TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Į Seimo rinkimus - tuščiomis kišenėmis

2012 04 01 16:51

Dabartinė politinių jėgų finansavimo tvarka į aklavietę stumia neparlamentines partijas. Valstybės parama numatyta tik didiesiems "žaidėjams", tad mažieji artėjant Seimo rinkimams suka galvas, kaip reikės išsiversti su kukliomis lėšomis.

Nuo šių metų įsigaliojus Partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pataisoms juridiniams ir fiziniams asmenims draudžiama finansuoti partijas. Išimtinai tik rinkimų metu fiziniams asmenims leidžiama paremti politinės kampanijos dalyvius. Partijos finansuojamos iš valstybės biudžeto dotacijų, kurioms šiemet numatyta per 20 mln. litų. Tačiau šį pusmetį apie 10 mln. litų bus skirta tik 8 partijoms iš daugiau nei 40 šiuo metu registruotų. Dotacijos paskirstomos tik toms, kurios per pastaruosius rinkimus gavo ne mažiau kaip 3 proc. rinkėjų balsų.

Mažųjų politinių jėgų atstovai dėl to jaučiasi diskriminuojami. Kai kurie jų LŽ prisipažino neturintys lėšų net rinkimų į Seimą užstatui sumokėti. Politologai taip pat įsitikinę, kad tokių partijų galimybės dalyvauti politikoje yra ribojamos, nors Konstitucinis Teismas praėjusį ketvirtadienį ir konstatavo, kad dabartinė partijų finansavimo tvarka neprieštarauja Konstitucijai.

Daugiausia pinigų susižers valdantieji

Konkrečios šį pusmetį partijoms iš valstybės biudžeto skiriamų dotacijų sumos paaiškės balandį, tačiau jau dabar pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pateiktus duomenis preliminariai galima apskaičiuoti valstybės paramą. Akivaizdu, kad daugiausia lėšų susižers Seime šiuo metu esančios politinės jėgos: Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (per 2,5 mln. litų), Lietuvos socialdemokratų partija (1,71 mln. litų), Liberalų ir centro sąjunga (per 1,5 mln. litų), Darbo partija (per 1 mln. litų), Liberalų sąjūdis (700 tūkst. litų). Lietuvos lenkų rinkimų akcija turėtų gauti apie 643 tūkst. litų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga - apie 527 tūkst. litų. Užribyje likusios jėgos bus priverstos verstis iš anksčiau surinktų lėšų arba tikėtis fizinių asmenų paramos per pačią rinkimų kampaniją.

"Valstybės dotacijos skirstomos pagal senąją tvarką, tačiau atsisakyta kompensuoti 25 proc. politinės kampanijos", - LŽ teigė VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas. Jis pripažino, kad kitoms partijoms gauti lėšų bus labai sunku. "Dabar lėšų jos gali susirinkti tik iš nario mokesčio ir gyventojų skirto 1 proc. pajamų mokesčio", - aiškino Z.Vaigauskas. Tačiau jis pridūrė, kad tiek didžiosios, tiek mažosios partijos, tiek patys save iškėlę kandidatai prasidėjusios rinkimų kampanijos metu lygiomis galimybėmis galės gauti lėšų iš fizinių asmenų, kuriems bus leidžiama aukoti ne daugiau kaip 21 750 litų, jei tai neviršys dešimtadalio aukotojo deklaruotų metinių pajamų.

"Tai padaryta sąmoningai"

Neseniai įregistruotos Tautininkų sąjungos nariai jau nerimauja, kaip artėjant rinkimams reikės surinkti pinigų. Į valstybės dotaciją tautininkai nepretenduoja, o jų partijos biudžetą kol kas pildo tik lėšos, surinktos iš nario mokesčių. "Ne tik valstybės paramos negausime, bet ir visai negalėsime finansuoti savo veiklos", - apmaudo neslėpė partijos pirmininkas Gintaras Songaila. Rinkimų užstatui susimokėti tautininkai esą bus priversti iš banko imti paskolą. "Tai padaryta sąmoningai. Dabartinės dominuojančios partijos užblokavo bet kokią galimybę konkuruojančioms jėgoms dalyvauti rinkimuose", - LŽ tvirtino parlamentaras.

G.Songaila prieš kelias savaites įregistravo įstatymo pataisą, kad valstybės lėšomis būtų finansuojamos ir neparlamentinės partijos. Politikas siūlo 15 proc. visų valstybės asignavimų, skirtų partijoms finansuoti, po lygiai padalyti visoms registruotoms partijoms, dalyvaujančioms rinkimuose, o likusią 85 proc. dalį proporcingai paskirstyti pagal suteiktą rinkėjų pripažinimą rinkimuose.

Konkuruoti neįmanoma

Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis sunkiai įsivaizduoja mažesnių politinių jėgų gyvavimą be aukotojų ir valstybės paramos. Nuo šių metų įsigaliojusioms įstatymo pataisoms jis negailėjo kritikos. "Norima įvesti dvipartinę ar tripartinę sistemą", - LŽ teigė V.Žiemelis. Pasak jo, paliktas vienintelis išsigelbėjimas - fizinių asmenų parama rinkimų kampanijos metu. "Tad tikimės, kad galėsime ir rinkimų užstatą sumokėti, ir minimaliai pasirengti rinkimams", - vylėsi V.Žiemelis. Rudenį vyksiančius Seimo rinkimus parlamentaras jau dabar vertina skeptiškai. "Jeigu įstatymas nebus pakeistas, laikyti juos demokratiškais bus sudėtinga", - pabrėžė Krikščionių partijos lyderis.

"Tai - diskriminacinis įstatymas. Finansiškai parlamentinėms partijoms net nesame konkurentai, tai yra nelygi kova", - LŽ tvirtino Lietuvos žaliųjų sąjūdžio (LŽS) pirmininkas Juozas Dautartas. LŽS turi sukaupęs lėšų iš praėjusių metų, kai fiziniams ir juridiniams asmenims dar buvo galima aukoti partijoms. Nario mokesčiai, J.Dautarto teigimu, esą menkai papildo partijos biudžetą.

Dvi stovyklos

Politologo Lauro Bielinio nuomone, naujosios įstatymo pataisos politines jėgas suskirstė į dvi stovyklas. "Yra geros partijos ir skriaudžiamos partijos, negaunančios finansavimo", - LŽ sakė jis. Politologas pabrėžė, kad su finansavimo sunkumais susidurs visos partijos, tačiau naujai susikūrusioms bus sunkiausia. "Jos pastatytos į nelygią padėtį su seniai aktyviomis ir turinčiomis didžiulį įdirbį partijomis", - įsitikinęs L.Bielinis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"