TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Į verslo nuomonę diplomatai įsiklauso

2012 07 23 6:39
E.Ignatavičius tikina, kad artimų ryšių su Lietuvos verslo bendruomene palaikymas URM yra itin aktualus. /Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka 

Užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius įsitikinęs, kad tarpvalstybinių santykių nelankstumas ir politinės etiketės neturi įtakos verslo sėkmei. Jo interesai dėl šventos ramybės esą neaukojami.

Vienas Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovų ramina, kad pastaruoju metu dažnai eskaluojamos Europos Sąjungos (ES) galimų griežtesnių sankcijų Baltarusijai ir milijardinės žalos Lietuvos verslui temos veikiau yra primetami teoriniai svarstymai. 

Apie verslo ir diplomatijos bendradarbiavimą, pastarųjų metų laimėjimus ir patirtas nesėkmes, ateities perspektyvas, tarptautinėje arenoje juntamą įtampą, jos atgarsius verslo sektoriui - "Lietuvos žinių" interviu su Evaldu Ignatavičiumi.

Neišnaudojo galimybių

- Pernai pagal ekonomikos augimą Europoje buvome antri. Išaugo eksportas ir importas, gerėjo užsienio prekyba. Neabejotina, kad daugiausia nuopelnų tenka verslui, tačiau tam reikalingi ir geri dvišaliai santykiai. Kaip URM prisidėjo prie verslo rodomų rezultatų?

- URM yra ir užsienio prekybos santykių ministerija. Be dvišalių santykių palaikymo, ji atlieka dar bent keturias tiesiogiai su užsienio prekyba ir investicijomis susijusias funkcijas: dvišalių prekybinių ir investicinių santykių teisinės bazės nustatymo ir įgyvendinimo, ES prekybos politikos su trečiosiomis šalimis formavimo, eksporto skatinimo ir investicijų pritraukimo, pagalbos verslui susidūrus su sunkumais trečiosiose šalyse. Padedame ir uždirbti, ir neprarasti uždarbio.

Kad užsienio prekyba būtų plėtojama sėkmingai, reikia sukurti atitinkamą tarptautinę teisinę bazę ir siekti, jog šalys laikytųsi sutartų įsipareigojimų. Ministerija tai daro aktyviai dalyvaudama formuojant ES bendrąją prekybos politiką.

Bendradarbiaudami su verslo struktūromis rengiame verslo misijas, seminarus, diplomatinėmis priemonėmis giname Lietuvos verslo interesus užsienyje. Spręstos įmonių problemos Rusijoje, Ukrainoje, Latvijoje, Gruzijoje, Serbijoje. Padėjome įmonėms pasinaudoti ES muitų suspendavimo procedūromis, sumažinusiomis importuojamų žaliavų ir komponentų muitus.

- Kokias pagrindines su verslu susijusias pergales ir nesėkmes užsienio politikoje per pastaruosius trejus su puse metų galėtumėte įvardyti?

- Nors rinkose būta rizikos ir įtampos, su nesėkmėmis nesusidūrėme. Greičiau su neišnaudotomis galimybėmis. Galime sukurti sąlygas, o kur eiti, renkasi verslas. Manau, kad nepakankamai išnaudojamos tokios alternatyvios rinkos kaip JAV, Persijos įlankos, arabų šalys, todėl stengiamės aktyvinti ekonominės diplomatijos veiksmus šia kryptimi. Siekiame gerinti sąlygas mūsų verslui ir jau pažįstamose gretimose rinkose. Ypatinga sėkme galima įvardyti baigtas ES ir Ukrainos derybas dėl išsamaus ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo. Tai sudarys galimybę Lietuvos verslui aktyviau veikti jos rinkoje. Lietuva remia ES derybų dėl laisvosios prekybos susitarimų inicijavimą ir su kitomis Rytų partnerystės šalimis. Derybos šiemet pradėtos su Gruzija, Moldova ir Armėnija. Tikimės jas baigti kitąmet antrąjį pusmetį.

Lankstumas turi būti abipusis

- Pagrindiniai Lietuvos užsienio prekybos partneriai toliau lieka Rusija, Vokietija, Lenkija, Latvija. Tačiau dvišaliai santykiai su Rusija ir Lenkija pastaruoju metu ne patys geriausi. Kokios įtakos verslo ryšiams turi tarpvalstybinių santykių nelankstumas?

- Iš inercijos ar dėl politinių tikslų klijuojamos etiketės verslo santykiams įtakos neturi. Spręstinų klausimų turi visi kaimynai, beje, dažnai tie klausimai kaip tik ir yra susiję su verslo interesais. Prekybinių klausimų sprendimas reikalauja abipusiškumo. Jei kas nors lankstumą supranta kaip nuolaidžiavimą kitai šaliai, negalime su tuo sutikti. Nemanau, kad Lietuvos verslas sutiktų, jei jo interesus paaukotume dėl "šventos ramybės". Visada įmanoma rasti konstruktyvų, abiem šalims palankų sprendimą. 

- Ar galima sakyti, kad atšilus santykiams su minėtomis kaimynėmis užsienio prekybos rodikliai staiga šoktų į viršų?

- Užsienio prekybos rodikliai jau palyginti staigiai šoko į viršų tiek, kiek tai leidžia ekonominės sąlygos, todėl atšalimą pagal juos diagnozuoti sunku. Mūsų prekybos apimtis su Rusija ir Lenkija pastaraisiais metais augo, Lietuvos eksportas į jas viršijo prieškrizinį 2008 metų lygį.

Santykiams su Rusija gerinti didelę reikšmę turės jos narystė Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO). Be to, ES siekia susitarti su Rusija dėl PPO+ nuostatų įtraukimo į naująjį susitarimą, kuris pakeis dabar galiojančią Partnerystės ir bendradarbiavimo sutartį. Lietuva mato jų atveriamas galimybes verslo interesų plėtrai, todėl palaiko šias pastangas.

Lenkija yra ES vidaus rinka. Ir čia didžiausią įtaką prekybos srautams daro tiesioginiai ekonominiai aspektai - valiutų kurso svyravimas, komerciniai įmonių interesai bei planai ir kita.

- Europą šiuo metu smaugianti euro zonos krizė neabejotinai turėjo atsiliepti užsienio prekybai ir dvišaliams santykiams. Ar diplomatai turi priešnuodžių tam, kad grėsminga situacija Europoje dar labiau nesmogtų ekonominiams ryšiams?

- Net jei krizę ir būtų galima nuspėti, jos pasekmės globaliame pasaulyje vis tiek būtų neigiamos. Pokriziniu laikotarpiu užsienio prekyboje itin išryškėjo protekcionistinės tendencijos: daugelis šalių padidino tarifinius ir netarifinius apribojimus. Tuo ypač pasižymėjo Rusija, Ukraina, Argentina, Brazilija, tačiau apribojimų įvedė ir JAV, kitos šalys. Diplomatija gali padėti sulėtinti tokį užsivėrimą ar jį sušvelninti derybomis, tačiau tai nėra lengva. To priežastys - ekonominės, o ne politinės. Tačiau diplomatija padeda verslui ieškoti naujų galimybių. Pagrindinis mūsų tikslas prekybos politikoje - užtikrinti verslui lygias konkurencines sąlygas ES rinkoje ir siekti abipusio bei lygiaverčio trečiųjų šalių rinkų atvėrimo.

Prielaidų ekonominiam karui nėra

- Pastaruoju metu dažnai eskaluojama tema - šalies verslo ryšiams kylanti grėsmė dėl galimų ES sankcijų Baltarusijai. Ar Lietuva būtų pasirengusi jas palaikyti, net jei tai reikštų milijardus litų nuostolių?

- ES laikosi dviejų lygiagrečių krypčių strategijos: atsivėrimas pilietinei visuomenei ir tikslinės ribojančios priemonės asmenims, kurie dalyvauja persekiojant žiniasklaidos, demokratinės opozicijos ir kitus pilietinės visuomenės atstovus, klastojant rinkimų rezultatus arba aktyviai remia režimą ir gauna iš to naudos. Taikomos ribojančios priemonės 32 Baltarusijos įmonėms ir trims jas valdantiems verslininkams. ES nėra nustačiusi jokių didelio masto ekonominių sankcijų Baltarusijai - taikomos priemonės yra tikslinės ir nėra nukreiptos prieš visą Baltarusijos verslą ar visuomenę. 

Kalbos apie milijardinius nuostolius niekaip neišplaukia iš šio konteksto ir yra labiau panašios į mums vis primetamus teorinius svarstymus. Dvišalė prekių ir paslaugų apyvarta pastaraisiais metais išties vertinama milijardais litų, todėl milijardiniai nuostoliai būtų įmanomi tik visiško ES ir Baltarusijos ekonominio karo atveju, tačiau prielaidų tam nematau.

- Galbūt ES būtų pasirengusi kompensuoti dalį nuostolių, jeigu vis dėlto palaikytume griežtas priemones?

- ES praktikoje nėra numatyta galimybių kompensuoti įmonėms nuostolius, patirtus dėl sankcijų. Jei šalys narės ar verslo subjektai galėtų reikalauti kompensacijų, tai priemonės Irano, Šiaurės Korėjos, Zimbabvės ar kitų šalių, vykdančių su tarptautiniais įsipareigojimais nesuderinamą politiką, atžvilgiu niekada nebūtų buvusios įvestos. Galbūt čia nišą galėtų įžvelgti draudikai ir imtų taikyti naują draudimo rūšį dėl ribojančių priemonių įvedimo nutrūkstantiems kontraktams. 

Esu įsitikinęs, kad mūsų verslininkai tikrai yra raštingi plačiąja šio žodžio prasme ir, megzdami ryšius su užsienio įmonėmis, atsižvelgia į politinį kontekstą, įvertina galimą su tuo susijusią riziką. URM niekada nepalieka verslo bėdoje. Ministerija ir atstovybės užsienyje reguliariai perspėja verslo atstovus apie galimas grėsmes.

- Kaip diplomatai ir verslininkai bendradarbiauja puoselėdami ekonominius ir politinius santykius Baltarusijoje?

- Kartu siekiame demokratinio, prognozuojamo kaimyno. Deja, iš Baltarusijos ne visada sulaukiame atsako. Ji tebeplėtoja planus prie Lietuvos sienos statyti nesaugią atominę jėgainę, kuri gali tapti tikra atomine bomba. Ji taip pat neatsakė į tai, kad Lietuva pasirengusi supaprastinto judėjimo pasienyje įvedimui.

Artimų ryšių su Lietuvos verslo bendruomene palaikymas URM yra itin aktualus, nes šalies ūkio konkurencingumo didinimą ir eksporto skatinimą laikome vienu svarbiausių Lietuvos užsienio politikos uždavinių. Į verslo nuomonę nuolat įsiklausome.

Yra neatrastų rinkų

- Į kokias rinkas Lietuva gali ateityje įžengti ir kas paprastai pirmieji pralaužia ledus - diplomatai ar verslininkai?

- Prekybos teisinę bazę kuria diplomatai, o ją užpildo verslas. ES turi didelę regioninių ir dvišalių laisvosios prekybos sutarčių su trečiosiomis šalimis bazę. Be to, pradedamos arba tęsiamos derybos su naujomis šalimis. Be minėtų Rytų partnerystės valstybių, vyksta derybos su Kanada, Indija, Singapūru, Malaizija, Vietnamu, Lotynų Amerikos ir Persijos įlankos šalimis. Šie susitarimai sudarys geresnes galimybes Lietuvos verslui diversifikuoti savo eksporto rinkas. Pastaruoju metu verslo susidomėjimo sulaukė pasiūlytos verslo misijos Omane, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Irake, Kinijoje, Mongolijoje, JAV, Rusijoje, Kazachstane, Maltoje ir Turkijoje.

Neatrastomis vis dar galime vadinti tolimąsias Azijos, Lotynų Amerikos ar Afrikos šalis, nors ir ten galime aptikti Lietuvos verslą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"