TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

I.Šimonytė: optimizmas - jau ne utopija

2011 10 03 0:00
I.Šimonytės teigimu, įmanoma, kad jau kitąmet išpildysime Mastrichto kriterijaus reikalavimus.
Alinos Ožič nuotrauka

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė ramina, kad antroji recesijos banga nesukeltų tokių tragiškų pasekmių kaip 2008-aisiais, nes išorės grėsmėms esame geriau pasirengę. Ministrės teigimu, realu kitąmet pasiekti 3 proc. valstybės biudžeto deficito tikslą.

Finansų ministerijos (FM) vadovė ragina nekrūpčioti dėl iš užsienio nuolat mus pasiekiančių neramių signalų apie ekonominę perspektyvą. Esą tai - tik spėlionės, o patikimos statistikos tai įvertinti nėra. Optimistinės prognozės, kad jau kitąmet išpildysime Mastrichto kriterijų, taip pat realios. I.Šimonytė primena, kad ir ūkio atsigavimo ženklai niekur nedingo.

Apie krašto ekonominę perspektyvą, antrosios recesijos bangos grėsmę, Mastrichto kriterijų, 2012 metų biudžeto dėliones ir ketinimus didinti minimalią mėnesinę algą (MMA) - "Lietuvos žinių" interviu su finansų ministre Ingrida Šimonyte.

- Pirmoje šių metų pusėje prabilta apie sparčius ekonomikos atsigavimo tempus, tačiau pastaruoju metu tai imta vertinti skeptiškiau. Su kokiu bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugiu baigsime metus ir kodėl lūkesčiai ima prastėti?

- Manome, kad šįmet rezultatai atitiks FM pavasario pradžioje skelbtas ir rudenį nepakeistas prognozes, kad ekonomika augs apie 6 proc., palyginti su praėjusiais metais. Neabejotinai metų pradžioje įtaką darė ir vadinamasis bazės efektas (augimas nuo nukritusio lygio), tačiau eksporto plėtra buvo įspūdinga jau ilgesnį laiką. Tolesnė plėtra bet kuriuo atveju būtų nuosaikesnė nei šįmet vien dėl bazės efekto nebuvimo.

Kol kas FM nepakeitė 4,7 proc. augimo prognozės kitiems metams, o daugumos analitikų prognozė svyruoja apie 4 procentus. Yra ir pesimistiškesnių minčių, nes kai kurie specialistai jau dabar įskaičiuoja galimą pasaulio ekonomikos neramumų poveikį. Koks jis bus, kol kas pasakyti sunku, nes nėra patikimos statistikos tai įvertinti, galima tik spėlioti. Gali atsitikti ir taip, kad Europos Komisijai paskelbus rudens prognozes dėl Europos Sąjungos (ES) ir euro zonos plėtros perspektyvų, gavę daugiau statistinių duomenų savo prognozes būsime priversti keisti.

- Šiuo metu mus pasiekia optimistiškai nenuteikiantys pasaulio rinkų signalai. Baiminamasi antrosios recesijos bangos. Kaip Lietuvą paveiktų dar vienas ekonominis sukrėtimas?

- Gerokai mažiau nei paveikė 2008 metų pabaigoje, nes disbalansai, lėmę smūgio Lietuvai stiprumą (didelis einamosios sąskaitos deficitas, didelis struktūrinis biudžetų deficitas), iš esmės sumažėję. Todėl dideliam ekonominiam sukrėtimui nebėra prielaidų. Vis dėlto nuo pasaulio ekonomikos ir tarptautinių rinkų situacijos priklauso mūsų valstybės ūkio plėtra. Ji gali būti nuosaikesnė, jeigu mažėtų mūsų eksporto paklausa arba keistųsi finansavimo sąlygos - jeigu brangtų ar taptų nebeprieinami kreditiniai ištekliai, tai atsilieptų ir valstybei, ir privačiam sektoriui.

- Ar prastėjantys pietinės ES dalies valstybių ekonominiai rodikliai atsilieps mums?

- Tiesiogiai - ne, nes prekybiniai ryšiai su šiomis valstybėmis nėra glaudūs. Mus gali paveikti tik "antriniai ratilai" dėl finansinių išteklių brangimo ar mažesnio prieinamumo.

- Viliamasi, kad kitąmet biudžeto deficitą pavyks sumažinti iki žemesnės nei 3 proc. BVP ribos. Ar realu, kad netrukus išpildysime Mastrichto kriterijaus reikalavimus?

- Remiantis dabartiniais makroekonominiais rodikliais ir dabartinėmis prognozėmis, tai visiškai realu. Tenorėčiau pabrėžti, kad kalbame apie visų viešųjų finansų deficitą. Kadangi kitąmet "Sodros" ir pervedimų į II pakopos pensijų fondus deficitas bus beveik 2,2 proc. BVP, valstybės biudžeto deficitas turės būti išties labai mažas - nesiekti nė 1 procento. Telieka vienas klausimas: ar pavyks pasiekti visuotinį sutarimą, ar pakaks politinės valios tai padaryti. Klausant, kiek daug dabar turime kalbančiųjų apie valstybės skolą kaip apie didelę bėdą, turiu vilties, kad sutarimo šiuo klausimu pakaks. Norisi tikėti, jog neatsiras norinčiųjų pasmerkti Lietuvos žmonių rizikai, kad pridalijus gerų pažadų apie "rožines perspektyvas" kitąmet teks mokėti nenormalius palūkanų priedus už negebėjimą laikytis deficito mažinimo įsipareigojimų. 2012 metais pasiekti 3 proc. valstybės biudžeto deficito tikslą tikrai realu, tad neketinu Vyriausybei teikti kitokio biudžeto projekto.

- Ar pensijų grąžinimas į prieškrizinį lygį, ketinimai didinti minimalią algą ir prieš rinkimus prognozuojamas politikų noras būti ypač dosniems savo rinkėjams netaps papildomu krūviu, siekiant subalansuoti 2012 metų valstybės biudžetą?

- Nereikia apsimetinėti, kad tai bus lengvas darbas. Pensijų grąžinimas į buvusį lygį ir su tuo susijusios išlaidos reiškia, kad galimybių didinti išlaidas kitoms reikmėms beveik nebelieka, nebent būtų sutaupyta lėšų dėl kai kurių pasibaigusių programų ar efektyvesnio jų naudojimo.

Kitų sričių valdytojai galbūt jaučiasi nuskriausti ir įvairiais įmanomais būdais bandys siekti kuo didesnio finansavimo. Kiekvienas balsuojantysis už didesnį finansavimą privalės suprasti, kad taip darydamas balsuoja ir už didesnį skolos bei jos administravimo išlaidų augimą.

- Užsiminėte, kad rengiant kitų metų biudžetą viešojo sektoriaus įstaigos tradiciškai pirmuoju siūlymu užsiprašo asignavimų sumų, prasilenkiančių su realiomis galimybėmis. Ar FM pavyko sumažinti įstaigų užmojus?

- Egzistuoja toks keistas supratimas, kad institucijos iš finansų ministro neva turėtų "išsimušti" kuo daugiau pinigų. Tačiau juk visi pinigai, kuriuos turime, yra mokesčių mokėtojų sumokėti mokesčiai. Dar yra pasiskolintos lėšos, tačiau skolinimasis turi būti tramdomas, nes ilgainiui skolos administravimo išlaidos išspaudžia iš mūsų vis daugiau ir daugiau lėšų, o jos galėtų būti panaudotos toms sritims, kurios žmonėms suprantamesnės ir svarbesnės. Jeigu mokesčių didinimas Lietuvoje yra tabu, vadinasi, turime vienintelę išeitį - neprasiskolinti. Tai prioritetų klausimas. Tačiau prioritetai yra Vyriausybės sutarimo, o ne derybų su finansų ministru reikalas, tad kavalerijos atakos prieš FM neturi jokios prasmės.

- Kai kurie Seimo nariai MMA siūlo kitąmet didinti iškart 200 litų. Vyriausybė mano kitaip, jos siūlymas - tik 50 litų. Kiek iš tikrųjų mūsų finansų sistema yra tam pajėgi?

- Bet koks MMA didinimas padidintų valstybės biudžeto išlaidas, nes viešajame sektoriuje nemažai žmonių dirba už tokį atlygį. Jis, žinoma, padidintų ir biudžetų pajamas. Tačiau taip mąstant galima "nusivadovauti" net iki siūlymo nustatyti 3 tūkst. litų MMA, nes neva tai naudinga biudžetui.

Tačiau tai - ne "biudžetinis klausimas". Reikėtų rengti kitokį klausimą - kaip, įvertinus finansų rinkose ir euro zonoje išliekančius neapibrėžtumus, neužsibrėžti per daug ir nepabloginti ūkio galimybių prisitaikyti prie galbūt kilsiančių naujų iššūkių. Nors vidutinis darbo užmokestis per 2009-2010 metus smarkiai sumažėjo, MMA liko toks pat. Kitose valstybėse, ėjusiose "vidinės devalvacijos" keliu, proporcingai mažėjo ir minimalus atlyginimas.

Kita vertus, 1 tūkst. litų MMA galima suprasti ir pateisinti mąstant Vilniaus kategorijomis. Tačiau kalbant apie rajonų savivaldybes arba žmones, neturinčius jokios kvalifikacijos ir darbo patirties, tokia suma tikrai neatrodo adekvati sukuriamai pridėtinei vertei. Tai priverstų darbdavius svarstyti ir atbaidytų juos nuo tokių žmonių įdarbinimo, galbūt net priverstų atleisti anksčiau priimtuosius. Todėl šį klausimą reikia svarstyti būtent šiais aspektais.

- Kokia šiuo metu yra valstybės skola ir kokios prognozės dėl skolų kreivės pokyčių ateityje?

- Prognozuojame, kad šių metų pabaigoje skola sieks kiek daugiau nei 38 proc. BVP. Skolos prieaugis, buvęs išties labai žymus 2009-aisiais, nuo praėjusių metų tolydžiai mažėja dėl mažinamo deficito. Tiesa paprasta - skola nebeaugs tik tada, kai išnyks deficitas. Tikimės, kad skolos augimas visiškai sustos 2014-2015 metais, jeigu bus laikomasi Konvergencijos programoje numatytų deficito mažinimo tikslų. Jeigu viskas vyks pagal minėtą planą ir ekonomikos raida atitiks prognozes, stabilizuosis nuosaikaus lygio skola (tik šiek tiek viršijanti 35 proc. BVP), kuri nekels grėsmės ūkio plėtrai. Tai bus vienas mažiausių skolos rodiklių ES.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"