TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Į Seimą - su pažadu užbaigti Sąjūdžio darbus , papildyta)

2012 06 18 12:48

Pirmadienį 11 val. Seime vykusioje spaudos konferencijoje Darius Kuolys su bendražygiais pristatė „Lietuvos sąrašo“ idėją ir pagrindines nuostatas. Taip pasivadinęs visuomenininkų darinys jau artimiausiu metu gali virsti politine partija ir dalyvauti rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.

Spaudos konferencijos metu Pilietinės visuomenės instituto vadovas D.Kuolys teigė, kad į Seimą išrinktiems „Lietuvos sąrašo“ atstovams bus keliami rimti uždaviniai: sanuoti valstybę, atkurti joje teisingumą, sukurti plačią savivaldą bei pradėti stiprios vidurinės klasės kūrimo darbą. „Matome, kad Lietuvos Sąjūdis paliko Lietuvą nepabaigęs visų darbų, nesukūręs laisvos, savarankiškos visuomenės. Laisvą valstybę turime, stiprios visuomenės – dar ne“, – kalbėjo D.Kuolys. Pasak jo, visuomenininkų tikslas – būtent užbaigti Sąjūdžio pradėtus darbus.

Į politiką sieks atvesti ryškesnes asmenybes

Spaudos konferencijoje kalbėjęs žurnalistas Valdas Vasiliauskas sakė, kad per 22 nepriklausomos Lietuvos metus partijose nebeliko jokių iškilių asmenybių – todėl jų siūlomiems sąrašams būtina pasiūlyti alternatyvą. Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Patackas teigė, kad iki Lietuvos Respublikos šimtmečio jubiliejaus, kuris bus minimas 2018 m., reikia bandyti padaryti Lietuvą „tokią, kokia ji turi būti.“

Spaudos konferencijos dalyvių teigimu, „Lietuvos sąrašas“ sieks pergalės spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose. Veikėjai žada kelti kandidatus tiek vienmandatėse, tiek daugiamandatėje apygardoje. Kadangi pagal Seimo rinkimų įstatymą daugiamandatėje apygardoje kandidatus kelti gali tik politinės partijos, „Lietuvos sąrašo“ atstovai ketina artimiausiu metu registruoti naują partiją. Tiesa, D.Kuolio teigimu, tai nebus įprasta partija, „į kurią galima tiesiog įsiprašyti“. Pasak jo, į rinkimų sąrašus bus įtraukti tik tie žmonės, kurie bus pakviesti, turės visuomenės pasitikėjimą ir „biografijas, dėl kurių jų niekas negalės tampyti.“ Spaudos konferencijos dalyviai taip pat sakė matantys būtinybę į valstybės valdymą aktyviau įtraukti žmones iš įvairių Lietuvos regionų, taip pat užsienio lietuvius.

Į Seimą - su „Drąsos keliu“?

Jei iki įstatymuose nustatytos datos nepavyktų įregistruoti partijos, judėjimo iniciatoriai teigė turintys keletą atsarginių variantų, kaip galėtų dalyvauti parlamento rinkimuose. Tarp jų – ir bendradarbiavimas su Neringos Venckienės šalininkų įsteigta „Drąsos kelio“ partija. Taip pat ketinama remti kai kuriuos kitų partijų kandidatus. D.Kuolys teigė kol kas negalintis atskleisti, ar jis pats ketina dalyvauti rinkimuose, kol kas nežinomos ir kitų galimų judėjimo kandidatų pavardės.

Spaudos konferencijoje, be D.Kuolio, V.Vasiliausko ir A.Patacko, taip pat dalyvavo visuomenininkas Daugardas Gruodis, aktorius Audrius Nakas, kompozitorius Saulius Sondeckis, režisierius Jonas Vaitkus.

Konferencija Seime organizuota parlamentaro konservatoriaus Naglio Puteikio vardu. Tačiau N.Puteikis patikino, kad jis pats perrinkimo į kitos kadencijos parlamentą sieks Tėvynės sąjungos sąraše. Vis tik Seimo narys teigė simpatizuojantis ir visuomenininkų politiniams siekiams. 

Politologas: rezultatus prognozuoti kol kas sunku

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Mažvydo Jastramskio teigimu, kol kas sunku prognozuoti, ar „Lietuvos sąrašą“ Seimo rinkimuose gali lydėti sėkmė. Pasak politologo, tai didele dalimi gali priklausyti nuo to, kaip judėjimas save pristatys rinkėjams. „Galbūt net nėra būtina aiški ir griežtai apibrėžta ideologija. Bet vien sakyti, kad tai alternatyva esamai sistemai yra maža. Tokių alternatyvų buvo jau ne viena ir ne dvi“, - portalui lzinios.lt sakė M.Jastramskis.

Pasak jo, 5 proc. slenkstį vos pavyko peržengti liberalcentristams, kurių pirmininkas tuo metu buvo Artūras Zuokas, per ankstesnius rinkimus – Kazimiros Prunskienės vadovaujamiems valstiečiams. Tuo tarpu D.Kuolys nėra tokia ryški ir visuomenėje plačiai atpažįstama figūra. Jis galėtų pritraukti nebent labiau išsilavinusių didmiesčių gyventojų balsus.

Todėl ir naujojo darinio bendradarbiavimas su „Drąsos kelio“ partija M.Jastramskiui atrodo problemiškas. „Žmonės, kurie palaiko „Drąsos kelią“, tikrai neskaito D.Kuolio komentarų žiniasklaidoje, jų pagrindiniai rūpesčiai visiškai kitokie nei jo“, - sakė politologas. Pasak jo, yra atviras klausimas, ar glaudesni ryšiai su apie N.Venckienės asmenį susibūrusia partija „Lietuvos sąrašo“ iniciatoriams atneštų politinių dividendų. M.Jastramskio teigimu, Garliavos įvykių klausimas yra labai svarbi problema daugeliui kauniečių, tačiau mitingams persikėlus į Vilnių, jie tokio didelio palaikymo jau nesulaukė. Pasak politologo, naujojo judėjimo iniciatoriai verčiau galėtų bandyti orientuotis į Tėvynės sąjungos ir Liberalų sąjūdžio elektoratą, kurio nuostatos daugeliu atžvilgių sutampa su „Lietuvos sąrašo“ iniciatorių pažiūromis.

   

   

   

   

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"