TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Į Seimą - tvarkyti rajonų reikalų

2012 10 12 8:16
Panevėžio miesto meras V.Satkevičius teigia negalintis neiti į Seimą.

Aštuonių krašto savivaldybių merai, dėl Seimo nario mandato kovojantys vienmandatėse rinkimų apygardose, pasiruošę palikti merijas dėl kėdės tautos atstovybėje. 

Merai LŽ tikino neieškantys sotesnio duonos kąsnio, o tik norintys savo rajonui ar miestui padaryti "ką nors gera". Tačiau politologai perspėja, kad vien norėti - per maža.

Sutvarkys ūkinius reikalus

Tarp šimtų kandidatų į Seimą vienmandatėse rinkimų apygardose puikuojasi aštuonių savivaldybių merų pavardės. Dar 15 įrašyti partijų kandidatų sąrašuose.

Panevėžio miesto meras konservatorius Vitalijus Satkevičius, save išsikėlęs Panevėžio vakarinėje rinkimų apygardoje, LŽ tikino, kad jis, patekęs į Seimą, planuoja imtis ūkinių Aukštaitijos problemų. Ir pirmiausia išspręsti Panevėžio termofikacinės elektrinės likimą. V.Satkevičiaus teigimu, AB Panevėžio elektrinei, gaminančiai ir šilumos, ir elektros energiją, kasmet skiriamos remtinos elektros energijos supirkimo kvotos.

Tačiau šiems metams, palyginti su prieš tai buvusiais, jos sumažintos per pusę, o kitiems metams bus dar mažesnės. Sumažinus remtinos elektros energijos kvotas, mažėja ir gaunamas pelnas, nebelieka lėšų paskoloms atiduoti. Tad gali atsitikti taip, kad likusią paskolos dalį, 54 mln. litų, teks atiduoti visoms septynioms - Panevėžio miesto, Zarasų, Kėdainių, Pasvalio, Panevėžio, Kupiškio bei Rokiškio rajonų - savivaldybėms. Dėl to Aukštaitijoje neišvengiamai didės šilumos kaina.

"To negalima leisti. Raštais jau užvertėme Energetikos ministeriją, kitas valdžios institucijas, bet atsakymo nėra. Tai kaip galiu neiti į Seimą ir nekovoti?" - motyvus tapti Seimo nariu aiškino Panevėžio miesto meras V.Satkevičius.

Sieks atkreipti dėmesį į rajonus

Ambicingų planų neslėpė turintis ir į Seimą kandidatuojantis Telšių rajono meras socialdemokratas Vytautas Kleiva. Jis LŽ tikino, kad būdamas Seimo nariu galėsiąs nuveikti Žemaitijos sostinės labui kur kas daugiau nei meraudamas. "Svarbu, kad Telšiai išliktų regiono centras, nes tai - Žemaitijos sostinė", - sakė jis.

Seimo nariu pretenduojantis tapti Plungės rajono meras "tvarkietis" Albinas Klimas taip pat tvirtino manantis, kad būdamas parlamentaru kraštui būsiąs kur kas naudingesnis. Todėl jis nemano, kad taip taikydamas į Seimą išduoda savo, kaip vietinės valdžios atstovo, rinkėjų lūkesčius. "Žmonės tikisi, kad galime pakeisti centrinės valdžios požiūrį į rajonų problemas", - tikino A.Klimas ir pridūrė, kad dar reikia laimėti rinkimus.

Be šių trijų savivaldybių merų, vienmandatėse rinkimų apygardose su kitais pretendentais grumiasi ir Visagino miesto merė liberalcentristė Dalia Štraupaitė, Šilalės rajono meras konservatorius Jonas Gudauskas, Elektrėnų savivaldybės meras liberalcentristas Kęstutis Vaitukaitis, Skuodo rajono meras liberalas Stasys Vainoras, Šalčininkų rajono meras, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Zdislavas Palevičius.

Tik skambūs žodžiai

Politologas, socialinių mokslų daktaras Lauras Bielinis neslepia abejonių, kad į Seimą pretenduojantys savivaldybių merai tesės savo pažadus išspręsti ūkines miestų ir miestelių problemas.

Jo nuomone, per rinkimus visi žada daug daugiau, nei realiai galės padaryti, jei juos laimės. Politologas perspėja, kad dažniausiai pažadai sutvarkyti ūkinius reikalus tėra rinkimų retorika, o ne reali programa.

"Kyla klausimas, ar kandidatai į Seimą, pasakojantys apie ketinimus parlamente spręsti rajonų ūkinius klausimus, pasirinko teisingą adresą. Jie, ko gera, kalba apie vykdomosios valdžios - Vyriausybės - reikalus. Merai, siekiantys Seimo nario kėdės, neabejotinai turėtų suvokti skirtumą tarp politinių santykių bei politinių problemų sprendimo lygmenų ir ūkinių santykių bei ūkio problemų, kurios visiškai nepriklauso Seimui, lygmenų. Juk Seimas - ne vykdomoji valdžia", - sakė L.Bielinis.

Vis dėlto, anot jo, savivaldybių merų veržimasis į Seimą turi ir teigiamų aspektų - jie yra patyrę santykių su įvairiomis politinėmis jėgomis administratoriai. Todėl jie greitai perpras politinio žaidimo taisykles ir gali būti naudingi būsimam parlamentui.

"Rimtas politikas visų pirma turi mokėti derėtis, aiškintis ir diskutuoti visais, o pirmiausia teisiniais klausimais. Akivaizdu, kad Seimas nebus vienalytis, dauguma bus suformuota iš keleto partijų. Vadinasi, net ir laimėjusioms partijoms reikės ypač subtiliai derėtis, kad būtų išsaugotos bent jau esminės jų programų nuostatos", - įsitikinęs politologas L.Bielinis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"