TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

I. Šimonytė: „Esu megztoji beretė“

2015 11 05 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidate sostinės Antakalnio apygardoje į Seimą iškelta buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė sako į politiką nusprendusi sukti negalėdama apsikęsti paviršutiniškų viešųjų diskusijų, norėdama jose matyti daugiau rimto turinio.

Konservatoriams I. Šimonytė ištarė „taip“, nes net nebūdama partijos narė pastaruosius šešerius metus vienaip ar kitaip buvo greta šios partijos. „Pagal konvencinį supratimą esu megztoji beretė. Su kokia partija man dar eiti į Seimą?“ – interviu „Lietuvos žinioms“ sakė šiuo metu Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojos pareigas einanti Ingrida Šimonytė.

Užkliūva politikų etika

– Kodėl nusprendėte kandidatuoti į Seimą?

– Gavau pasiūlymą, pasvarsčiau ir nusprendžiau sutikti. Kadangi dviejose vienmandatėse apygardose kandidatu iškeltas TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis pasirinko kandidatuoti Kauno Žaliakalnio apygardoje, Antakalnis liko be kandidato. Kam kvoštelėjo į galvą pasiūlyti man kandidatuoti, nežinau, bet pasvarsčiau ir pasakiau, kad jeigu partijos skyrius nuspręs mane iškelti, sutiksiu. Antradienį skyrius mane iškėlė, todėl kandidatuosiu.

– Ar ilgai svarstėte šį pasiūlymą?

– Neturėjau galimybės ilgai svarstyti. Svarsčiau porą dienų.

– Tarėtės su šeimynykščiais ar kuo nors kitu?

– Šiek tiek tariausi su protingais žmonėmis. Visada taip darau norėdama išklausyti kitų nuomonių. Be abejo, buvo žmonių, kurie pasukiojo pirštą prie smilkinio ir pasakė: „Kam tau to reikia?“ Man to iš tikrųjų nereikia. Tačiau man atrodo, kad diskusijoms politikoje reikia bandyti suteikti daugiau turinio, nes jau truputėlį liūdna visą laiką kalbėtis su televizoriumi.

– Nors ir buvote įkalbinėjama, anksčiau vengėte sukti į politiką. Kas pasikeitė?

– Gal tada turėjau daugiau laiko pasvarstyti ir, kaip pas mus madinga, galėjau daug kartų apsigalvoti. Galėjau keisti nuomonę dar dažniau negu kai kurie mūsų politikai. Dabar turėjau labai mažai laiko, todėl sustojau prie tokio apsisprendimo.

Kalbant rimtai, nemaniau, kad galėčiau dalyvauti kitų metų Seimo rinkimuose. Tačiau kai gavau tokį netikėtą pasiūlymą, pamąsčiau, kad turbūt šį kartą reikia taip ir padaryti.

– Sakote, kad norėtųsi šį tą politikoje pakeisti. Kokią dabar matote mūsų šalies politiką?

– Dabar vykstančios diskusijos, mano nuomone, yra nepaprastai „plokščios“. Po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos viešumoje dar vyko geopolitinės ar galbūt gilesnės diskusijos. Dabar jos sukasi apie tai, kokia bus minimali mėnesio alga (MMA). Nors šis dydis yra toks, kurį irgi reikia svarstyti, akivaizdu, jeigu kas nors įstatymu susietų MMA su vidutiniu darbo užmokesčiu, tada nebeliktų apie ką kalbėti. Yra socialinis modelis ir kiti ilgajam laikotarpiui svarbūs dalykai, bet jie svarstomi be deramo dėmesio.

Taip pat nereikia pamiršti politikų etikos klausimų, kurie dabar visais būdais iš visų galų „garuoja“ ir nepuošia tame dalyvaujančių žmonių. Mano požiūris į tarnavimą valstybei yra gana korektiškas, tad tokio matymo norėčiau daugiau.

Būti „sąrašo“ politike nenori

– Matyt, Antakalnio apygardą pasirinkote neatsitiktinai – jums nesvetimas šis rajonas.

– Esu žmogus iš šio rajono, Antakalnyje gyvenu 30 metų. Tai yra mano gyvenamoji erdvė, kurioje nuolat trepsiu pirmyn-atgal jau labai daug laiko. Šią miesto dalį ir jos žmones pažįstu geriau nei kitus. Nemanau, kad būčiau kandidatavusi kitoje apygardoje arba daugiamandačiame sąraše.

– Kodėl sakote griežtą „ne“ daugiamandačiam rinkimų sąrašui?

– Jeigu žmonės pasitikės, būsiu politikoje. Eiti vien per daugiamandatį sąrašą nenorėjau.

– Kol kas nesate TS-LKD narė. Ar ketinate įstoti į partiją?

– Šio klausimo sulaukiu labai dažnai. Į tai visiems atsakau vienodai: šį klausimą su partija išspręsime dviese. Vyriausybėje atstovavau TS-LKD. Niekam nėra paslaptis, kad esu šalia TS-LKD, ir nepastebėjau, kad partijai būtų didelė problema, kad nesu jos narė.

Norėčiau išvengti plepalų, tarsi į partiją įstojau dėl to, kad man reikia vietos Seime. Taip tikrai nėra.

– Vis dėlto kodėl kandidatuoti į Seimą pasirinkote su konservatorių vėliava?

– Pastaruosius šešerius metus natūraliai vienaip ar kitaip buvau prie šios partijos. Pagal konvencinį supratimą esu megztoji beretė. Su kokia partija man dar eiti į Seimą?

– G. Landsbergio vykdoma TS-LKD atnaujino politika sukėlė dalies partijos senbuvių nepasitenkinimą. Ar nebijote, kad iškelta kandidate į Seimą galite būti apkaltinta užėmusi seniai ir nuosekliai partijai dirbusių žmonių vietą?

– Per savo gyvenimą esu prisiklausiusi visokių replikų. Kaip sakiau, esu Antakalnio rinkėja ir manau, kad mitas, jog šioje vienmandatėje apygardoje galima iškelti ir mešką, uždėti jai kepurę su užrašu „TS-LKD“ ir ji bus išrinkta. Nieko panašaus. Rinkėjai Antakalnyje yra reiklūs. Šios pozicijos nesiekiau savo naudai. Jeigu būtų atsiradęs geresnis kandidatas, galėčiau ir nekandidatuoti.

Konkurentų baksnojimai negąsdina

– Vos pasklidus žiniai apie jūsų kandidatavimą į Seimą, sukruto politiniai konkurentai. Antakalnio apygardoje dėl parlamentaro mandato taip pat kovosiantis Juras Požela jus apibūdino kaip „neblogą buhalterę, bet nevykusią politikę, neturinčią jokio žmogiško jautrumo“. Artėjant rinkimams apie jus greičiausiai skries ir griežtesni komentarai. Ar nesibaiminate rinkimų kampanijos batalijų?

– Ne pirmas kartas. Trejus su puse metų dirbau Vyriausybėje pačia blogiausia ministre, kokia tik gali būti. Epitetų ir kitokių kalbinių elementų prisiskaičiau, prisiklausiau ir prisižiūrėjau. Džiugu, kad J. Požela turi pakankamą išsilavinimą, kad galėtų įvertinti, kas yra gera ar bloga buhalterė. Tam reikia žinių ir paaiškėjo, kad jis jų turi. Ačiū, kad esu nors „nebloga buhalterė“.

Turbūt J. Požela yra Antakalnio apygardos rinkėjas ir pats spręs apie kandidatus, taip pat pateiks savo privalumus. Tačiau jeigu jam atrodo, kad didžiausias žmogaus privalumas yra konkurento niekinimas, man labai gaila. Neketinu atsakyti tuo pačiu.

– Ką tikitės nuveikti Seime, jeigu būsite išrinkta?

– Tai priklausys nuo bendrų rinkimų rezultatų. Būnant opozicijoje galima nuveikti vienus dalykus, o valdančioje struktūroje – kitus. Bet kuriuo atveju manau, kad Seime daugiau dėmesio ir darbo reikia skirti esminiams valstybės raidai sprendimams. Manau, jog turiu pakankamai ir patirties, ir žinių, kad šiais klausimais galėčiau dirbti Seime. Nors tai nėra vykdomasis darbas, žinočiau, ką ir kokiose srityse pasiūlyti, kad galėtume išspręsti seniai mus kamuojančias problemas.

– Kokia politikė būsite?

– Tikrai galiu pasakyti, kad nesimaudysiu už mokesčių mokėtojų pinigus ir nedarysiu kitų panašių dalykų. Negaliu pažadėti, jog būsiu neklystanti ir labai protinga, nes Seimas yra specifinis tuo, kad jame svarstomi klausimai iš įvairių gyvenimo sričių, kurių visų negali išmanyti. Tačiau norėčiau būti dirbanti politikė, žmogus, neįsivelsiantis į keistas istorijas, į kurias įsivelia politikai, kai ima nebeskirti savo kišenės nuo valdiškos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"