi PLB veikėja.

Kaip žinoma, pasaulio lietuviai iki šiol nesėkmingai siekia galimybės išlaikyti Lietuvos pilietybę tampant kitos valstybės piliečiu, tačiau įstatymas dvigubą pilietybę išvykusiesiems po 1990 metų nepriklausomybės atkūrimo leidžia suteikti tik atskirais atvejais.

Ne mažiau emocijų tarp lietuvių, atsidūrusių už tėvynės ribų, kelia ir jau kelintos kadencijos Seimo neįteisinama galimybė emigrantams rinkimuose balsuoti internetu - pastarąjį kartą politikai projektą atmetė vos prieš kelias savaites.

"Emigrantai Lietuvai, atrodo, nėra labai reikalingi. Ir spaudoje teko skaityti pareiškimus, kad balsavimas internetu neįvedamas, nes užsienio lietuviai esą galėtų nulemti šalies ateitį, o politikai to nenori. Tiesa, dabar, prieš rinkimus, pabirus emigrantų balsus partijos lyg ir gaudo, bet, susidaro įspūdis, kad į užsienio lietuvius bent kol kas nežiūrima rimtai", - LŽ sakė Lenkijos lietuvių bendruomenės atstovė Irena Gasperavičiūtė.

Ž.Beliauskas: "Kol bus varžomasi, kurie labiau myli tėvynę, kurie geriau grąžins emigrantus, reali veikla nebus vykdoma."

Minimalus dėmesys

Politinės partijos, susibūrusios prie Seimo rinkimų starto, per vykstančius debatus ir susitikimus su rinkėjais nevengia garsiai deklaruoti ateityje skirsiančios daugiau dėmesio emigracijos problemai, be to, tvirtina tai darančios ketverius savo buvimo valdžioje metus. Tačiau pagrindiniai išeivijos siekiai - dvigubos pilietybės įteisinimas ir balsavimo internetu įdiegimas - atsispindi vos kelių rinkimuose dalyvaujančių didžiųjų partijų programose.

Valdančiajai koalicijai ketverius metus priklausantis Lietuvos liberalų sąjūdis (LS) savo rinkimų programoje yra įrašęs pažadą, kad "išeivija taps tikrąja Lietuvos dalimi". Ši partija nurodo sieksianti platesnio dvigubos pilietybės įteisinimo, o jau per kitus Seimo rinkimus visiems Lietuvos piliečiams sudarysianti galimybę balsuoti internetu.

Tarp valdančiųjų esanti Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) rinkimų programoje "Trečiasis kelias" nurodo, kad jos partneriai konservatoriai "nesugebėjo sustabdyti ar bent sulėtinti emigracijos". "Lietuvai būtina pasinaudoti žinių ir gebėjimų potencialu, kurį sukaupia tautiečiai dirbdami ar veikdami užsienyje. Būtina garantuoti jų konstitucinį saitą su Tėvyne - dvigubos pilietybės galimybę. Jei esame pasaulyje, turime tapti pasaulio Lietuva", - tvirtina liberalcentristai.

Iš valdžioje pastaruoju metu nebuvusių partijų - politikos naujokai "Drąsos kelias" (DK), akcentuojantys, kad santykiai su išeivija yra atskira ir svarbi Lietuvos valstybės politikos dalis, ketina pergalės atveju spręsti emigrantams svarbų dvigubos pilietybės klausimą. "DK niekada nesutiks atsisakyti tos tautos dalies, kuri yra likusi už Lietuvos sienų. Todėl vienas svarbiausių pirmųjų DK darbų: sugrąžinti atimtą teisę į antrąją - Lietuvos - pilietybę visiems jos pageidaujantiems emigrantams ir jų palikuonims", - nurodoma partijos programoje.

Opozicinė Darbo partija (DP) kalba apie būsimąjį ypatingą dėmesį užsienio šalyse gyvenantiems jauniems žmonėms ir žada sudaryti sąlygas jiems grįžti. Kitiems emigrantams teikiamas standartinis ir dažnai naudojamas pažadų paketas: "Stiprinsime ryšius su lietuvių bendruomenėmis ir organizacijomis užsienyje, prisidėsime prie tautinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimo, padėsime užsienio lietuvių bendruomenėms palaikyti glaudesnius ryšius su Lietuva."

Tarp valdančiųjų niekada nebuvusi partija "Tvarka ir teisingumas" (TTP) rinkimų programoje "Trečioji respublika" tikina, kad emigrantų labui bus atliekamas "nuoseklus, alinantis ir ilgalaikis bendras darbas". Tarp šios partijos pažadų - ir siūlymas įkurti "visuomeninį Emigracijos reikalų komitetą", kurį sudarytų emigrantų ir vietos bendruomenių atstovai, o jo darbo tikslas būtų "išanalizuoti ir pateikti sprendimus, panaikinančius visas įmanomas išvykimo iš Lietuvos priežastis".

Didžiausia opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), taip pat ketinanti mažinti emigraciją, savo programoje rinkėjams žada parengti kompleksinę darbo jėgos susigrąžinimo iš emigracijos programą, aprėpiančią skubų naujų darbo vietų steigimą, socialinių stimulų sugrįžti į Lietuvą paketo parengimą, geresnių sąlygų sugrįžtančiųjų socialiniams poreikiams patenkinti sukūrimą. "Sieksime įgyvendinti "Globalios Lietuvos" - užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą - kūrimo 2011-2019 metų programos 2012-2014 metų tarpinstitucinį veiklos planą", - nurodo LSDP.

I.Gasperavičiūtės manymu, "Globalios Lietuvos" strategijos įgyvendinimas taip ir neprasidėjo.

Stringantis projektas

"Globalios Lietuvos" programa, apie kurią kalba socialdemokratai, kol kas yra valdančiųjų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD, konservatorių) kūdikis, kuriam skiriama nemažai dėmesio šios partijos programoje. Ji taip pat minima konservatorių parengtame partijos lyderio, premjero Andriaus Kubiliaus Vyriausybės darbų "Top 100", kur nurodoma, kad būtent jo vadovaujamo Ministrų kabineto iniciatyva buvo "pradėta rengti strategija "Globali Lietuva", kurios įgyvendinimą žadama tęsti.

"Globalios Lietuvos" - išeivijos įtraukimo į valstybės gyvenimą ir kompleksinės Lietuvos valstybės politikos adaptavimo globalizacijos sąlygomis - strategijos idėją dešinieji pristatė iš karto po 2008-ųjų rudenį laimėtų Seimo rinkimų. Tačiau realiai projektas buvo palaimintas tik praėjusių metų kovą, prieš tai Vyriausybės iniciatyva nuo 2010-ųjų panaikinus prie jos veikusį Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą (TMID), taip pat - 1998-aisiais Seimui pritarus įsteigtą Lietuvių grįžimo į Tėvynę informacinį centrą (LGTIC) bei 2007-aisiais po Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sparnu priglobtą Ekonominės migracijos reikalų komisiją.

Vietoj šių institucijų, pasiūlius Saulėlydžio komisijai, Užsienio reikalų ministerijoje (URM) buvo įsteigtas Užsienio lietuvių departamentas (ULD), kuriam pavestos išeivijos reikalų koordinavimo funkcijos. Spręsti kai kuriuos kitus su emigrantais susijusius klausimus pavesta Švietimo ir mokslo, Kultūros, taip pat kitoms ministerijoms - iš viso išeivijos reikalus ėmė tvarkyti 13 institucijų, kontroliuojamų URM.

Būtent ULD 2010-aisiais parengė "Globalios Lietuvos" strategiją, kurios programą Vyriausybė patvirtino 2011 metų kovo 30 dieną. Tų pačių metų spalio 19-ąją Vyriausybė patvirtino ir "Globalios Lietuvos" kūrimo 2011-2019 metų programos įgyvendinimo 2012-2014 metais tarpinstitucinį veiklos planą. Vien šiems metams jam vykdyti iš valstybės biudžeto buvo žadama skirti 13,5 mln. litų, vėliau lėšos sumažintos iki 9 mln. litų.

Praėjusių metų lapkritį užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pareiškė, kad numatytų lėšų planui įgyvendinti nebus skiriama, tad projekte dalyvaujančios įstaigos turės naudoti vidines lėšas. Dabar akivaizdu, kad lėšos grandioziniam sumanymui, kurio strategija - vienmandačių rinkimų apygardų užsienyje gyvenantiems lietuviams steigimas, balsavimo internetu įteisinimas, socialinių tinklų pavyzdžiu sukurtos išeiviją vienijančios interneto svetainės atsiradimas, sugrįžti ketinantiesiems skirtos "vieno langelio" principu grindžiamos sistemos įdiegimas ir kita - nesiekia nė milijono.

Strategija - varžyboms

PLB valdyba, teikusi "Globalios Lietuvos" strategijai ne vieną siūlymą, dar praėjusiais metais išplatino pranešimą, kad sveikindama pačios programos atsiradimą mato, jog "strategijoje apeinamas pilietybės klausimas, kurio sprendimas iš principo ir nulems užsienio lietuvių santykį su Lietuvos valstybe".

"Mano manymu, "Globalios Lietuvos" programos įgyvendinimas iš esmės taip ir nepajudėjo. Susidaro įspūdis, kad Lietuvoje į užsienio lietuvių problemas iki šiol nežiūrima rimtai ir atsakingai, tiesiog pasidedami tam tikri pliusiukai. Dokumentas kuriamas dėl paties dokumento, o ne siekiant spręsti konkrečias problemas ar sumažinti takoskyrą tarp užsienyje gyvenančių lietuvių", - LŽ sakė Lietuvos ir PLB Seimo komisijai pernai vadovavusi I.Gasperavičiūtė.

Tai, kad "Globalios Lietuvos" įgyvendinimas stringa, mano ir buvęs LGTIC, koordinavusio tėvynainių grįžimo klausimus, vadovas, Mykolo Romerio universiteto psichologijos lektorius Žilvinas Beliauskas.

"Ne kartą teko matyti pristatant įvairias programas, kurios kuriamos imituojant veiklą, nors autoriams labiau rūpi, kaip jie atrodys tarp kitų institucijų, kokį gaus finansavimą, kaip išsaugos darbo vietas. Dabar iškabino "Globalios Lietuvos" programą, su kuria gal nelabai ir žino, ką daryti. Bet kol institucijos tarpusavyje varžysis, kurioms projektas labiau rūpi, kurios labiau myli tėvynę, kurios geriau grąžins emigrantus, realios veiklos nebus", - svarstė Ž.Beliauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"