TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Į vietos valdžią - ir be žaliojo paso

2007 01 30 0:00
Per artėjančius savivaldos rinkimus pirmą kartą varžysis ir Lietuvos pilietybės neturintys asmenys.
LŽ archyvo nuotrauka

Tapti savivaldybių tarybų nariais pretenduoja 25 Lietuvos pilietybės neturintys kandidatai. Aktyviais visuomenininkais vadinamiems asmenims kovoti dėl mandatų netrukdo net menkas valstybinės kalbos mokėjimas.

Vasario 25-ąją vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose pirmą kartą rinkimų istorijoje būti išrinktiems į vietos valdžią ir ją rinkti turi teisę nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje turintys pilnametystės sulaukę ne mūsų šalies piliečiai.

Lėmė narystė ES

"Tai radikali naujovė, iki šiol tokios nuostatos mūsų įstatymuose nebuvo", - LŽ sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas. Visoms Europos Sąjungos narėms privalu laikytis bendrų vietos valdžios rinkimų principų. Vienas jų - galimybė būti išrinktiems ir dalyvauti renkant vietos valdžią konkrečioje savivaldybėje teisėtai gyvenantiems asmenims, neturintiems tos šalies pilietybės. Pasak Vaigausko, savivaldos rinkimuose teisę rinkti turės apie 19 tūkst. nuolatinį leidimą gyventi mūsų šalyje turinčių asmenų. Tapti savivaldybių tarybų nariais pretenduoja 25 Lietuvos pilietybės neturintys kandidatai.

Populiariausias - Visaginas

Daugiausia tokių kandidatų - 16 - pretenduoja į Visagino savivaldybės tarybą. Keturi Lietuvos pilietybės neturintys asmenys dėl mandatų ketina rungtis Kaune, trys - Vilniuje, po vieną - Širvintų ir Trakų rajonuose.

Gausiausiai kandidatų, turinčių nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje, yra Lietuvos rusų sąjungos sąrašuose - 10. Centro partija į savo rinkimų sąrašus įrašė keturis, Liberalų ir centro sąjunga - tris tokius kandidatus, po du - Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA), Pilietinės demokratijos partija ir Valstiečių liaudininkų sąjunga.

Lietuvos lenkų liaudies partija ir "Tvarka ir teisingumas (liberaldemokratai)" į sąrašus įsirašė po vieną tokį kandidatą. Visų 25 kandidatų, neturinčių Lietuvos pilietybės, pavardės yra slavų kilmės. Beje, šie asmenys nepriklauso jokioms politinėms partijoms, nes jų nariais gali būti tik Lietuvos piliečiai.

Socialdemokratai, konservatoriai, "darbiečiai" ir socialliberalai į savo rinkimų sąrašus Lietuvos pilietybės neturinčių asmenų neįtraukė. Iš viso dėl savivaldybių tarybų narių mandatų mažiau nei po mėnesio varžysis 24 partijų kandidatai.

Pažangus žingsnis

Politologo Algio Krupavičiaus teigimu, naujoji rinkimų nuostata, atsiradusi dėl Lietuvos narystės ES, neabejotinai demokratiška. "Politinė praktika, kai savivaldybių rinkimuose turi teisę dalyvauti ir piliečiai, ir nepiliečiai, egzistuoja daugelyje Europos Sąjungos šalių. Juk vietos valdžios sprendimai aktualūs visiems tam tikroje teritorijoje gyvenantiems žmonėms", - sakė politologas.

Paklaustas apie tokių kandidatų galimybes būti išrinktiems Krupavičius teigė, kad šansų laimėti jie turi tiek, kiek juos iškėlusios partijos - gauti mandatų tarybose: "Balsavimas vyksta pagal partijų sąrašus, antras veiksnys - rinkėjų teisė reitinguoti". Krupavičius pabrėžė, kad 25 Lietuvos pilietybės neturintys kandidatai, palyginti su 14 tūkst. ją turinčiųjų, - lašas jūroje.

Pasiteiravus, ar ateityje minėta nuostata gali būti pritaikyta ir per parlamento rinkimus, politologas labai tuo abejojo. Pasak jo, dėl parlamentų rinkimų bendros ES politikos nėra.

Telkia aktyvistus

LŽ kalbinti įvairių partijų skyrių, kurių sąrašuose figūruoja Lietuvos pilietybės neturintys nepartiniai, vadovai pasakojo, kad po savo sparnu rinkimuose leido dalyvauti aktyviems, bendruomenėse pasireiškusiems žmonėms. "Jie visuomenininkai. Aktyviai dalyvauja bendruomenės gyvenime. Žymūs, gerbiami žmonės", - Lietuvos rusų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkė Valentina Aleksandrova kalbėjo apie tris jų sąraše į Kauno savivaldybę pretenduojančius asmenis. Tačiau ji teigė nežinanti, kodėl jie neturi Lietuvos pilietybės.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijai atstovaujanti kandidatė Vilniaus mieste Halina Dubinovič LŽ pasakojo, kad ryšius su šia partija ji palaiko per lenkų mokytojų organizaciją. Mokytoja lenkų mokykloje dirbanti moteris sakė tiesiog norinti išbandyti savo jėgas politikoje. Nuo vaikystės Lietuvoje gyvenanti Dubinovič mūsų šalies pilietybės sakė nepriėmusi dėl daug laiko reikalaujančių formalumų. "Dabar gi jokio skirtumo, kai esame Europos Sąjungoje", - svarstė ji.

Nemoka kalbos

Kitas šios grupės kandidatus neretai vienijantis bruožas - menkas lietuvių kalbos mokėjimas. Pavyzdžiui, Širvintų rajono politike norinti tapti LLRA sąraše esanti Monika Beata Urbanovič negalėjo telefonu atsakyti į LŽ klausimus. "Suprasti suprantu, bet nerandu žodžių pasakyti", - tikino kandidatė.

Į Visagino valdžią nusitaikiusi Liberalų ir centro sąjungos sąrašui atstovaujanti Olga Popova LŽ iš karto perspėjo nemokanti lietuviškai. Valstybinėje įmonėje "Visagino energija" sandėlio vedėja dirbanti moteris jau 29 metus gyvena Lietuvoje, bet pastaruosius dešimt metų neturi jokios pilietybės. Kandidatė paaiškino, kad prieš dešimtmetį atsisakė pilietybės, nes teko išvykti į gimtąją Rusiją slaugyti sergančios motinos. "Iš pradžių atsisakiau rusiškos, vėliau lietuviškos pilietybės. Taip viskas ir susiklostė", - rusiškai pasakojo ji.

Sovietinės deputatės darbo patirties turinčiai Popovai patraukliausi bendražygiai pasirodė tarybai šiuo metu vadovaujantys liberalcentristai. "Aktyvūs, patikimi žmonės", - įvertino ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"